Rytoj Marso laukia pasaulio pabaiga?

Mars-CometAteinantį sekmadienį, spalio 19 dieną, Marsas sulauks nekviestos viešnios – didžiulės kometos.

 

Palyginus su ja, garsioji 3 km skersmens Čuriumovo-Gerasimenkos kometa, ant kurios po mėnesio leisis ESA zondo „Rosetta“ aparatas „Philae“, tėra nykštukas. Marso link švilpia 16 kartų didesnis sviedinys – 50 km skersmens kometa C/2013A1, dar vadinama „Siding Spring“.

 

Marso skersmuo už Žemę mažesnis du kartus. Ar gali būti, kad sekmadienį Raudonojoje planetoje įvyks pasaulio pabaiga?

 

Astronomai tikina, kad kometos ir planetos susidūrimas – menkai tikėtinas. Mat, naujausiais skaičiavimais, didžiulė kometa pro Marsą praskries 138,7 tūkst. km atstumu.

 

Tai yra labai arti – Žemę ir Mėnulį skiria triskart didesnis atstumas. Be to, tai – 16 kartų arčiau nei kada nors prie Žemės buvo priartėjusi kokia nors kometa (beje, tai įvyko 1770 m. ir tai buvo Lekselo kometa; ji prie mūsų planetos buvo priartėjusi maždaug 2,3 mln. km atstumu).

 

Kometos ir planetos suartėjimo greitis šiurpus – 56 km/s. Maža to, kometa skrieja, galima sakyti, priešpriešine Marso orbitai kryptimi. Tai reiškia, kad, jei katastrofa būtų neišvengiama, šie kūnai susidurtų, vaizdžiai sakant, kaktomuša.

 

Nors šių dangaus kūnų susidūrimo nei NASA, nei ESA nesibaimina, vis dėlto Raudonosios orbitos planetoje budinčius savo zondus kosminės agentūros nusprendė pasaugoti. Labiausiai baiminamasi, kad juos kliudyti gali praskriejusio kometos branduolio pažerti akmenys ir dulkės.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Todėl specialistai suskubo koreguoti zondų trajektorijas taip, kad maksimalaus kometos priartėjimo metu šie būtų kitapus Marso. Kritinis momentas numatomas praėjus maždaug 90 min. po kometos praskriejimo. Maksimalaus pavojaus trukmė – apie 20 min. Kaip tik tada visi žemiškieji kosminiai aparatai bus už Marso. Vis dėlto nufotografuoti kometos priartėjimą visi jie galės. Tad artimiausiomis dienomis lauksime fotografijų.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Savaime suprantama, kometos skrydį virš Marso stebės ir visi veikiantys antžeminiai Marso zondai, o jų ten šiuo metu yra du – „Curiosity“ ir „Opportunity“.

 

Priminsime, kad 50 km skersmens kometa buvo atrasta tik pernai, 2013 m. sausio 3 d. Ją pirmasis pastebėjo garsus kometų medžiotojas (jis yra atradęs 82 kometas) Robertas McNaughtas iš Australijoje veikiančios „Siding Spring“ observatorijos. Jo atradimą patvirtino kolegos iš Arizonoje veikiančio „Catalina Sky Survey“ centro.

 

Jei kometa vis dėlto rėžtųsi į Marsą, planetą supurtytų išties neeilinis smūgis. Prieš 66 mln. metų dinozaurų eros pabaigą Žemėje lėmęs asteroidas buvo „vos“ 10 km skersmens.

 

Jei 50 km skersmens kūnas trenktųsi į planetos paviršių, jame atsivertų 500 km skersmens smūginis krateris, kurio gylis siektų apie 2 km, o sprogimo galia siektų apie 20 mlrd. megatonų. Visam branduoliniam Žemės arsenalui iki tokio fejerverko labai toli. O pasaulio pabaiga tokiu atveju, ko gero, tikrai įvyktų. Tiesa, planeta, šiaip ar taip, negyva.

 

Kometos priartėjimą prie Marso stebės ir visas žmonijos kosminių teleskopų arsenalas: „Kepler“, „Swift“, „Spitzer“, „Chandra“, taip pat ir legendinis „Hubble“. Retą astronominį įvykį stebės ir aibė antžeminių teleskopų. Beje, Marsas šiuo metu labai neprastai matomas.

 

Kai R.McNaughtas šią kometą atrado, ji skriejo už 1,07 mlrd. km nuo Saulės. Netrukus buvo nustatyta, kad ji prie Saulės skrieja pirmą ir, ko gero, paskutinį kartą, nes, kaip rašo Space.com, juda paraboline orbita. Arčiausiai Saulės (šis orbitos taškas vadinamas periheliu) uodeguotoji viešnia atsidurs netrukus, spalio 25 d. Tada ją nuo žvaigždės skirs 209 mln. km. Deja, per toli, kad įsižiebtų uodega.

 

O arčiausiai Marso ši milžinė atsidurs jau sekmadienio (spalio 19 d.) vakarą, 21.28 val. Lietuvos laiku. Pro Marsą ji prašvilps sunkiai suvokiamu 202 777 km/val. greičiu. Tai bus neeilinė proga surinkti papildomų duomenų apie pačią kometą ir apie jos įtaką Marso atmosferai.

 

Jei „Siding Spring“ kometą norėsite pamatyti savo akimis, prireiks teleskopo, mat kometa bus labai blyški. Tiesa, stebint iš Marso vaizdas bus nepalyginamai geresnis: ten kometa tviskės -6 ryškiu arba maždaug 3 kartus ryškiau už Venerą, kuri yra ryškiausias dangaus kūnas Žemės skliaute po Saulės, Mėnulio ir TKS.

 

Tomis minutėmis kometa nuo Žemės bus nutolusi 243 mln. km. Tad kometa bus tik 10 ryškio. Tokio mūsų akys net ir pačiame tamsiausiame danguje neįžiūri, nes tai yra maždaug 60 kartų blyškiau už blyškiausią plika akimi matomą naktinio dangaus žvaigždę.

 

Kometą greta Marso jums galbūt pavyks pamatyti, jei bus išskirtinai giedras dangus ir turėsite vidutinio dydžio teleskopą. Bet ir tokiu atveju vaizdas bus miglotas.

 


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
aa

Kazin kodel neparasot kokia buvo tikimybe kad atsitrenks , nes pagal jusu logika kiekviena diena galit rasyt tokius straipsnius : „siandien ant jusu nukris keleivinis lektuvas?“ , „sianakt mirsit nukritus nuo lovos ir su smilkiniu atsitrenkus i spinteles kampa?“ ir t.t.