Tibeto vienuolių meditacijos paslaptis

indonesiacommemoratesbuddhabirthdaycolombo-telegraph2Niujorko universitete magnetinio rezonanso tomografu buvo tiriamos medituojančių Tibeto vienuolių smegenys.

 

Mokslininkų grupės, vadovaujamos prof. Zoros Josipovičiaus (Zora Josipovic), tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip veikia „išorinis“ ir „vidinis“ smegenų tinklas ir kaip vyksta dviejų rūšių funkcinio aktyvumo persijungimo procesas.

 

Paaiškėjo iki šiol nežinomas faktas: tą akimirką, kai pasiekiamas „harmonijos su pasauliu“ jausmas, sąmonė vienu metu analizuoja išorinį ir vidinį žmogaus gyvenimą.

 

Kaip jau anksčiau išsiaiškino neurofiziologai, tuo metu, kai žmogus užsiima kasdieniniais reikalais, dirba „išorinis“ smegenų tinklas. Kai esame ramybės būsenos, tai yra nieko neveikiame, pirmame plane atsiduria „vidinis tinklas“, kuris aktyvios veiklos „išoriniame pasaulyje“ valandėlėmis dirba foniniu režimu. Vadinasi, „vidinis tinklas“ yra atsakingas už mūsų savivoką.

 

Vadovaudamiesi tuo, mokslininkai manė, kad smegenys įjungti abu tinklus gali tik paeiliui. Tačiau, kaip parodė prof. Z.Josipovičiaus bandymai, „vienybės su pasauliu“ efektą kaip tik ir galima paaiškinti tuo, kad vienu metu suaktyvėja abi sistemos, tai yra informacijos srautas iš išorės sutampa su vidiniu sąmonės srautu.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Pirma sąlyga, būtina atgauti sveikatą, – tai mokėjimas atsipalaiduoti, ilsėtis, išlaikyti ramybę, teigia Tibeto medicinos specialistai. Rytų išmintis byloja: „Atsipalaidavimas yra gyvenimas, o įtampa – mirtis“. Tibeto vienuolynuose naujokai pirmiausia yra mokomi atsipalaidavimo (relaksacijos) meno ir gebėjimo griūti.

 

Juk vaikai, kurie griuvinėja labai dažnai, daug rečiau už suaugusiuosius susilaužo kaulus. Taip yra ne tik todėl, kad vaikų kaulai ne tokie trapūs kaip suaugusio žmogaus. Pagrindinė priežastis yra ta, kad vaikai nėra įsitempę, o suaugusieji atsipalaiduoti nemoka. Jie nuolatos užsiima svarbiais reikalais, nuolatos įsitempę ir dėl to visąlaik yra ribinės trečiosios būsenos.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kas yra atsipalaidavimas? Tai tokia sąmonės būsena, kai žmogaus energija nejuda: nei į ateitį, nei į praeitį, ji yra čia, su jumis. Ši būsena tiksliai ir vaizdingai apibūdinama kalnų ežero, kurio paviršius yra ramus, įvaizdžiu.

 

Žmogus ištirpsta savo energijoje. Ta akimirka yra relaksacija. Nėra tik kūno arba tik proto relaksacijos. Relaksacija yra visuotinė. Laikas sustoja, jūs mėgaujatės tuo, ką turite esamuoju momentu, ir netrokštate nieko daugiau. Galima mėgautis, atrodytų, paprastais dalykais, tarkime, vėsia švaria patalyne: jaučiate, kaip patalas vis šiltėja, panyrate į ramybės tamsą ir tylą. Mėgautis pasakišku rytiniu pasivaikščiojimu. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai ankstų rytą neskubėdami žingsniavote pieva. Žolės prisilietimas, rasos vėsa, švelnus lauko žolių ir gėlių aromatas, vėjelio dvelksmas, tekanti saulė…

 

Ar dar ko nors trūko iki laimės? Prisiminkite, koks gilus dėkingumas pripildė jūsų širdį už tai, kad esate jūs, šis pasaulis ir jūs jame. Dėkingumas kam? Kūrėjui? Gamtai? Kosmosui? Nesvarbu. Visiems ir viskam. Tą akimirką jums nieko daugiau nesinorėjo. To, kas jus supo, buvo pakankama, netgi daugiau, nei galėjote norėti. Budos žodžiais tariant, jūs kurį laiką „palaidojote praeitį“, ji jums nerūpėjo. Jūs sustabdėte laiko bėgsmą ir buvote laimingi dabartyje.

 

Įsidėmėkite šią sąmonės būseną. Būtent ji ir yra relaksacija – proto ir kūno atpalaidavimas. Visai atsipalaidavus pasireiškia „tuščios galvos“ fenomenas. Negalvojate apie nieką, mintys atplaukia, o jūs jas stebite. Tik stebėjimas turi būti ne aktyvus, o pasyvus.

 

Būkite pasyvūs, tarsi sėdėtumėte prie upės ir žiūrėtumėte, kaip ji teka. Niekas nevyksta. Tiesiog sėdite ant upės kranto, žiūrite į vandenį, o jis teka… Psichiškai atsipalaiduoti galima vaikštinėjant po mišką ar parką. Atsikelkite ankstėliau, kai parke dar mažai žmonių, reikia turėti valandą laisvo laiko. Būtina rasti nuošalų kampelį, kad niekas nesutrukdytų. Eikite ramiai, neskubėdami, sutelkę dėmesį į kvėpavimą.

 

Jis turi būti ritmingas ir tolygus. Įsivaizduokite, kad vaikštinėjate su šauniu tyliu palydovu. Jūs einate šalia, suprantate vienas kito mintis ir jausmus. Jūs ilsitės… Valanda tokio betikslio vaikštinėjimo padeda atsikratyti nervingumo, dirglumo, suteikia energijos ir vidinio džiaugsmo.

 

Šiuolaikiniam žmogui yra sunku išlaikyti vidinės ramybės, pusiausvyros, harmonijos su gamta ir kosmosu būseną bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis. „Tapkite beaistris“, – mokė Buda. Juk kai žmogų užvaldo aistros, tiek žemos, tiek kilnios, atsipalaiduoti jis negali.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“, parengė: Milda Kunskaitė


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
wwte

Čia budist7 vienuoliai?