Psichografija – kas tai?

Automatinis rašymas – tai nevalingas informacijos gavimas. Vadinamas psichografija, pabrėžiant ne “automatizmą”, bet rašančiojo intuiciją. Psichografas V. Bagramovas taip aprašo šį reiškinį: “Pasijunti svetimas tam, kas tarsi tavo sukurta. Tarytum kas šnabžda, patarinėja, kažkokia išorės energija įsiprašo. Visa, ką rašiau, buvo nauja, neįprasta, man nebūdinga. Ne mano mintys, išvados, ne mano gyvenimiškoji patirtis”.

 

Šitai rašantis paprastai patiria ekstazę. Tačiau Bagramovas pats užrašo iš kažkur ateinančias mintis, o indų rašytojas R. K. Nairajanas pateikia atvejį, kai psichografas tik laiko pieštuką virš popieriaus lapo, o tasai pats juda, bėgšmiai ir greitai prirašydamas puslapį po puslapio. Vieno tokio seanso metu per pusvalandį buvo užrašyta 2400 žodžių. Nairajanas tai pateikia apsakyme “Mano dienos”.

 

Paslaptingieji raštai labai įvairūs. Štai, pvz., tokia sentencija: “Visi, kurie žiūri, bet nemato – akli. Visi, kurie mato, bet tyli – dvigubai akli. Tiktai šviesos kitiems nešėjai yra matantys”. Taip parašė 25-erių paštininkė. Tokia filosofija jai visai nebūdinga, pats tekstas ją taip pat nustebino: iš kur tokie niekai… Ši aplinkybė ir padeda atskirti psichografiją nuo savojo mąstymo vaisių. Be to, seanso metu neretai keičiasi rašančiojo braižas. Beje, galima netgi nieko nerašyti. Laikraštyje “Sovetskaja Rosija” informacijoje “Marinos fenomenas arba bangos iš aukštybių” buvo aprašyta mergina iš Baškirijos, kuri, jos žodžiais, palaikanti ryšį su kažkokia civilizacija. Toji mergina netikėtai pajutusi, jog gerai suvokia Visatą, išmano apie judėjimą erdvėje ir laike būdus, gali samprotauti apie kitų pasaulių egzistavimą. Kai Marina įsijugdavo į “informacijos bangą”, jai buvo galima užduoti bet kokius “dausosms” skirtus klausimus. Liudininkų žodžiais, ji atsakydavo net neišklausiusi iki galo klausimo, tarytum “ten” telepatiškai būtų buvusios skaitomos žmonių mintys.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Psichografija žinoma daugumai pasaulio tautų nuo Biblijos laikų ir dar seniau – istorija nusitęsia į amžių glūdumas. Per tokį ilgą laiką kaupėsi ir kaupiasi daugybė dėmesio vertų tekstų. Štai mūsų amžininkas brazilas F. Šavjeras “automatiškai” parašė daugiau kaip 200 knygų, kurios išverstos į daugelį kalbų. Nors jis tebaigė tik pradinę mokyklą, rašo eiles, prozą, filosofijos traktatus ir daro tai ne tik gimtąja kalba, bet ir jam nežinomomis.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Įdomu, kad tokių knygų autoriai nepasižymi nei erudicija, nei žiniomis, kurios reikalingos savo pačių veikalams parašyti. Amerikiečių rašytoja Teilor Kodvel savo romanuose pademonstravo ypatingas viduramžių medicinos žinias, nors ja niekados nesidomėjo. O Kržižanovaskaja-Počester, parašiusi daugiau kaip 40 romanų, aprašė tokias egiptiečių ceremonijų detales, kurias tegalėjo žinoti tik mokslininkai egiptologai

 

Psichografai negali paaiškinti, iš kur tos žinios. Informacija pati iš kažkur ateina. Gal neatsitiktinai Tolstojus parašė: “Veltui, menininke, viliesi, kad savo kūrinių esi kūrėjas”. Arba Achmatova: “…tada imu suprasti, ir eilutės, tarsi padiktuotos, gula į baltą sąsiuvinį”.

 

Kartą austrų rašytoja G. Pajer sėdėjo susimąsčiusi ir mechaniškai bedžiojo pieštuku po užrašų knygelę. Staiga ranka ėmė konvulsiškai judėti ir kažką rašyti. Kai perskaitė, ką parašiusi, nustebusi išvydo knygelėje sūnaus laišką.

 

Brazilas K. Mirabelis 26 psl straipsnį “Apie žmogaus kilmę” parašė per pusvalandį prancūziškai. Chemijos problemų traktatas gimė beveik tokiu pat greičiu, bet jau anglų kalba. “Budistų apologija” – kiniškai… Jis rašė 28 kalbomis, temokėdamas tris. Be to, rašydamas, jis šnekučiuodavosi su aplinkiniais.

 

Esamoji psichografijos atvejų klasifikacija skiria 4 būdingas rūšis – nuo visiškai sąmoningos psichografijos iki visiškai mechaniškų užrašų.
 
Sąmoningumas būdingas aukšto intelekto psichografams, kurie kišasi į teksto turinį. Štai ką šiuo klausimu rašė leningradietis V. Malaničevas: “Atėjo tekstas… tačiau su kai kuriais jo teiginiais aš ne visiškai sutinku. Bet kai pabandau įterpti savo intelektą ir patirtį – imus perdirbinėti, išnyksta stilius ir struktūra”.
 
Dažnai rašytojo kuriami personažai ima savarankiškai, nepriklausomai nuo autoriaus valios gyventi. Štai Puškino Tatjana iš “Onegino” netikėtai pačiam poetui itekėjo. Tokiu atveju kalbama apie psichografiją, iš dalies einančią per sąmonę. Esant pusiau mechaniškai psichografijai,kai tai, kas rašoma, suvokiama tik per rašymą, autorius iš anksto nežino, apie ką jis rašys. Ir pagaliau grynai mechaniškas rašymas vyksta transo būsenoje. Rašančiojo braižas mainosi, gali būti rašoma nežinoma kalba. Tačiau dažniausiai pasitaiko mišrūs variantai, perėjimai į gretimus informacijos priėmimo lygius.
 
20 metų tyrinėjusi psichografiją, sutikau vos kelis žmones, dariusius tai aukštu lygiu. Nors apskritai tokie sugebėjimai, kaip ir bet kurie kiti, gali būti lavinami ir tobulinami. Ar galima dirbtinai sukelti tokią būklę, ar ji atsiranda nevalingai? čia irgi nėra bendros taisyklės. Rimtas rašytojas mažiausiai galvoja apie psichografiją, jos techniką ir kitus panašius dalykus. Jis tiesiog dirba.
 
Nuo įprastinių literatūrinių pratybų psichograma skiriasi formos išbaigtumu, dažnai ir stiliaus, turinio ypatybėmis. Dažni moralizuojamo, pamokomo pobūdžio tekstai. Pasitaiko eiliuotų psichogramų. 6-ąjame dešimtmetyje parašiau eilėraštį, kuris visiškai skyrėsi nuo viso, ką aš kada nors buvau parašiusi, todėl negaliu tų eilučių laikyti savo kūriniu.
 
Daug amžių buvo bandoma suvokti, iš kur ateina informacija ir kiek ja galima tikėti. Manopma, kad informacijos šaltinis tas pats, kaip ir kitais aiškiaregystės atvejais. Vanga Dimitrova ne tik gali daug pasakyti apie aplankiusį ją žmogų – nuo biografijos iki giminaičių gyvenimo smulkmenų, bet ir numatyti tikslų būsimų įvykių laiką. Efektingas eksperimentas buvo atliktas su belgu Žeraru Kruazė. Jo buvo paprašyta papasakoti apie du žmones, kurie po pusės mėnesio turėjo atvykti į mokslinę konferenciją ir nurodyti vietas, kur jie sėdės. Kruazė nurodė moterį ir vyrą, buvusį kariškį, sužeistą į dešinę koją. Kad nebūtų atsitiktinumų ar kokių machinacijų, konferencijos vieta buvo paskirta paskutinę dieną, o savo vietas atvykusieji sužinojo iš žetonų, kuriuos išmesdavo besisukantys būgnai. Procedūrą stebėjo speciali komisija. Jos nuostabai kelios minutės iki prasidedant konferencijai, į nurodytas vietas atsisėdo moteris ir raišas kariškis… taigi į tokius dalykus reikia žiūrėti kaip į visumą.
 
Galima priimti ne tik tekstus, bet ir piešinius, simbolius, formules. Pvz., dailininkas mato paveikslą, kurį tereikia nukopijuoti, nors tai, žinoma, nėra kopijavimas. Taip olandas G. Mansveldas, niekada gyvenime nelaikęs rankoje teptuko ir nemokėjęs piešti, pradėjo piešti tamsoje ir kaire ranka, nors nebuvo kairiarankis. Savo stiliaus jis neturėjo, ir jo paveikslai atrodo nutapyti skirtingų žmonių.

Rekomenduojami video:


2500

Taip pat skaitykite