Augalų magija – augalai keičia pasaulį ir apsaugo žmones

Visata pulsuoja gyvenimu, o gyvenimas turi savo dėsnius. Vienas jų – ryšys. Ypač noriu kalbėti apie medžius. Vydūnas gražiai rašė, kad kiekvienas medis turi sielą, arba savo gyvenimo ugnį.

 

O žmogus be sielos turi ir dvasią, savo spalvas, tai, ką mes vadiname šviesa, meilės kūrybine galia, kvėpavimą. Ne veltui medis yra Visatos simbolis. Žmogaus kojos – tai šaknys, liemuo – kamienas, iškeltos rankos – tai šakos, galva – amžinybės čiurlenimas. Juk žmogus – tai Dievo paveikslas.

 

Ką reiškia gimtinė, supranti tik pabuvęs tolimose kelionėse. Atsiranda nostalgija, Tėvynės ilgesys. Keliaudamas Libijos dykuma, mąsčiau, kokia laimė valgyti juodą duoną. Afrikoje jos nėra. Mačiau palmes, daugelį kitų egzotiškų medžių. Buvo malonu, bet jie negaivino mano širdies. Depresijos išvengiau, nes žinojau, kad grįšiu namo. Bus jau kita žemė, mineralai, žmonės, papročiai, tradicijos.

 

Galėjau iš Afrikos parsivežti sėklų, ieškoti ko nors įdomaus jos floroje. Bet žinojau, kad tai pavojinga, nes galima įvežti ir ligų. Be to, vargu ar kas čia gerai jaustųsi bei augtų, nes tėviškės žemė kitokia, metų laikai kitokie, kitas dangus ir saulė ne ta.

 

Turiu žemės sklypą ir sodinu medžius. Aplink mano namą auga ąžuolai. Sis medis – šventas. Nėra nieko brangesnio už ąžuolą. Ir jei šis linksmai auga, jo siela džiaugiasi gyvenimu. Ten, kur ąžuolai, galima rasti ir požeminių šaltinių.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Ąžuolas suteikia jėgų, tik visur reikia saiko. Tai nuostabus žmogaus donoras. Peržengti ribą pavojinga. Ąžuolas miega nuo 15 iki 17 val., o ypač aktyvus nuo 21 iki 3 vai. Kai nueinu prie savo ąžuolų, be kurių neįsivaizduoju gyvenimo, iš tolo sveikinuosi su jais, parodau pagarbą ir meilę. Mano rankos gerai treniruotos, nes užsiimu bioenergetika jau 15 metų, todėl man nereikia švytuoklės. Prie ąžuolo jungiuosi rankomis. Užčiuopiu pliusines ir minusines šakas.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Ir jaučiu, kaip ąžuolo kamienu teka jo gyvenimo upė, skleidžiasi jo gyvenimo takas. Kai būnu labai pavargęs, galvą priglaudžiu prie ąžuolo žievės, kai kada pastoviu prie jo prisiglaudęs. Aš nematau ąžuolo sielos, nes negalima pamatyti meilės arba gyvenimo. Pirmiausia reikia jausti, o tik po to galima išmokti matyti medžio, žmogaus, gyvulio aurą.

 

Kai kas medžius pasirenka pagal zodiaką, pvz., svarstyklių medis – klevas. Aš pasirenku pagal širdį.

 

Man labai artimas beržas. Jo drąsa labai žavi. Štai prie namo, po langu, išdygo mažytis berželis. Ne vietoje. Reikia rauti, bet negaliu. Kada nors prisiversiu jį persodinti kitur. Kitas beržas auga ant apleisto stogo. Atrodo, ir žemės nėra, o jis auga.

 

Be galo trokštu, kad žmonės žinotų: jei prie namo auga keli beržai, jei jie vienas kitam linki sėkmės, balti jų kamienai džiugina žmogaus širdį ir jie pasako: toje vietoje sidabro susikaupė 100 kartų daugiau negu kitur. Juk nuo seno jūrininkai žinojo, kad, į vandens statinę įmetus sidabro gabaliuką, vanduo labai ilgai negenda. Todėl ten, kur beržai, negali būti žmogui pavojingų mikrobų. Gal todėl vaikai mielai žaidžia po beržo šakomis, intuityviai jaučia – čia žmogaus sveikata.

 

Didelis turtas yra pušys. Tai nuostabus žmonių maitintojas. Be galo subtili bioenergetika. Po jomis lengva kvėpuoti. Labai tinka tiems, kurie serga džiova. Bet pavojinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pušis miega naktį, ypač stipri anksti rytą.

 

Klevas pagal energijos galingumą eina po ąžuolo, beržo ir pušies.

 

Drebulė – stiprus vampyras. Ilgesnis sąlytis su ja sukelia galvos skausmus, mieguistumą, pykinimą. Ypač aktyvi nuo 14 iki 18 val.

 

Akacijos energetika ypač naudinga moterims: jos tampa ramesnės ir gražesnės.

 

Šermukšniai – labai stiprūs donorai, pagal energiją eina po akacijos.

 

Dažnas žmogus, turėdamas žemės, augina liepas. Ne tik todėl, kad gardus liepų medus. Liepos energija labai švelni, su šiais medžiais geriausia bendrauti anksti rytą. Jos primena mažus vaikus, kurie visada moka taip švelniai prisiglausti.

 

Malonu žiūrėti, kaip žydi kaštonai, vaikai mėgsta žaisti su jų vaisiais. Bet tai labai stiprus energijos šaltinis, galintis net psichiškai destabilizuoti žmogų.

 

Prie namų turiu savo topolį – seną, didelį, galingą. Jis siunčia šalčio energiją, panaikina įtampą.

 

Eglė – neutrali, ji tarsi nori visiems įtikti.

 

Pavasarį medžių bioenergetika ypač aktyvi. Labai gera pabūti mišriame miške, kur medžiai vienas kitą papildo. Visur reikia harmonijos.

 

Įdomu, kaip sugyvena sodo medžiai. Pasodinau keletą laukinių kriaušių ir gailiuosi – labai stipri minusinė energija. Reikia skiepyti. Bet vėl gaila – ne taip lengva pjaustyti šakas.

 

Greta slyvos ir obels pasodinau keletą vyšnių. Tačiau vyšnios turi labai stiprią minusinę energiją, todėl šalia augančiai obeliai ir slyvai sunku derėti. Paprastai jos dera keletą metų vėliau. Taigi vyšnia pati save kankina, jos siela nusilpsta, lengvai gali užpulti ligos, ypač vėžys. Vyšnias būtinai reikia sodinti atskirai.

 

Nupjaukite vyšnios šakelę taip, kad gale būtų du atsišakojimai – lengvai galėsite tapti virgulininku. Aišku, jeigu esate elementariai pasiruošę, visada galėsite atrasti vandenj, nustatyti tą vietą, kur reikia kasti šulinį. Jūsų rankose šakelė virpės ir links žemyn.

 

Miškas – visada nuostabu, be medžių žmonės negyvena. Medis visada yra magiškas, spindintis oro grynintojas, žmogaus dvasios gaivintojas ir maitintojas. Visi turime nuodėmių, kurias prisiminę, tampame geresni. Skriauda miškui – viena didžiausių blogybių. Ne veltui sakoma – kiekvieno vyro pareiga: sukurti šeimą, pastatyti namą, pasodinti medį. Tik ne egzotišką, ne su svetima mums bioenergetika.

 

Tik kartu su medžiais galima gyventi, kitaip žmonės suakmenės. Šlakas ir nuodingos medžiagos atims žmogui gyvenimo džiaugsmą. Gyvenimas – tai harmonija. Žmogui reikia visko. Aš net pasakyčiau – pirmiausia medžių.

 

Kokius vaistus medžiai duoda žmonėms galima pasakoti ilgai. Mes kalbame apie kūną ir kraują. Norisi pasidžiaugti beržo ar klevo sula, pasimėgauti jau pamiršta gilių kava.

 

Sąmonė, t. y. gebėjimas save jausti ir išreikšti, egzistuoja visose gyvybės formose, tik žmogaus šis gebėjimas kitoks negu augalų. Augalų pasaulis egzistuoja tam, kad “atvestų” iki mūsų, subrandintų jausmus iki išreikšto būvio. Augalai mums perduoda meilę, kuriančią saulės energiją. Ši iš augalų gaunama energija maitina ir “augina” mūsų astralinį kūną. Augalų gyvybės tikslas – pasiaukojimas. Tai ne tik maistas fiziniam kūnui, jie teikia šviesą, žvaigždžių ir kosmoso meilę, nes yra jų šaukliai.

 

Augalai egzistuoja tam, kad transformuotų šviesą į gyvybę, žmonės – kad gyvenimo turinį transformuotų į aukštesnę sąmonę, meilę.

 

Mes turime žiūrėti į augalus kaip į kažką šventą, kaip galimybę per juos bendrauti ir vienytis su Visata.

 

Visame pasaulyje šamanai ir burtininkai kalbasi su augalų sielomis ir dvasiomis. Indėnų žiniuoniai, prieš rinkdami žoleles, iš pradžių suranda vaistažolių grupės “vadą”. Jie, pasisukę veidu į Rytus, klaupiasi prieš augalų vadą ir sveikina jį mandagiais žodžiais, kaip pasveikintų kitos genties vadą. Rodydami savo geranoriškumą, padovanoja augalui šiek tiek tabako, galbūt truputį kukurūzų miltų arba “antklodę” (medžiagos gabalėlį) ir dainos forma pateikia savo prašymą. Tik gavus augalo dvasios sutikimą, galima rinkti vaistažoles. Nes tik tuomet joje esanti medicinos galia bus veikli.

 

Panašiai ir Himalajuose: šamanas, nuogas ar apsigaubęs neapsiūlėta skara, iš vakarų pusės eina augalo link, dovanoja jam truputį ryžių ir sviesto, pasineria į savo sąmonę. Jis augalo dieviškai būtybei Devai dainuoja šventą dainą. Tik tuomet galima naudotis gydomąja jėga, tik tuomet jis augalo Devą laimės kaip sąjungininkę prieš ligų demonus.

 

Taoistų šaknų rinkėjas, ruošdamasis susitikimui su Ginseng dvasia, vieną mėnesį praktikuoja seksualinį susilaikymą, nevalgo mėsos ir nesinešioja jokio geležinio daikto. Ginseng – Deva, kurios dvasinė tėvynė yra Oriono žvaigždynas ir kuri dažnai tigro pavidalu slankioja miške, kalbinama žodžiais: “O, didžioji dvasia, neapleisk manęs, aš atėjau tyra širdimi, mano siela nesutepta, ji išvalyta nuo nuodėmės ir blogų ketinimų, pasilik čia, o visų dvasių aukščiausioji”.

 

Visuomet žmonės su augalais vienijosi per maginius ritualus ir burtažodžius. Germanai garbino Devą kaip “vaistažolių motiną”.

 

Manoma, jog augalų dvasios metų ritmu keliauja pirmyn ir atgal nuo požeminės iki aukštosios dangaus karalysčių.

 

Kiekvienas žalias augalas – tarpininkas tarp Saulės, kuri astrologijoje yra Dievo simbolis, ir Žemės, vadinasi, ir žmogaus. Augalai padeda mums pasisavinti saulės džiaugsmo ir kūrybinio įkvėpimo energiją. Augalai pirmieji iš visų Žemės civilizacijų pasirengę duoti kruopelytę saulės, dieviškos išminties. Tuo ir vertinga karalienė Flora. Bet kas ji tokia? Supoetinta pasakų, legendų, padavimų veikėja? Ar subtili realybė, dievybė, valdanti visą augalų gyvenimo karalystę? Ar ne ji savo nematomais kanalais sujungia augalus su saule? Betgi deivę Florą galima paliesti, galima paliesti medžio lapą, perbraukti ranka žolę, įkvėpti gėlių aromatą – ir jūsų siela pajus deivę Florą visu jos nepaprastu realumu. Viskas taip paprasta: sėkla, daigas, žiedai, vaisiai, lapai, fotosintezė.

 

Tęsinys kitame puslapyje…


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
as

myliu augalija,ypac medzius

stezano

grazus linoleumas irgi spinduliuoja energija:)

xxx

As visada jauciu,kad miske pasikraunu geros energijos.

Ta-pati....

Labai idomu, tiesiog puse perskaiciau, akis nedamato ;D

lolita

Su dideliu malonumu perskaiciau straipsni.Aciu.