Dirbtinio intelekto pagalba buvo atkurtas Jėzaus Kristaus tikrasis atvaizdas

Dirbtinis intelektas (DI) buvo pasitelktas garsioje Jėzaus skraistėje, siekiant atskleisti ant audinio esantį vyro veidą.

Tie, kurie teigia, kad tai yra religinis artifaktas, mano, kad ši skraistė yra tikras audinio gabalas, kuriuo buvo apvyniotas Jėzaus kūnas po jo mirties ant kryžiaus. Blyškus vaizdas ant audinio, anot yra Jo veido kontūrai kurie įsirėžė nuo kraujo ant veido.

Pagal „Relevant Magazine“, DI sukurtas vaizdas iš skraistės atskleidžia vyrą su ilgais, matyt, tamsiai rudos spalvos plaukais ir barzda. Jo akys yra atmerktos ir žiūri tiesiai.

Pažymima, kad „Nepaisant to, kad tai vis dar yra dirbtinio intelekto interpretacija rezultatai yra nuostabūs.“

Kiti taip pat atkreipė dėmesį į vaizde matomus plaukus. Biblijoje nėra eilučių, aprašančių Jėzaus plaukus. Tačiau yra eilučių Senajame Testamente, kurios aprašo, kaip žydų vyrams reikėjo rūpintis savo plaukais, tai buvo įstatymas.

Remiantis šiomis eilutėmis, 2019 m. straipsnyje „Christianity.com“ buvo pastebėta, kad tikėtina, jog Jėzus turėjo tvarkingai nukirptus juodus plaukus, ilgas šukuosenas prie ausų ir barzdą.

Kitas naudotojas parašė: „Skrajuolio istorija yra įdomi. Pavyzdžiui, yra priežastis, kodėl daug ankstyvųjų Kristaus ikonų atrodo panašiai… nors skirtingi menininkai jas tapė skirtinguose regionuose.“

Keli naudotojai taip pat pastebėjo, kad vaizdas atrodo „per moteriškas“ arba „per švelnus“, nes Jėzus iš Nazareto buvo amatininkas pagal profesiją, o Raštuose jis aprašomas kaip ryžtingas ir stiprus.

Audinio istorija yra senas pasakojimas, sujungiantis šimtmečiais trukusią diskusiją apie religinį artifaktą, kuris išgyveno gaisrus ir daugybę pavojų savo kelionėje laiku.

Pernai interviu su „CBN News“, Brian Hyland, parodų kuratorius Biblijos muziejuje, pasakė: „Šio vaizdo autentiškumas buvo abejotinas nuo tada, kai jis pirmą kartą pasirodė dokumentuose XIV a. pabaigoje.“

1988 m. anglies datavimas nustatė, kad Skraistė yra iš viduramžių. Tačiau šis testas daug kartų buvo kvestionuojamas įvairių ekspertų.

Kaip pranešė „CBN News“ 2022 m. birželį, šiuolaikinė mokslinė procedūra datavo skraistės audinį maždaug prieš 2 000 metų. Tai buvo naujausias atsakymas ilgoje mokslinių tyrimų serijoje, įskaitant tyrimus dėl skraistėje esančių žiedadulkių.

„Surinktos žiedadulkės, dauguma jų, yra iš augalų, kurie auga ne tik Viduriniuose Rytuose, bet konkrečiai aplink Judėją, Palestiną ir Siriją, kur ji buvo tuo metu,“ – pasakojo Hyland „CBN News“.

„Yra taip pat žiedadulkių iš aplink Konstantinopolį. Yra daug žiedadulkių iš Europos“, – sakė jis.

Žiedadulkių mėginiai rodo tūkstančių mylių kelionę nuo Jeruzalės, per šiuolaikinę Turkiją, Prancūziją ir dabartinę Italiją, kurioje artifaktas laikomas nuo XVI a.

Šventasis Graalas?

Kai kurie sako, kad audinys, saugomas Turino katedroje, yra indas žmogaus kraujui, todėl gali būti niekas kitas kaip Šventasis Graalas, daiktas, kuris, kaip manoma, dingo 1204 m. Šventojo Graalo paieška arba taurė, kurią Jėzus Kristus naudojo Paskutinėje vakarienėje, buvo išmesta į populiariąją kultūrą su filmo „Indiana Jones ir paskutinė kryžiaus žygiai“ išleidimu 1989 m.

Britų kino kūrėjas David Rolfe teigė, kad pati skraistė ir gali būti graalas.

„Suprantate, kad audinys yra indas, kuriame yra Kristaus kraujas. Čia jis yra, ir tai yra kraujas, ir ne tik tai, tai yra AB kraujo grupė, kuri atitinka Palestinos žydus,“ – sakė jis.

Ankstyva da Vincio fotografija?

Vis dėlto kiti vadina šią „audinio dalelę“ klastojimu, kurį sukūrė pats Leonardo da Vinci. Clive Prince, kuris kartu su Lynn Picknett parašė knygą „Turino Skraistė: Kaip Leonardo da Vinci apgavo istoriją“, sakė: „Tai 500 metų senumo fotografija pagal Leonardo da Vinci.“