Apie fizines ir dvasines ligų priežastis

Mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės gerokai dažniau žino apie automobilio sandarą ar kompiuterio darbą, negu apie tai, kas slypi mūsų pačių kūne. Žinome, kad kiekvienas mūsų kūno organas turi specializaciją ir atlieka savo darbą, sunegalavę bėgame į vaistinę arba savo kūną „atiduodame“ gydytojui „suremontuoti“, o šis, išrašęs receptą, siunčia į vaistinę. Tačiau liga nepasitraukia, dažniausiai dingsta tik jos simptomai. Po kurio laiko tas pats susirgimas vėl ima varginti. Ir vėl gydytojai. Ir taip pasaka be galo.

 

…Kodėl, užuot tapę sveiki, žmonės serga vis labiau? Ne visos ligos priklauso nuo oro ar vandens užterštumo, nuo netinkamos mitybos ar netinkamo gyvenimo būdo. Tai tik materialinis problemos aspektas; tikrosios ligų priežastys kitur. Jos slypi mąstymo, emociniame bei veikimo būde, tačiau apie šiuos aspektus vakarų medicinoje nekalbama. Ligoniai dažnai nežino, kad jie yra patys sau gydytojai.

 

Štai vienas akivaizdus pavyzdys: JAV gyvenančiam 45 metų M. Woodui gydytojų verdiktas buvo negailestingas: „Plaučių vėžys. Gyventi liko geriausiu atveju pusė metų.“ Tačiau vyriškis nepuolė neviltį. Kad jau liko tiek nedaug, nutarė tą laiką praleisti prasmingai. Pardavė visą savo turtą ir įgyvendino seną savo svajonę – nusipirko jachtą ir išplaukė pasižvalgyti po pasaulį. Praėjo pusantrų metų. Į gimtąjį miestą Michailas grįžo sveikas, linksmas, gražiai įdegęs.

 

Gydytojai, peršvietę jo plaučius, nustebo – požymių, kad vyras sirgo vėžiu, nebuvo. Stebuklingai pasveikusį Michailą apsupo žiniasklaida. Jiems norėjosi sužinoti, kaip gi jam pavyko pasveikti. Atsakymas buvo paprastas: „Nedariau nieko specialiai, tik plaukiojau vandeniu, kvėpavau grynu oru ir džiaugiausi kiekviena diena. Mintyse sau vis kartojau, jog gyvenimas gražus ir aš esu laimingas, kad liga padėjo atsikratyti viso, kas jame yra nereikalinga, ir atskleidė tikrąjį būties grožį.“ Tik vargu ar daug kas patikėjo, kad taip paprasta nugalėti ligą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Rytų filosofija teigia, kad egzistuoja jausmų astralinė plotmė. Tai mūsų kūno, kiekvienos mūsų ląstelės dalis, jos subtiliosios jausminės vibracijos, kurios gali paveikti ir mūsų fizinį kūną.Kinų medicina teigia, kad kiekvienas kūno organas, bei to organo energetinis kanalas reguliuoja ir atsako už tam tikrus jausmus. Normali inkstų ir šlapimo kanalų veikla leidžia nepalūžti sunkiomis gyvenimo minutėmis, tarsi save apginti, teikia mums valios ir atsakomybės jausmą, pareigingumą. Jei šiuos kanalus pažeisime, jei serga atitinkami šios sistemos organai, tarsi suserga ir jausmai. Pažeistas inkstų kanalas sukels baimės jausmą, perdėtą nuoskaudą, žmogus greičiau sutriks, palūš sudėtingose gyvenimo situacijose. Toks žmogus bus drebantis nuo šalčio, jo kraujotaka sutrikusi, imunitetas nusilpęs, jam slinks plaukai, greičiau vystysis senatvinis kurtumas, retės kaulai.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kepenų ir tulžies kanalų veikla leidžia žmogui kūrybingai prisitaikyti prie kintančių gyvenimo situacijų, greitai surasti išeitį, kai atsitinka kas nors nenumatyta. Energijos disbalansas šiame kanale, kai pažeista kepenų ir tulžies pūslės veikla, paverčia žmogų daug greičiau išvedamą iš pusiausvyros. Jam nepatiks, kai kas nors vyks ne pagal planą. Toks žmogus taps niurzgliu, greitai susierzinančiu, kuriam bus sunku apsispręsti. Tokį žmogų kamuos migrena- galvos skausmai, šokinėjantis kraujospūdis, galvos svaigimas, nagų lūžinėjimas, akių problemos, nes kepenų kanalo veikla jausmine sfera pasireiškia naguose ir akyse.

 

Jei sutrinka širdies ir plonojo žarnyno veikla, žmogus tampa labai liūdnas ir susikrimtęs arba labai plepus, nes širdies išraiška – žodis. Normali širdies kanalo veikla teikia žmogui gyvenimo džiaugsmą ir atvirkščiai, – džiaugsmo stoka susargdina širdį ir kraujagyslių sistemą.

 

Jei turime nesveiką skrandį ir kasą, mus kamuoja įkyrios mintys ir prasta atmintis ir atvirkščiai, – pernelyg įtemptas protinis darbas, pedantiškumas sukuria disharmoniją atitinkamų kanalų jausminėje sferoje ir susargdina šiuos organus. Normaliai funkcionuojantys kasos ir skrandžio kanalai padeda gerai įsisavinti informaciją, žmogus greitai ir be vargo „suvirškina“ bet kurią jam pateiktą naują medžiagą. Jei kasos ir skrandžio kanalai pažeisti, žmogų kamuos ne tik prastas virškinimas, šlakų ir gleivių kaupimasis atskiruose kūno organuose, bet netruks atsirasti gerybiniams ir piktybiniams augliams.

 

Plaučių ir storojo žarnyno kanalų jausminė sritis leidžia vėl mums išgyventi praeitį. Jei plaučiai pažeisti, žmogų kamuoja melancholija; neharmoninga storojo žarnyno kanalo veikla sukelia perdėtą apgailestavimo jausmą. Ir atvirkščiai, – jei mes „nepaleidžiame“ savo kančių, turėsime problemų dėl storosios žarnos. Taigi fizinio kūno negalavimai yra susiję su jausmine sfera. Jausmai gali susargdinti kūno organus, arba pažeisti organai gali išbalansuoti mūsų jausminę sferą. Stebėdami žmogaus elgesį, jo reakciją ir jausmus, galime nuspėti, kokie jo organai yra pažeisti.

 

Jei žmogus serga gilia depresija ar yra psichinis ligonis, tai nėra vien organų generuojamos jausminės sferos pažeidimai. Rytų filosofijoje tai vadinama astralinės plotmės pažeidimais. Per energetinius kanalus žmogus yra sujungtas su Visata. Per šiuos kanalus mes gauname subtiliąją šviesą į kiekvieną mūsų ląstelę, kuri reikalinga visiems gyvybiniams procesams. Jei žmogus nevykdo savo misijos, savo veikla neskatina žmonijos, nesuteikia jai džiaugsmo, toks žmogus po truputį tarsi sumažina jam suteikiamą šviesą, jos gaudamas mažiau. Atsėlina beprasmybė ir depresija. Gyvenimas tampa nemielas, ir iš šios būsenos išeiti pasidaro sunku. Jei žmogus labai sureikšmina savo Ego, nebūtinai daug reikalaudamas iš kitų, tačiau sureikšmindamas kitų žmonių elgesį savo atžvilgiu, dažniausiai pernelyg įsižeisdamas, galvodamas, ką kiti pamanys ar pasakys apie jo poelgius, – tai labai pakenkia perikardo kanalui ir kartu psichikai.

 

Jei žmogus įsitikinęs savo poelgio teisumu, jis turi taip ir elgtis, o dėl aplinkinių nuomonės nesijaudinti, nes visada svarbi yra pati tiesa. Perikardo kanalo išbalansavimą sukelia abejingumas kitų bėdoms, solidarumo jausmo, dėkingumo, kaip užmokesčio mūsų tariamiems geriems darbams, stoka. Atspirties taško ir ramybės, tiesos ramsčio reikia ieškoti viduje, o ne ieškoti kitų pritarimo, – tada perikardo kanalas bus švarus, žmogus bus nuoširdus ir nebijos pasirodyti nei kvailas, nei juokingas. Šį kanalą išderina nuoširdumo stoka, o juk perikardo kanalas yra sunkiausių psichikos ligų faktorius. Jausmų harmonijai svarbu ugdyti vidinę ramybę ir intuiciją, tada harmonizuojama mentalinė žmogaus sfera.

 

Ligos – mūsų minčių rezultatas. Kiekvienas žmogus yra Visatos dalelė ir atlieka šiame pasaulyje tam tikras funkcijas. Mums, žmonėms, duota sąmonė, kurią mes praturtiname pačiu savo gyvenimo procesu. Žmogus savo gyvenimu neša indėlį į visos Visatos evoliucijos ir raidos procesą. Organizme kiekviena ląstelė atlieka savo funkciją ir iš organizmo gauna visa tai, ko jai reikia.

 

Kaip ir kiekviename gyvame organizme, Visatoje vyksta du procesai: asimiliacija ir disimiliacija, arba kūrimas ir griovimas. Šių dviejų galių dinaminė pusiausvyra lemia žmogaus sveikatą. Vos tik pažeidžiama pusiausvyra, tuoj pat atsiranda ligos pavidalo signalas, parodantis, kurioje vietoje ir dėl ko įvyko pažeidimas.

 

Mintis yra universali energijos forma, o ši energija gali griauti arba kurti. Jei žmogus nuolat turės destruktyvių minčių, tai jo sveikata sušlubuos. Žmonės menkai vertina minčių reikšmę, o paskui stebisi, iš kur atsiranda problemos. Mes patys kuriame savo pasaulį ir turime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. O dažnai dėl savo problemų esame linkę kaltinti kitus. Kaip mintis atlieka griaunantį poveikį? Jei viena ląstelė pradeda naikinti save ir kitas ląsteles arba visą organizmą, tai ji greitai susirgs arba netgi pavirs vėžine. Jei apie save galvosime blogai ir jausime kaltės jausmą, barsime save ar kitus, gal net paleisime „naikinimo“ programą. Jei kitam žmogui siūsime neigiamas mintis arba neapykantą, tuo pačiu naikinsime ir save.

 

Pavyzdžiui, jei mokinys nemėgsta kokio nors mokytojo, sako – „aš jo nevirškinu“, tai prastą virškinimo sistemą turės ir mokytojas, ir mokinys. Kitas žmogus taip pat yra Visatos dalelė. Nukreipdami negatyvias mintis į kitą žmogų kartu neigiame ir savo egzistavimą. Mūsų mintys yra beribės ir joms atvira visa Visata. Ką pasiunčiame, tą ir gauname. Mąstyti reiškia kurti gyvenimą, kurti savo sveikatą, nes kiekviena mintis turi grįžtamąjį pobūdį. Linkėdami vieni kitiems gero, linkėdami vieni kitiems sveikatos linkime ir sau to paties.

 

Kiekviena mintis išreiškia idėją, kuri nuolat pamaitinama tomis pačiomis mintimis dvasiniame pasaulyje kuria minties formą, kuri energetiškai sustiprėjusi įsikūnija mūsų veiksmuose ir žodžiuose. Blogos mintys būna kupinos tamsios energijos, kuri yra sunkesnė už šviesiąją. Jos nekyla aukštyn, o pasilieka arčiau mūsų ir veikia mus, sukeldamos mūsų kūno disharmoniją, dėl kurios atsiranda liga.

 

Žmogaus organizmas – tai kūnas, sąmonė ir pasąmonė. Visa tai viena visuma. Mūsų likimas – tai mūsų mintys, kurios giliai užfiksuotos mūsų pasąmonėje, ir jas nesunku iškelti į paviršių ir materializuoti. Pavyzdžiui, seni žmonės, kurie niekuo nesidomi, o tik savo buvusiomis ir esamomis ligomis, bet kuriuo momentu gali išprovokuoti vieną ar kitą ligos simptomą. Jei žmogui prieš kurį laiką skaudėjo koją, jis bet kuriuo momentu minties pagalba gali „prisikviesti“ skausmą. Taigi mūsų pasaulis yra mūsų nuosavų minčių atspindys: viską, ką turime gyvenime, mes esame sukūrę patys.

 

Kai norime ką nors gyvenime pakeisti (sveikatą, materialinę padėtį), privalome kreiptis į save ir pakeisti pasąmonės elgesio programą. Ją keičiame savo mintimis. Kai žmogus serga, protas praneša, kad pasąmonėje esama tokių minčių bei elgesio paskatų, kurie konfliktuoja su Visatos dėsniais. Norint išgyti būtina išsiaiškinti, koks elgesys ir kokios mintys.

 

Visų ligų atsiradimo priežastis ir asmeninio gyvenimo kančias galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

 

1. Savo gyvenimo tikslo, prasmės ir paskirties neteisingas nustatymas;

 

2. Visatos dėsnių nesupratimas ar jų nesilaikymas;

 

3. Pragaištingų minčių, jausmų, emocijų egzistavimas pasąmonėje ir sąmonėje.

 

***

 

Pagal: http://atsibudimas.ucoz.com/news/fizines_ir_dvasines_ligu_priezastys

 

 

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

 

Šaltinis: http://www.yogi.lt/


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Elix

Visiška tiesa, kiek pati esu mąsčiusi apie atsirandančias ligas ir savo mintis, viskas pasiteisina.