Lietuvis po patekimo į siaubingą avariją: gyvenimas po mirties egzistuoja
Labas vakaras. Esu Tadas. Skaitau jūsų diskusijas apie gyvenimą po mirties (anomalija.lt forumo diskusijos – red. past.) ir regis matau savo mintis iki tol, kol papuoliau į komą po autokatastrofos. Būtent šis įvykis pakeitė mane ir mano supratimą apie mūsų, šį, ir pomirtinį gyvenimą, kardinaliai.
Kai viską papasakojau savo artimiesiems, draugams, visi man sakė, kad turiu savo patirtimi pasidalyti su žmonėmis, pvz. išleisti knygą ar pan. Tačiau pats kategoriškai tokios idėjos atsisakiau. Kai pabudau po komos ir papasakojau apie viską ką mačiau medikams, kažkas pranešė žiniasklaidai ir jau kitą dieną mano palatoje buvo viena Lietuvos žurnalistė (pavardės neminėsiu) su keliais operatoriais. Bet visus išvijau lauk ir persikėliau toliau gydytis į privačią įstaigą.
Nenoriu atskleisti kas esu, nenoriu šlovės, nenoriu ir pinigų. Man viso to nereikia. Tiesiog noriu pasidalinti su tuo ką man teko išgyventi. Jeigu ne medikai ir ne mano visi draugai, giminės, pažįstami – iki šios dienos galvočiau, kad visa tai buvo haliucinacija mano smegenyse ir tiek. Tačiau paaiškėjo, kad viską ką mačiau tiek ten tiek čia žemėje – tiesa. Buvau gulinti be jokios sąmonės daržovė vegetacinės būsenos. Tačiau daržove, kuriai medikai nedavė jokio šanso išgyventi buvau čia, Žemėje. O už jos ribų mano sąmonė patyrė atskirą, visiškai iki šios dienos nesuvokiama egzistenciją.
Žinokite man jau nedaug liko iki pensijos ir tik skaudi avarija privertė mane pažvelgti į gyvenimą visiškai kitaip negu aš kažkada į jį žiūrėjau. Lygiai taip pat kaip ir daug iš čia esančių galvojau, kad esu viso labo mėsos gabalas vaikštantis žemėje.
2013 metais papuoliau į avariją važiuojant iš kaimo namo. Ačiū Dievui, kad važiavau vienas, nes iš automobilio nieko nebeliko. Pats tik stebuklo dėka likau gyvas. Tiesa dabar šiek tiek turiu sunkumų susijusių su kordinacija.
Savo kūne buvau lygiai iki tos sekundės kai į mano automobilį isirėže kitas automobilis kuris netikėtai įskriejo į mano juostą. Tą akimirką viską savo akimis mačiau taip sulėtintai, kad net iki dabar pamenu kur koks stiklo gabaliukas nukrito. Laikas tarsi sustojo. Mačiau absoliučiai viską: kur tuoj nukris kiekvienas stiklo gabaliukas, kaip iš vairo labai lėtai iššauna oro pagalvė, kaip lėtai lankstosi automobilio kapotas – to tiesiog neįmanoma apsakyti žodžiais.
Po šių vaizdų kurie man truko tarsi amžinybe, akyse pasirodė neįtikėtino ryškumo šviesa. Buvo tokia akinanti šviesa, kad rodos viso pasaulio šviesos, žibintai, prožektoriai, lazeriai buvo nukreipti į mane vieną. Nejaučiau nei skausmo, nei baimės. Tiesiog supratau, kad tai yra pabaiga. Pasidarė tylu ir ramu. Po kurio laiko uždaviau sau klausimą:
„Pala, jeigu aš galvoju, reiškias dar gyvenu ar egzistuoju? Tačiau kur aš?”.
Visą tą laiką buvo akinanti balta tuštuma. Bet man tik taip iš pradžių atrodė, kol baltas akinantis fonas pradėjo pamažu gęsti.
Pradėjau matyti. Buvo visiška tamsa. Aplinkui pasirodė, tiksliau jos ten visuomet buvo, tiesiog aš tik tada pradėjau matyti, labai daug mažų švieselių kurios pro mane pralėkdavo neįtikėtinais greičiais. Viena šviesele po kitos, viena po kitos, jų ten buvo milijardų milijardai – pagalvojau kas čia tokio po galais? Jokios baimės, jokio skausmo, tik begalinis smalsumas. Man atrodė taip, kad aš vienas stoviu, o pro mane lyg mažos šviesios dulkelės kažkur praskrenda ir nuskrenda tolyn.
Kilo mintis: reikia ištiesti ranką ir nors vieną pagauti. Nežinau kodėl taip pagalvojau. Tiesiog tokia mintis atsirado ir tiek. Tesiu ranką, tačiau rankos tai nebėra. Noriu pažvelgti į savę, tačiau nieko nematau. Absolučiai nieko nėra. Nematau nei savo rankų, nei kojų, nei kūno – tiesiog nieko. Aš savęs nemačiau, jus galite tai nors įsivaizduoti? Dabar kai rašau tai net savo nosies galiuką galiu akimis pamatyti, o tada tiesiog švarus vaizdas ir jokio kūno. Tada ir vėl pagalvojau:
„Viskas aišku, aš miriau”.
Stovėjau ten tarp tų lekiančių švieselių dar kurį laiką. Tiesa sakant laiko sąvoka ten įgauna visiškai kitą prasmę: atrodo taip tarsi stovėčiau ten jau visą amžinybę bet kartu ir vieną akimirką. Vėl apsidairiau ir pamačiau, kad visi tie ryškus maži balti taškai pradėjo lėtėti iki kol visiškai sustojo. Vis dar negalėjau suprasti kas tai? Kodėl jos sustojo? Ir svarbiausia ką man dabar daryti?
Neilgai trukus supratau: švieselės ir toliau skriejo milžinišku greičiu, tiesiog čia aš pradėjau judėti link kažkur kartu su jomis. Nuo manęs tai visiškai nepriklausė, tiesiog pradėjau skristi link kažko pats to net nenorėdamas ir nesuvokdamas kaip tą darau. Jaučiau tarsi kažkas manę traukia link savęs, o ir priešintis visiškai negalėjau, bet ir nenorėjau.
Tolumoje pradėjau matyti didėjantį, baltą, ryškų rutulį. Su lyg kiekvieną akimirką rutulys vis didėjo ir kažkodėl savaime supratau, kad tai bus mano galutinė stotelė. Skriejau link jo dar kelias akimirkas kol pajaučiau vibraciją ir sustojau. Ten kur buvau, labai sunku suvokti kada tu judi, o kada tiesiog stovi, tačiau supratau, kad stoviu vietoje iš to, kad baltas rutulys daugiau nedidėjo. Pasiartosiu, jokios baimės ar nerimo nebuvo. Nors žinojau, kad žemėje palikau savo šeimą vieną, tą mano akimirką valdė tik vienas dalykas: begalinis smalsumas. Nebuvo nei palaimos, nei džiaugsmo, tik smalsumas kas, kas manęs laukia toliau?
„Žinau, kad nebijai. Čia niekas nebijo.” – Pirmą kartą būdamas ten, išgirdau žodžius. Apsižvalgiau ir nesupratau kas su manimi bendrauja. Žodžiai buvo labai aiškūs, skambūs, kažkas panašaus žemėje gaunasi jeigu kam nors kalbi į ausį pro susuktą į cilindrą popierių.
„Bendrausiu su tavimi taip, kaip tu buvai įpratęs tai daryti.” – pratęsė balsas. Net sunku nupasakoti kaip jis skambėjo. Tokio balso, garso, tembro, tiesiog neįmanoma nupasakoti ar apibūdinti žodžiais. Iš karto pagalvojau, čia Dievas? Rodos dar nespėjau iki galo minties suregzti, o man jau balsas toliau atsakinėjo.
„Tai tik vienas iš pavadinimų ten kur tu gimei. Aš esu pradžia ir pabaiga viename.” – Nuo tos akimirkos jau žinojau, kalbu su Dievu, Kūrėju, Absoliutu, kad ir kaip žmonės tą jėgą vadiną.
Tęsinys – sekmadienį
Primename, jeigu norite papasakoti savo keistą nutikimą arba pasidalinti savo nepaaiškinamu įvykiu, parašykite mums!
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.
🔮 Kartą per savaitę – jūsų ženklo horoskopas ir savaitės paslaptis
Pirmadienio rytą: savaitės horoskopas jūsų ženklui, artimiausia pilnatis ir įdomiausios savaitės istorijos. Jokio šlamšto, atsisakyti galima vienu paspaudimu.










42 komentarai
Laukite tesinio.. tesinio mes seniai laukiam. . jau imam abejot ar tik nebus iskeliaves anapilin istorijos pagrindinis veikejas, taip ir nespejes papasakot visko ka patyre..
tikiu ir laukiu tesinio
Su autoriumi buvo susisiekta, tad tęsinys pasirodys Anomalija.lt pagrindiniame puslapyje, o ne forume. Bet autorius tikino, kad vėliau mielai atsakys į visus klausimus susijusius su šiuo įvykiu jo sukurtoje temoje: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3559 :)
Kvepia paragrafo stiliumi, kartais ne jis čia? :D
Sunku bus, nes daug kvailų klausimų žmogus sulauks.
as tai zinau,tiketi yra viena ,o zinoti kas kita.vaikysteje pora kartu buvau isejes is savojo kiauto.tas buvo mokantis 4 klaseje .prasidedavo viskas paryciais.sapnuoju;vyksta fiz.lavinimo pamoka ,fiz lav.mokytojas liepia begt apie stadiona.as begu.man ima trukti oro,imu ziopcioti ir... pamatau save mamos glebije, kaip mane nesioja purto gaivina,o man ziurint is sono truputi juokinga ir toks lengvumas toks gerumas,bet grizti budavo be galo nemalonu ir skausminga.na o suaugus pasitaike tokiu situaciju kad vel tikriausia,kokius 5 ar6 gimtadienius galeciau svesti.nors man 47 metai.taciau tie isejimai atrodo kaip pries pora-trejeta valandu ivyke.tad mielieji tikriausiai nevisiems tai duota suprasti.ramybes jums ir gero vakaro.
po sunkios operacijos, ligonineje, bandzaiu stotys ant koju...ir kazkaip viskas dingo...pamenu kazkur liekiau dideliu greiciu, pamenu tuneli ir neapsakomai malonu jausma, dziaugsma ir lengvuma...veliau pamaciau save lovoje, med.sesele gaivino mane...kokia buvau pikta ir nepatenkinta, taip norejau vel i ta tuneli, bandziau aprekti visus aplink...tik jegu neturejau
Apsoliutu :D retingu guru o ne apsoliutu :D
Žinau tą jausmą, tik jį pajaučiau ne nelaimingo atsitikimo metu, o atsigulus pailsėti po pietų, klausydama ramios muzikos. Kai tik užsnūdau, pamačiau štai ką.
Matau save gulinčią lovoje, taip pat, kaip buvau užmigusi, aplinka ta pati, muzika taip pat. Viską matau iš palubio. Žiūrint į save tokį lengvumą jaučiau, jokio sunkaus kūno kaip dabar nejaučiau. Tik staiga kažkas praveria mano kambario duris ir įeina. Pasirodo, tai mano mirusi močiutė. Ji lėtai eina link mano lovos. Priėjusi sustoja ir minutę žiūrį į mane. Vėliau apsisuka ir išeina per duris. Aš šį visą atsitikimą stebiu taip pat kaip ir autorius - su dideliu smalsumu ir daugiau nieko. Vis dar žiūriu į save iš viršaus ir staigiai atsibundu savo kūne. Aplinka ta pati kaip regėjau, tik durys - neuždarytos.
Cia apgaule sitas straipsnis atkreipkit demesi "buvau gulinti be jokios samones" o veliau jau apie save vyras raso..mhh ir seip viskas per daug blankiai.
"Buvau gulinti be jokios sąmonės DARŽOVĖ." - iš konteksto žodžių gal nereikia išbraukinėti, ką?
Ir visi tokie isgyvene zmones yra pusdurniai , kuriuos mokykloj visi skriaude, kurie nesiorentuoja aplinkoj , tiki dievais visokiais , ateiviais , putina myli... nu zodziu tokie priedurniai....
bet tokiu ,bus dangaus karalyste.
reikia nebijoti nieko,,nes zmogas kunas yra laikina buveine,,,,del to ir reikia gyventi taip tarsi viena paskuti karta,,nes taip ir yra,,,,ka as turiu omenyja,,,,reikia nebuti jojiuose religiniuose remuose,,,,,ystatyminiuose remuose,,reikia gyventi be sienu be stabdziu,,,zmogaus kunas tai tik laikina buveine,,,,,o kaimietiski...tai yra seno mastymo zmones yra religingi,,,ir visokiuose remuose gyvena,,,kas galu gale yra sustojas ju vystimasis,,,prie to pacio jie neleidzia ir ju vaikams vystitis,,,del to istisos visuomenes yra atsilikusios,,,kas pasekoje visa zmonija,,,yra nepazengusi ir neisivysciusi.
minuoja irgi matyt tokie patis... bet kodel jums taip tiesa sunku priimti? visada patinka tik pasakos visokios.
Kaip smagu paskaityti panašiù išgyvenimù patyrusiù žmoniù mintis... Praėjus kažkiek laiko po panašiù įvykiù pradedu màstyti, kad gal man kažkas negerai. Bet paskaičius nusiraminu, kad ne aš viena tokia :) O kas to nepatyrė - niekada manau ir nesupras.
O kada bus tęsinys?
Vienas neaiskumas, raso pasakojime kad yra beveik pensijoj, o komentaruose sako kad atsiraso naujas seimos narys?!
O kas cia keisto? gal buves karys, policininkas, gaisrininkas, jiems 20 metu ir pensijoj, tai ka kokiu 45 metu vyras su 30mete negali vaiku susilaukti? jau kaip pensijoj tai zmogus lietuvoje nurasomas pastebejau... mastykit placiau,
Sveiki. Ši istorija kai ką man priminė. Kai buvau maždaug 15 metų susapnavau tokį sapną, kad iki dabar negaliu pamiršt. Sapnavau, kad keliavau su švieselėmis, o paskui pamačiau baltą didelę šviesą, kuri lyg sakė: "tu su manimi." atrodytų nieko keista. Bet jaučiau tokį neapsakomą jausmą, lyg gėrio, palaimos. Iki šiol nieko panašaus nejaučiau.
matyt kai pabaigs sugalvoti antra dali
nesuprantu kaip taip elementaraus sakinio nesuprast reikia :D ir juokinga ir graudu, ir ne vienas cia toks ziuriu
Sudomino ir mane si istorija...ieskau bet ko kas galetu nors siekt tiek irodyti, jog egzistuoja kazkas po mirties...paprasciausiai noreciau tuo tiket, nes nesenai netekau savo broliuko, kuri pasigrobe bjauri liga per 4 dienas, mums visiems net nespejus suvokti...netekties jausmas ir skausmas toks stiprus, kad ieskau bet ko, kad rasciau paaiskinimus i klausima KODEL ir AR...? iki brolio mirties tikejau ir buvau isitikinus , kad yra gyvenimas po mirties, tik mums cia zemeje ne visiems lemta tai zinoti... pati buvau patyrus panasu jausma, kai skendau, kaip ir autorius. Aplamai teko kaip ir mirti 2 kartus, tik skirtingai : Skesti ir autoavarija...autoivykis: pamenu skrieja i mane masina, pabundu ligoninej, nieko nejutau, nei skausmo, ne baimes ir nieko nemaciau. O kai skendau, manau buvau visiskai kitokioj busenoj, maciau kazka, jutau kazka panasaus kaip ir autorius, tik tikrai nelengva butu surasti zodzius, kad galeciau apibudinti kas vyko, ka maciau, ka dariau...kol skendau supratau, kad tai vyko tikrai trumpai, nes mane spejo isgelbeti, o tai ka jutau ir maciau toje busenoje, faktiskai atrode visas gyvenimas...bet kuriuo atveju cia ilga istorija, gal kada nors ir as pasidalinsiu, jei sugebesiu surasti zodzius, kad galeciau sudelioti aiskiai...Labai laukiu pratesimo ir noreciau suzinoti kas gi vyko toliau...
O nepagalvojai ,kad tai gali būti anūkas,anūkė? Ar tai nesiskaito šeimos nariu?
sapnavau besisypsanti Jezu Kristu... :D ka tai gali reiksti? na bent jau taip manau,kad ten jis buvo... :D
Buvau 5 kl ,kai mane klasioke prie sienos uzmigde ( toks nevaikiskas zaidimas, kuri zaideme mes ,vaikai ). Ji man spaude krutine 10k, as tuo metu stovejau uzmerkus akis,ikvepus ir sulaikius ora. Nuo sk sesi emiau girdeti jos balsa lyg istasyta, kaip per magnetafono istasyta, suletinta juostele. Lengvas atsiskyrimas nuo kuno. Lekiu, greiciau uz skridima, juoduma, kurioje nieko nematyti, tik jauciu, kad sonuose daug mazu gyvybiu. tiesiu rankas, ju nera. Vis dar lekimas i ryskia, akinancia sviesa, tunelis baigias, as sklandau namie, virs mamos ir tetos galvu. Jos tariasi kaip perstumdyti baldus. ir vel lekiu neapsakomu greiciu tunely.Girdziu daug spiegianciu balsu, jie primena vaiku balsus. Stiprus smugis, ir vel suletintas balsas, lyg tasoma patefono plokstele. Atsimerkiu, as mokykloj. Man pasakoja klasiokes, jog nusigando, sake, nualpau ties sk septyni , kritau visu svoriu ant zemes, lyg prisigerusi lemenau zodi "t u n e l i s" . Maniau buvau amzinybei pradingusi pasirodo 3min.20 min reikejo, kad susivokciau, kas snd, rytas db ar vakaras. Ok, as mokykloj , I pamoka? Mano galvoje visa tai buvo taip nereiksminga, reiksminga tai kas ivyko, ten gera. Nuo to laiko mirties nebijau
Labai idomu..,pati esu pajutusi per sapnus kažką nezemisko.Sapnas daznai prasideda mano gebejimu skraidyti.Manau as aplankay astralini pasaulį,miestai ,žmones,gamta mažai skiriasi,tik kartais blogos energijos būtybes užpuola,bet po maldos ar kryžiaus ženklo,jos pranykdavo.Jausmas toks kad esi be kūno būtybe su galimybe skraidyti ir kontroliuoti velnius ..Po tokiu vizitu,man realus gyvenimas suteikia geru emociju,nes žinai kad egzistuoja kiti pasauliai.
Cia iš komentatoriu klausė patarimo del liūdnos brolio netekties,as patarčiau paprasyti tos sielos duoti ženklą kad viskas jam gerai.Neaisku kiek laiko praėjo ,gal dar siela nesurado kur reikarnuoti,blaškosi ..,bet verta pabandyti.Mano mamai išėjus anapilin,po laidotuvių praėjus keliom sekundėm (pati negalėjau dalyvauti)atsiuntė gražu paukštį į mano balkoną,nes tuo metu meldžiau atsiųsti ženklą .Manau kas ieško suprasti žmogaus realybe,gali patirti visokiu įdomiu stebuklu,sekmės visiems,o as su nekantrumu lauksiu pratesimo
Labai primena paauglio rašytą romaną. Sakinių formuluotė, mažybiniai žideliai kr apibūdinimai kažkaip nelabai siejasi su pensijinio amžiaus žmogaus kalbėjimo stilium. Apie klaidų gausybę žodžiuose net nekalbu.
Tai kur tas tesinys, nesuprantu?
Aina n*****! Baisu! Kokios ten dvasios?
Labai ydomu nes as tikiu tokeis dalykais ir pati esu patyrus nepaaiskinama jausma. As niekada to nepamirsiu nors praejo 24 metai ir turbut nesuprasiu.
Tai kokį sekmadienį bus tedinys
Tai kur tesinys grybai fantazuotojai??????
dar nesugalvojo, kuria.
Tai to tęsinio kaip supratau ir nebuvo. -Peršasi išvada , kad viskas išgalvota- o taip norisi tikėti , kad po mirties ateis ramybė ir kažkoks egzistavimas kitame laiko matavime.
Sekmadieni , septintą dieną Dievas ilsėjosi. Kiek tęsesi viena diena? Neaišku kada, - iš ryto, ar po pietų.
Aš tai per sapnus skraidau kartais ir man tai labai patinka bet noriu pasakyti kad dar niekada nesu buvus arti prie mirties kad matyčiau tuneli ar kažkas tokio panašaus bet tik pamenu kai buvau mokykloje 16 metu susipykau su mokytoja moterim ir tada prieš visa klase mane skriaude trenke per veida o kas baisiausia buvo kad jinai mane smaugia o jausmas nekoks truputi jaučiau ta skausma gerkleje bet po truputi nebejaučiau o kai i ja žiurėjau man po truputi akyse balta matosi vos nemiriau turejau kažka daryti tai jei pagrasinau ir paleido mane nenorejo tureti problemu su manimi bet viena diena gulejau ligoninei o kai man iš žarno traukia vamzdelu daktarai pasake jei nekviepuosi tu mirsi tai stengiuos kviepuoti bet sunku buvo ir tada man prieš akis pasirode beveik visas baltas lyg mirčiau bet ačiū dievu viska jau pabaige ir vos per plauka likau gyva.
Dar prisimenu kai buvau pas sese namuose aplankyti i svečius o mano mama pykosi su sese aš kokia visa valanda stovejau ir žiurėjau i veidrodi poto jau pasidare silpna svaigsta galva ir eidama prie sienos ir tada nukritau ant žemės ir susitrenkiau galva skaudejo bet pasakyti nieko negalejau bet kai pirma karta nualpau viskas aptemo juoda ir toks jausmas kad mane traukia gilyn ir vis gilyn o truputi girdėjau kai tėvai manęs šaukia bet atsimerkti negalejau bet jau po truputi atsimerkiau ir tada atsigavau viskas gerai pasibaige.
Sapnavai vaistu pripumpuotas ir tie zmogau.
Zole baigesi pratesimo neebuss
Tikiuosi ta jus smaugusi mokytoja supuvo kalejime?
Aš taip pat nusivyliau
Diskutuokime ir Facebook'e! Kasdien – paslaptys, naujienos ir vardadienių sveikinimai.
Sekti Anomalija.lt Facebook'e