Antžmogiai

Pasaulyje yra žmonių, pasižyminčiu itin neįprastomis galimybėmis. TŲ galimybių prigimties išsiaiškinti kol kas nepavyksta. „Discovery Channel” kartu su mokslininkais ėmėsi rinkti duomenis apie tokius žmones.

Sinestezija: spalvota klausa, rega, uoslė

Sinestezijos fenomenas mokslui žinomas jau daugiau kaip tris šimtus metų. Intensyviausiai ši tema buvo tyrinėjama XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Solidus mokslo žurnalas „Nature” 1880 metais išspausdino Čarlzo Darvino pusbrolio Frensio Geltono straipsnį, kuriame buvo išdėstyta sinestezijos fenomeno esmė. Dauguma žmonių aiškiai skiria savo jutimus vieną nuo kito, o sinestetikams dėl ypatingos neurologinės būklės keli jutimai susilieja j vieną. Pavyzdžiui, dauguma jų „mato” raidžių ir skaičių spalvas, dažnas pasižymi „spalvota klausa” — garsai jiems turi savo spalvas.

Šiandien pats sinestezijos faktas niekam nebekelia abejonių – ja pasižymi vienas žmogus iš 25 tūkstančių. Sinestetikai buvo ir kai kurie žinomi žmonės: kompozitorius Aleksandras Skriabinas, rašytojas Vladimiras Nabokovas, dailininkas abstrakcionistas Vasilijus Kandinskis, poetas Arturas Rembo.

Dviejų jutimų suliejimas — sinestetikui įprastas dalykas. Yra ir unikalių atvejų — kai suliejami trys jutimai. „Discovery Channel” filme „Antžmogiai” pasakojama apie šveicarę Elizabetą Salser — tam tikros muzikinės natos jai kelia asociacijų su konkrečios spalvos ir formos objektais, o garsų kombinacijos — skonio pojūčių. Pavyzdžiui, moteriai visiškai akivaizdu, kad lietaus garsas atitinka mėlyną spalvą ir sol natą. Šį atvejį nuodugniai ištyrė Ciūricho universiteto mokslininkai neuropsichologai. Buvo padaryta išvada, kad sinestetikai, megzdami tvirtas asociacijas tarp objektų, yra gabesni mokslui ar kūrybai, jų kur kas geresnė atmintis.

Sinestezijos fenomeno tyrinėjimai padeda geriau suvokti pačius paslaptingiausius smegenų veiklos aspektus, pavyzdžiui, abstraktų mąstymą ar metaforas. Informacijos kiekis, su kuriuo susiduria šiuolaikinis žmogus, nuolat auga. Gali būti, kad sinestezija atspindi žmogaus smegenų evoliuciją, bandymą adaptuotis prie kintančių sąlygų.

„Aklas dailininkas nutapys portretą”

Rega — svarbiausias žmogaus jutimas. Būtent akys mums suteikia apie 87 proc. informacijos apie aplinką. Tuo tarpu pasaulyje daugiau kaip 160 mln. žmonių kenčia dėl regos sutrikimų, iš jų 37 mln. —visiškai akli. Tyrinėdami aklųjų jutimus, mokslininkai bando išsiaiškinti, kokiu būdu žmogaus smegenys kompensuoja pagrindinio pasaulio pažinimo instrumento netekimą.

Mokslininkus labai sudomino Esrifas Armaganas, aklas dailininkas iš Turkijos. Būdamas aklas nuo gimimo, jis piešia trimačius objektus — pačią sudėtingiausią erdvinio vaizdo formą. Niekur specialiai nesimokęs, šešerių metų jis jau piešė pieštuku, o aštuoniolikos — sukūrė originalią tapybos pirštais techniką. Esrifas laikosi perspektyvos, šviesos ir šešėlio dėsnių, jo paveikslai itin realistiški, spalvos harmoningos. Fenomenalusis dailininkas tapo namus, valtis, žmones, drugelius, kurių niekada gyvenime jis nėra matęs!

2004 metais mokslininkai neurologai tomografu ištyrė aklojo dailininko smegenis. Pasirodė, kad piešiant už vaizdinius atsakanti Esrifo galvos smegenų dalis veikia lygiai taip pat, kaip ir reginčių žmonių. Esrifo gebėjimai įrodo, kad ir nuo gimimo akli žmonės objektų padėtį erdvėje suvokia taip pat, kaip ir regintys. Tačiau ne tai svarbiausia. Aklojo dailininko fenomenas patvirtina prielaidą apie žmogaus smegenų lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie drastiškai pasikeitusių aplinkybių.

Šaltis kontroliuojamas!

Fiziologinių kūno reakcijų valdymas valios jėga — itin perspektyvi tyrinėjimų sritis, tad nenuostabu, kad „šalčiui atsparaus” olando atvejis labai sudomino mokslininkus. Iš pirmo žvilgsnio Vimas Hofas niekuo nesiskiria nuo savo tėvynainių. Užaugo paprastoje šeimoje, vedęs, augina penkis vaikus. Iš kitų jį išskiria tik gebėjimas ištverti ypač žemą temperatūrą. Jam priklauso du pasaulio rekordai. Vimas Hofas yra daugiau kaip valandą išbuvęs iki kaklo įšaldytas lede, o po kelių savaičių jau plaukiojo po užšalusio ežero ledu daugiau kaip 50 m gylyje tik su glaudėmis ir nardymo akiniais! Be to, Vimas yra vienintelis žmogus, į patį aukščiausią Vakarų Europos kalną Monblaną užkopęs basas!

Vimas nėra toks ypatingas iš prigimties. Atsparumą šalčiui jis išsiugdė kontroliuodamas savo fiziologines reakcijas daugeliui žmonių nesuprantamu būdu. Kartą žiemą prie nedidelio ežero jis pajuto nenugalimą norą įbristi į vandenį. Atkaklusis olandas ėmė treniruotis. Jis pradėjo bėgioti basas po sniegą, kopti į kalnus be specialios įrangos, palaipsniui ilginti žemų temperatūrų poveikį savo organizmui. Normali kūno temperatūra buvo išlaikoma tik valios jėga. Vimas Hofas mokėsi maksimaliai susikaupti ir visiškai ignoruoti išorinius dirgiklius.

Šalčiui atspariu olandu susidomėjo Suomijos mokslininkai. Vimas buvo pakviestas dalyvauti tiriant psichologinius mechanizmus, padedančius atsispirti šalčio poveikiui. Tyrimo rezultatai turėtų padėti geriau suprasti žmogaus smegenų potencialą.

Žmogus skaičiuotuvas

Žinoma nemaža atvejų, kai po galvos smegenų traumos žmonės įgydavo nepaprastų gabumų mokslams. Šį fenomeną tyrinėjančiam profesoriui Alanui Snaideriui yra pavykę sukelti ypatingus sugebėjimus skaičiuoti daugkartiniu smegenų poveikiu magnetiniu lauku. Profesorius tiki, kad toks gebėjimas galėtų būti būdingas visiems žmonėms, tam tikru būdu paveikus kai kurias kairiojo smegenų pusrutulio sritis. Mokslininko įsitikinimas kiek susvyravo susipažinus su žmogumi skaičiuotuvu iš Vokietijos.

„Discovery Channel” pavyko rasti žmogų, kuris mintyse gali atlikti iki 60 aritmetinių veiksmų su dešimtainėmis trupmenomis ir lengvai nustatyti bet kurių metų bet kurios dienos savaitės dieną. Tai Redigeris Gemas. Mokykloje jis anaiptol negarsėjo matematiko gabumais, veikiau atvirkščiai — mokėsi prasčiau už visus. Praėjus dviem savaitėms po mokyklos baigimo nutiko nuostabus dalykas, pakeitęs tolesnį Redigerio gyvenimą. Jis skaitė knygą apie skaičius, o kitą dieną suprato, kad pamena kiekvieną perskaitytą žodį. Po kurio laiko jis klausėsi radijo laidos apie Vokietijos skaičiavimo mintyse čempioną ir suprato, kad visai nesunkiai galėtų jį pranokti. Redigeris ėmė intensyviai, po 7 vai. per dieną, treniruotis skaičiuoti mintyse. Šiandien Redigeris Gemas — dažnas svečias televizijoje. Ten jis mielai demonstruoja savo fenomenalius sugebėjimus.

2001 m. belgų neurobiologai skenavo Redigerio smegenis. Tyrėjai išsiaiškino, kad „skaičiuotuvo” smegenys dirba kiek kitaip negu kitų žmonių. Skaičiavimo metu aktyvuojamos dešiniojo pusrutulio sritys, atsakingos už ilgalaikę atmintį, taigi kažkokiu būdu Redigeris sugeba įsikišti į paprastai nevaldomą smegenų veiklos procesą.

Tyrinėdami ypatingų sugebėjimų turinčius žmones, mokslininkai turi galimybę geriau suprasti smegenų funkcionavimo ypatumus. Daugelio specialistų manymu, kol kas išnaudojama tik 5-10 proc. galvos smegenų potencialo. Gal tyrimai padės rasti būdą „pažadinti” likusius 90-95 proc?