Tai keičia požiūrį į gyvybės paiešką: tyrimas parodė, kaip ledynmečiai užgula net tas planetas, kurios yra gyvybės zonoje


Žemės ašis į orbitos plokštumą pasvirusi 23,5 laipsnio kampu – kampas nemažas, tačiau išlieka stabilus milijardus metų, nes Mėnulis neleidžia Žemei stipriai svyruoti. Kitų planetų orbitos – ir jų polinkio kampas, ir elipsiškumas – gali kisti daug sparčiau.
Dabar labai detaliais skaitmeniniais modeliais parodyta, kad toks kintamumas sukelia ledynmečius net ir planetose, kurios yra gyvybinėje savo žvaigždžių zonoje.

Modeliuose, lyginant su ankstesniais darbais, gerokai patobulintas ledynų formavimosi ir tirpimo modelis. Jis leido nustatyti, kad stipriai kintant planetos ašies posvyriui, ledynai labiau linkę nestabiliai augti (t. y. sukurti „sniego gniūžtės“ būseną), negu tirpti (t. y. sukurti visiškai ledynų neturinčią planetą).

Šis atradimas padės geriau pasirinkti egzoplanetas tolesniems tyrimams: jei atrasta planeta yra gyvybinėje zonoje, tačiau modeliai rodo, kad jos orbita gali būti nestabili, tikimybė, kad planeta tinka gyvybei, yra gana menka.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Šaltinis: technologijos.lt


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Netikintis

Tai senai sakau, kad jie yra rade ta vadinama gyvybe. galimai yra rade planeta net su dar geresne atmosfera ir klimatu nei cia. Juk nei vienas nezinom tikrojo ju turimo duomenu bazes archyvo ir kas ten slypi. O mums tokius trupinius numeta tik ir daugelis galvoja, kad tiek tik yra. Juk nezinom net ka metus kosmose veike tas erdvelaivis kur buvo rase, kad nusileido, nes nieko apie jo darba neskelbe. Tiksliai nepamenu to erdvelaivio pavadinimo, bet cia rase apie tai.