Genijų keistenybės: kai beprotybė neatsiejama žymiausių protų dalis
|Genijai ir beprotybė – du kraštutinumai iš tikrųjų labai tarpusavyje susiję. Tai galime suprasti iš žymiausių mūsų laikų genijų įpročių ir jų keistenybių, rašo “Vakarų ekspresas“.
Vokiečių poetas, dramaturgas ir filosofas Frydrichas Šileris galėjo kurti tik tada, kai ant jo stalo būdavo padėta supuvusių obuolių.
Austrų kompozitorius Francas Jozefas Haidnas nedirbdavo be savo žiedo su deimantu: jis kas minutę jį turėdavo apžiūrėti.
Vokiečių kompozitorius, muzikos teoretikas ir eseistas Richardas Vagneris kurdamas muzikos kūrinį išdėliodavo ant kėdžių ir kitų baldų ryškias šilko atraižas. Jis imdavo šilką į rankas ir glamžydavo.
Prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas ir teoretikas Emilis Zola, prieš sėsdamas rašyti romano, prisirišdavo prie kėdės.
Britų rašytoja Šarlotė Brontė, pagarsėjusi romanu „Džeinė Eir“, reguliariai atsitraukdavo nuo rašymo ir eidavo skusti bulvių.
Amerikiečių poetas, novelistas ir literatūros kritikas Edgaras Alanas Po galėjo valandomis sėdėti prie rašomojo stalo ir tylėdamas žiūrėti į prieš jį gulintį švarų popieriaus lapą.
Panašiai elgėsi ir belgų poetas Morisas Meterlinkas. Kiekvieną rytą jis išsėdėdavo prie rašomojo stalo po tris valandas. Net ir tada, kai neparašydavo nė vieno žodžio.
Prancūzų literatūros klasikas, vienas ir su bendraautoriais parašęs daugiau nei 600 knygų, Aleksandras Diuma (tėvas) rašė tik ant ypatingų kvadratinių lapų. Jeigu tokio popieriaus nebūdavo arba jis baigdavosi, Diuma nedirbdavo.
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
Jo sūnus Aleksandras Diuma (garsiausia knyga – „Dama su kamelijomis“) savo įkvėpimą žadindavo dažnai ir sočiai pavalgydamas.
Prancūzų novelistė ir feministė Žorž Sand kasdien rašydavo iki 11 valandos. Jeigu užbaigdavo romaną, tarkime, 10.30 val., iškart pradėdavo kitą ir dirbdavo dar pusvalandį.
Austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas Fransas Šubertas, gyvenęs vos 31 metus, savo mėgstamus kūrinius iki tol, kol paviešindavo, būtinai turėdavo pagroti… šukomis.
Šaltinis: ve.lt
– tai cia literatai, poetai, rašytojai.. Sunkesni reikalai su matematikais, fizikai..
Sakykim vienas žinomas šių laikų matematikas visą laiką galvojo tik apie matematiką, todėl išsiskyrė su žmona ir įrodė naują matematinę teoremą. Praėjus keletui metų tą pačią teoremą įrodė gimnazijos moksleivis..
Sakykim Einšteino teorijų savo laiku nepripažino ne tik eiliniai, bet ir oficialus mokslas, jo straipsnius spausdino “mokslinio jumoro” skyrelyje..
Sakykim Niutonas taip pat buvo išmestas iš tuometinės karališkosios mokslų akademijos, dėl to prarado pragyvenimo šaltinį ir psichinį stabilumą.. Jį parėmė tik asmeninis draugas, kuris sistematizavo jo užrašus ir parėmė finansiškai..
Visai idomu. Mes paprasti zmones irgi turime stabiliu keistenybiu. Tai vadinama uzsiciklinimu.