Ar mes prisimename savo tikrą gyvenimą?

„Žmogaus atmintis — ne tokia kaip kompiuterio, ji gali klysti“, — sako neurologijos mokslininkas Roberto Cabeza iš Djuko universitetinio medicinos centro. Ar tikrai visada galime pasikliauti savo atmintimi? Ar tai, ką dievagojamės prisimeną, iš tiesų tėra vaizduotės ar sėkmingos įtaigos vaisius, dar vadinamas netikru prisiminimu?

Ar prisimeni savo pirmąją dieną darželyje? O kaip tėvai Tave, dar visai pyplį, vežėsi į lietuvišką pajūrį? Nors kai kurie mūsų iš tiesų sugeba atkurti tolimus vaikystės prisiminimus, tačiau mokslas teigia, kad mūsų atmintis yra nepatikima ir netgi išradinga, nes gali „prisiminti“ tai, ko niekada nebuvo.

Mokslininkė psichologė Elizabeth Loftus yra garsi visame pasaulyje, ji patenka tarp 25 dažniausiai moksliniuose darbuose cituojamų psichologų. Svarbiausias jos tyrinėjimų objektas — netikri prisiminimai, kuriuos ji analizuoja jau kelis dešimtmečius. Kad tokių prisiminimų iš tiesų esama, įrodė ne vieną kartą atlikti eksperimentai.

Neseniai Loftus vadovaujamo tyrimo metu savanoriams pavyko „įdiegti“ keisčiausių netikrų prisiminimų, pavyzdžiui, kad jie yra bučiavę varlę arba spaudė ranką triušiui Bunny Disnėjaus parke (Bugs Bunny yra „Warner Bros.“ Personažas, tad vaikštinėti po konkurentų parką negalėjo). Ar sunku įteigti netikrą prisiminimą? Pasirodo, ganėtinai lengva: pakako savanorių paprašyti kai kuriuos veiksmus atlikti, o kitus tiesiog įsivaizduoti.

Kai po kurio laiko savanoriai buvo paprašyti papasakoti, ką jie iš tiesų tą dieną veikė, kai kurie paminėjo ir tai, ką tik įsivaizdavo, bet nedarė. Tiesa, pasidavusių tokiai atminties manipuliacijai buvo nedaug — vos 15 proc., tačiau kai kuriais atvejais netgi toks procentas yra didelis. Pavyzdžiui, kai dėl netikrų liudininko prisiminimų myriop arba kalėti iki gyvos galvos nuteisiamas žmogus. „Teismas pateikia liudytojams instrukcijas sakyti tiesą ir tik tiesą. Tai numato, kad liudininkas gali būti sąžiningas arba meluoti, tačiau juk yra ir trečia galimybė, kurią pradedame suvokti — netikri prisiminimai,“ — sako profesorius Chuckas Brainerdas.

Elizabeth Loftus savo tyrinėjimus pradėjo susidomėjusi „išstumtais“ seksualinės prievartos prisiminimais. Jos studijos rodo, kad atmintis nesunkiai pasiduoda iškraipymams ir pakeitimams. Pradėjus domėtis prisiminimų kaupimu, buvo pastebėtas įdomus dalykas: mūsų atmintis panaši į dviveidį romėnų dievą Janą, mat prisiminimus užfiksuoja ir „įrašo“ skirtingose dalyse. Vieną dalį būtų galima pavadinti „kas iš tiesų įvyko“, o kitą — „to, kas įvyko, prasmė“. Labiausiai iškraipymams pasiduoda pastarieji, „prasme grįsti“ prisiminimai.

Štai dėl ko vis garsiau kalbama, kad vaikų atmintis yra patikimesnė mėginant išsiaiškinti tikrus faktus be interpretacijų: vaikai labiau priklausomi nuo pirmosios „kas iš tiesų nutiko“ atminties dalies, mat sugebėjimas suvokti įvykio prasmę vystosi žmogui bręstant, todėl ir vaikų netikrų prisiminimų pasitaiko rečiau. Šios teorijos šalininkai aiškina, kad antrojo tipo prisiminimai saugo suvokimą, kas įvyko ar ką tas įvykis jam ar jai reiškė, kitaip sakant, saugomas įspūdis, kuris po kurios laiko gali iškraipyti atmintyje fiksuotus tikruosius įvykio faktus.

Profesorius Chuckas Brainerdas knygoje apie netikrus prisiminimus pateikia bent 200 atvejų, kai prisipažinimai nužudžius buvo atmesti ir pripažinti kaip pagrįsti netikrais prisiminimais, mat jiems prieštaravo akivaizdūs įrodymai, pavyzdžiui, žmogus neteisingai prisimena buvęs kurioje nors vietoje, tačiau jo kišenėje rastas parduotuvės čekis rodo, kad tuo metu jis buvo kitame miesto gale ir pan.

Neurologai šią teoriją patikrino funkcinio magnetinio rezonanso būdu — skenuojamos savanorių smegenys parodo, kurios smegenų dalys tam tikrų protinių užduočių metu yra aktyvios. Už įvykio faktų saugojimą atsakinga smegenų dalis buvo aktyvi tuomet, kai tiriamieji galvojo apie tikrus prisiminimus. O įvykio įspūdį saugančioje dalyje didelis aktyvumas užfiksuotas tuomet, kai tiriamieji prisimindavo nebūtus dalykus ir būdavo įsitikinę jų realumu.

Ypač atmintis manipuliacijoms pasiduoda tuomet, kai po įvykio gauname papildomos informacijos. Pavyzdžiui, pro Tave biure praėjo moteris. Vėliau sužinojai, kad kolegai dingo rankinė su pinigais ir dokumentais ir kad įtariamoji — ta pati praeivė. Pasakodamas, kad ją matei, gali tarsi netyčia „prisiminti“, kad ji keistai ėjo, galbūt žvilgčiojo per petį, klastingai dairėsi ir apskritai Tu iš karto pajutai, kad kažkas ne taip.

Netikri prisiminimai svarbūs ne tik teismuose. Pasirodo, jais galima keisti mūsų įpročius, galbūt net gyvenimo būdą. Ypač stiprų poveikį turi ankstyvieji, vaikystės prisiminimai. Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyviams buvo įteigta, kad vaikystėje jie buvo apsinuodiję kiaušinių salotomis. Tą pačią dieną tiriamieji vaišinosi įvairiais patiekalais, tarp kurių buvo ir sumuštinai su kiaušinių salotomis. Po keturių mėnesių vaišės buvo pakartotos, ir vėl buvo patiekti lygiai tokie patys patiekalai.

Rezultatai parodė, kad apgautieji tyrimo dalyviai — tiek po tyrimo, tiek ir praėjus keturiems mėnesiams — į kiaušinių salotas net nežvilgtelėjo. Tyrimo organizatoriai mato plačias galimybes ydingiems įpročiams ir tokioms rimtoms problemoms kaip nutukimas gydyti: galima būtų priversti žmones vengti tam tikrų maisto produktų paprasčiausiai įteigus, kad vaikystėje jie sukėlė neigiamus pojūčius.

Labiausiai į atmintį įsirėžia džiaugsmingi ir liūdni prisiminimai. Visi kiti įvykiai, kurių metu Tavyje pynėsi skirtingi jausmai, linkę nugrimzti į užmarštį. Greičiausia taip yra todėl, kad mišrios emocijos mus glumina, todėl atmintis tokiais prisiminimais greičiau „atsikrato“.

Didelės įtakos netikrų prisiminimų susiformavimui turi miego trūkumas: prasčiau išsimiegojęs rizikuoji pripaistyti nebūtų dalykų ar darbe privelti nedovanotinų klaidų. Beje, kava, geriama po bemiegės nakties, iš tiesų yra geras pasirinkimas. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas nesuformuoja netikrų prisiminimų, bet sutrikdo jų „ištraukimo“ mechanizmą, todėl prisiminimai yra iškraipomi. O štai kofeinas iškraipymų padeda išvengti ir palengvina miego trūkumo išsekintos atminties darbą.

Straipsnio autorius: Saulius Normantas, ZEBRA / A-zet inf.