Fizikos ir astronomijos profesorius pagal tai, kas vyksta Žemėje pateikė modelį, kaip įvairios ateivių civilizacijos galėtų įsikurti ir išnykti be jokio tarpusavio kontakto


Paklauskite savęs, ar klimato kaita, kuri mūsų planetoje yra neišvengiama – galėjo nužudyti ateivius, kuriuos mes taip norime atrasti? Ročesterio (JAV) universiteto fizikos ir astronomijos profesorius Adamas Frankas sako, kad tikrai egzistuoja tokia tikimybė, ir kad žmonija klimato kaitos jau gali nesuvaldyti.

Tyrimas, publikuotas „Astrobiology“ žurnale, kurio pagrindinis autorius yra A. Frankas, tyrinėja žmonių sukeltą klimato kaitą. Pasitelkus matematinius modelius, paremtus gyvybės išnykimu Žemėje (Velykų salos atvejis), simuliuojama, kaip įvairios ateivių civilizacijos galėtų įsikurti ir išnykti, jei dideliais tempais naudotų ribotus savo planetos išteklius ir verstų juos energija.

„Fizikos dėsniai rodo, kad bet kokie gyventojai, norintys įkurti stiprią civilizaciją, naudotų daug energijos – o tai atsilieptų jų planetai. Žvilgsnis į klimato kaitą kosminiame kontekste gali mums leisti geriau suprasti, kas vyksta su mūsų planeta, ir kaip tai spręsti“, – tyrime rašo A. Frankas.

Nenuostabu, kad rezultatai buvo nykūs. Iš keturių sukurtų „trajektorijų“ trys baigėsi pasaulio pabaiga. Ketvirtasis scenarijus – galimybė paversti visą mūsų populiaciją tokia, kuri saugotų energija. Žinoma, tai veiktų tik tada, kai civilizacija suvoktų savo padarytą žalą ir nedelsiant imtųsi reikiamų priemonių.

„Paskutinis scenarijus vis tiek išlieka baisiausias – nes jei net padarai tinkamą žingsnį užtikrinant planetos išlikimą, jei laukei per ilgai – pasaulio pabaiga ateis“, – teigia A. Frank.

Keturi pasaulio pabaigos scenarijai
Kad pavyktų gerai susimuliuoti pasaulio pabaigą, tyrimui buvo pasitelktas Velykų salos pavyzdys.

„Velykų salos situacija yra pamoka žmonijai, nes rodo kaip greitai gali pasikeisti civilizacijos stabilumas. Daugybė tyrimų parodė, kad Velykų salos gyventojai išnaudojo savo išteklius, ir tai privedė prie bado, o galiausiai ir visiško išnykimo“, – žurnale rašo A. Frankas ir jo kolegos.

Pasitelkę anksčiau tyrimuose naudotas lygtis, padėjusias modeliuoti Velykų salos žlugimą, naujojo tyrimo komanda sugebėjo rasti keturis įmanomus baigties taškus hipotetinei ateivių civilizacijai su ribotais ištekliais.

„Pirmoji trajektorija, kurią radome vadinasi „išmirimas“ (angl. die-off)“, – sakė A. Frank.

Šiame scenarijuje planetos populiacija per trumpą laiką išaugal abai stipriai, tačiau dėl vis daugiau sunaudojamos elektros ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kartu su populiacija auga ir temperatūra (šiame tyrime temperatūra buvo pasitelkta tam, kad iliustruotų žmonių įtaką planetos gyvenamumui dėl šiltnamio efekto). Populiacijai augant, žmonės susidurtų su vis didesniais iššūkiais, nes aukštesnė temperatūra darytų gyvenimą vis sunkesnį. Galiausiai populiacija išsilygintų, bet liktų tik pakankamai maža dalelė tų, kurie gyveno anksčiau.

„Įsivaizduokite, jei 7 iš 10 jūsų pažįstamų žmonių mirtų. Nėra aišku, ar technologiškai išsivysčiusi civilizacija galėtų išgyventi tokį pasikeitimą“, – teigia A. Frank.

Antrajame scenarijuje kalbama apie tvarumą. Čia tiek planetos populiacija, tiek temperatūra greitai auga – tačiau išsilygina, kai civilizacija supranta, kaip jų naudojami ištekliai veikia gamtą. Kad būtų pasiekta pusiausvyra, civilizacija turėtų pereiti prie tvaresnių ir atsinaujinančių išteklių – pavyzdžiui, saulės energijos. O taip pat – nustoti naudoti didelę įtaką gamtai darančius išteklius, pavyzdžiui, naftą.

Trečias ir ketvirtas scenarijai gavo „žlugimo“ (angl. collapse) pavadinimą. Čia, kaip ir „išmirimo“ scenarijuje, planetos populiacija ir temperatūra dramatiškai išauga per trumpą laiką. Tik kai gyventojai ima mirti, nes pritrūksta reikiamų išteklių – nelieka nei vieno išgyvenusio. Ar civilizacija paprasčiausiai išmirtų, ar visiškai žlugtų, priklausytų nuo to, kiek jautri būtų aplinka, ir kaip greitai ji reaguotų į augančią populiaciją.

Net jei ši civilizacija susivoktų, kad kenkia planetai ir stengtųsi pereiti prie tvarių šaltinių – būtų per vėlu. Civilizacijos gyventojų skaičiaus mažėjimas būtų ne toks akivaizdus, tačiau galiausiai jis vis tiek pasiektų nulį. Šis scenarijus vadinamas „žlugimas su išteklių pasikeitimu“.

Reikia veikti dabar, kol civilizacija dar gyvuoja
Skirtumas tarp tvirtos žmonijos ateities ir žlugimo labai priklauso nuo gyventojų įžvalgų. Kuo greičiau susivoksime, kad naikiname savo planetą, tuo greičiau bus galima imtis reikiamų veiksmų. Anot A. Franko, šis skirtumas turėtų motyvuoti žmones klimato kaitą priimti rimtai.

„Bus laimėjusių, kurie supras kas vyksta ir ras tam išeitį – ir pralaimėjusių, kurie negalėjo susivienyti ir sužlugdė savo civilizaciją. Dabar reikia tik užduoti klausimą, kurioje iš šių kategorijų norime būti mes?“, – klausia A. Frank.

Parengta pagal „LiveScience“.

Šaltinis: Technologijos.lt

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Planeta

>> Kuo greičiau susivoksime, kad naikiname savo planetą..

Kažkoks „super persivertinimas“ savo galių.. Jūs net Elbruso kalno negalite sunaikinti su visomis galingiausiomis savo bombomis, o purkštaujate apie visą panetą..