Mistika keliuose

Kapinės, apleisti namai, požemiai… šiose vietose, ypač tamsiu paros metu žmonės paprastai jaučiasi nejaukiai.

Į galvą nevalingai šauna mintis apie vaiduoklius, gyvus numirėlius ir kitokią velniavą.

Užtat keliai su skriejančiu jais transportu jokios antgamtinės baimės nekelia. Nors būtent ten vyksta dauguma kraują stingdančių įvykių.

Pražūtingos vietos

Tokių vietų esama daugelio šalių transporto magistralėse. Tokiose kelio atkarpose gęsta varikliai, sugenda stabdžiai, sutrinka prietaisai. Automobiliai lekia į griovius ar į priešpriešinę eismo juostą, arba jie tarsi trenkiasi į nematomą kliūtį. Ne ką geriau jaučiasi ir vairuotojai. Tai juos apima mieguistumas, tai pakyla kraujo spaudimas, dėl ko prarandama sąmonė, tai kyla baimės ir panikos priepuoliai, neturintys jokios regimos priežasties.

„Mirtinos zonose“ priskaičiuojama dešimtys ar net šimtai avarijų per metus. Pavyzdžiui, Čekijoje, trasos Brno – Praha vienoje atkarpoje per metus įvyko net 400 eismo įvykių. Vokietijoje šalia kelio ženklo „293-asis kilometras“ vienoje trasoje, per metus sudužo daugiau kaip 100 automobilių. Tokių kelio ruožų galima rasti visose šalyse.

Paslaptingos katastrofos

Labiausiai paplitusi versija aiškina tokias paslaptingas katastrofas geopatogeninėmis zonomis. Požeminės upės, rųdos gyslos ir geologiniai lūžiai suformuoja žmogui pavojingus žemės spinduliavimus. Jų poveikis sukelia silpnumą, mieguistumą, galvos skausmą, haliucinacijas, orientacijos ir sąmonės praradimą. Žmonėms, kamuojamiems širdies – kraujagyslių sutrikimais, gali būti išprovokuoti priepuoliai.

Kitas paaiškinimas – senos kapinės, ank kurių nutiestos magistralės. Ši prielaida irgi turi pagrindą, kadangi ne sykį atsitikdavo, jog pašventinus „prakeiktą“ kelio ruožą ar perlaidojus ten surastus palaikus, avarijos liaudavosi.

Dėl įvykių kaltinami ir išsiblaškę ir žuvę vairuotojai, kurių vėlės niekaip negali nurimti ir provokuoja kitus, gyvuosius vairuotojus.

Vairuotojų medžioklė

Amerikoje, Ohajo valstijos plente automobilis partrenkė jauną moterį. Nuo to laiko šiame kelyje atsirado žuvusios vaiduoklis. Ir vargas tam vairuotojui, kuris sustos, pamatęs „balsuojančią“ figūrą. Moters dvasia vilioja paskui save neatsargų žmogų, kuris paklusniai seka, nepastebėdamas slypinčios bedugnės.

O kartais mergina atsiranda priešais dideliu greičiu lekiančią mašiną. Stengdamasis jos nepartrenkti, vairuotojas pasuka vairą ir… atsiduria tarpeklio dugne.

Kitas vaiduoklis, šįkart jau Vokietijoje, „specializuojasi“ praeivių, vėliu paros metu einančiu geležinkelio tuneliu, viliojimu. Vaiduoklis „pakiša“ žmones po lekiančių traukinių ratais. Per 32 metus jo aukomis tapo 19 žmonių.

O vaiduoklis iš Anglijos Devono grafystės pagarsėjo savo neapykanta motociklininkams. Jo pirmąja auka tapo gydytojas, važiavęs motociklu su dviem vaikais. Netikėtai gydytojas pajuto, kaip kažkas nematomas plėšia jam vairą iš rankų. Vairuotojui pavyko išlaikyti vairą dar kelias sekundes, ir vaikai spėjo nušokti, prieš motociklui apsiverčiant. Vaikais, kurie sutartinai tvirtino, tarsi matę kaip iš niekur atsirado dvi plaukuotos rankos, čiupusios už vairo, niekas netikėjo.

Tačiau po kelių savaičių istorija pasikartojo. Toje pačioje vietoje apsivertė autobusas ir žuvo keli žmonės. Sukrėstas vairuotojas prisiekinėjo, kad kažkas nematomas išplėšė vairą jam iš rankų.

Dar vienos mašinos istorija primena Stiveno Kingo romaną „Kristina“, pasakojančią apie „Kadilaką“, apsėstą piktos dvasios.

Viskas prasidėjo nuo to, kad automobilio savininkas padarė avariją, įlėkė į griopvį visiškai lygiame kelyje. Medicininė ekspertizė nustyatė, kad jis buvo absoliučiai blaivas.

Jo našlė automobilio ilgai pas save nelaikė. Vienos kelionės metu moterį kažkieno nematomos rankos du kartus mėgino smaugti. Suprantama, ji nedelsdama pardavė mašiną.

Bet tai buvo tik pirmasis perpardavimas. Sekantis šio automobilio savininkas atsikratė juo po to, kai automobilis su užtrauktu rankiniu stabdžiu pats pajudėjo iš vietos ir prispaudė savo naują šeimininką prie garažo sienos, sulaužydamas žmogui abi kojas.

Automobilį perpardavė dar kelis kartus, bet jo „charkteris“ nė kiek negerėjo. Tai jis visą laiką taikėsi išlėkti į priešpriešinę eismo juostą, tai salone atsirasdavo kažkokio senuko vaiduoklis.

Paskutinis prakeiktos mašinos savininkas nustojo ja važinėti po to, kai jam pasivaideno, tarsi jis suvažinėjo žmogų.

Taisyklių išimtys

Tačiau ne visos „automobilinės dvasios“ yra tokios priešiškos žmonėms. Būdamos geraširdiškos, kol buvo gyvos, jos ir po mirties darė gerus darbus.

Beveik pusę savo gyvenimo pašventė savo sunkiam darbui paprastas brazilų gydytojas. Jo pacientai gyveno kaimo vietovėje, tad daktarui teko susukti savo senuku „Fordu“ šimtus kilometrų per dieną.

Kai gydytojas mirė, valstiečiai paprašė giminaičių, kad jie atiduotų jiems mašiną, kad galima būtų pastatyti ją kaip paminklą mylimam daktarui. Nuo to laiko prasidėjo stebuklai. Pasirodė, kad pikapas įgijo gydomųjų galių: užteko ligoniui pasėdėti „fordo“ kabinoje, ir alergija, dantų skausmas ar kiti negalavimai praeidavo tarsi mostelėjus burtų lazdele. Šitaip išsigydė šimtai valstiečių.

Kelias į niekur

Keistos avarijos ir vaiduokliai – ne vieninteliai reiškiniai autostradose vykstančių košmąrų sąraše. Yra atvejų, kai keliuose be pėdsakų dingdavo žmonės.

Kaip pavyzdį galima paminėti įvykius ant apleisto pašto trakto, jungiančio Vladimirą ir Kolomną Rusijoje.

Nuo 1885 metų ten ėmė dingti keleiviai. Po vieną, po kelis, kartu su vežimais ir arkliais. Valstiečiai, paštininkas, zemstvos valdybos barys. Sulig kiekvienu dingimu buvo atliekamos vis kruopštesnės paieškos, bet visos – nesėkmingos, kas leido atmesti nelaimingų atsitikimų ar plėšikų antpuolių versijas. Iš viso per 36 metus šiame trakte be pėdsako išnyko ne mažiau kaip 19 žmonių.

Žemės geomagnetinio lauko tyrimai, kurie buvo atliekami tame rajone XX šimtmečio pabaigoje, aptiko neįprastą magnetinio lauko įtampos „sūkurį“, primenantį Bermudų trikampio efektą. Tikriausiai tai ir tapo dingimų priežastimi.

„Neįtikėtina, bet faktas“ 2006 rugsėjis, Nr. 9