Eugenijus Kučys

Fizikui, gamtos mokslų daktarui Eugenijui Kučiui (1929 06 15 – 2012 06 17), visą gyvenimą dirbusiam Puslaidininkių fizikos institute Vilniuje, jo tiesioginis darbas tebuvo priemonė gauti informaciją apie ezoterinius dalykus. Spiritizmas, ekstrasensorika, anomalūs reiškiniai, netradiciniai gydymo metodai nuolat buvo mokslininko akiratyje.

Fizikas buvo Pasaulinės spiritualistų federacijos narys. Jis teigė žinąs ir psichotroninio ginklo veikimo mechanizmą. E. Kučys, pasakodamas apie anapusinį pasaulį, kiekvieną faktą, su kuriuo jam teko susidurti, pagrindžia mokslu.

Dirbdamas mokslinį darbą daug laiko skyrėte antgamtiniams dalykams. Ar šios dvi sritys neprieštarauja viena kitai?

Negalima priešpastatyti antgamtinių ir gamtos dalykų, mat viskas, kas egzistuoja, yra gamta, tik vieni dalykai labiau apčiuopiami, kiti ne. Pradėjau nuo susidomėjimo akupunktūriniais taškais. Įsitikinau, kad jie tik reaguoja į poveikį, o pats poveikis vyksta per mentalinį arba astralinį kūną, kitaip tariant, per dvasią arba sielą.

Noriu pabrėžti, kad susidomėjus tuo klausimu, informacija savaime man pradėjo plaukti į rankas per atsitiktinumus. Bet į tuos atsitiktinumus reikėjo atkreipti dėmesį. Jie žmogui yra duodami, tereikia jais pasinaudoti.

Esate pasaulinės spiritualistų federacijos, kurios būstinė Anglijoje, narys. Ar spiritizmas – irgi iš tų atsitiktinai patraukusių sričių?

Kartą komandiruotėje Paryžiuje atsitiktinai susipažinau su prieš trejus metus vyro netekusia moterimi. Buvau pakviestas pas ją į namus, kur ji pademonstravo, kaip įjungia magnetofoną, kreipiasi į vyrą ir įrašo juodviejų pokalbį. Tai skamba kaip fantastika, bet yra tikras faktas. Po to bendravau su kitais žmonėmis, pas kuriuos vyko anomalūs reiškiniai.

Teko jiems paaiškinti reiškinių, su kuriais jie susiduria, prigimtį. Mirus žmogui, miršta jo vitalinis kūnas, o siela išeina ir kartu su dvasia patenka į skaistyklą apsivalyti nuo nuodėmių, nepatenkintų emocijų bei troškimų. Iš skaistyklos, mirus sielai, dvasia išeina į aukštesnį lygmenį.

Tuo tarpu mirusiojo artimieji neigiamomis emocijomis sulaiko skaistykloje sielą, neleisdami jai apsivalyti. Jie nesupranta, kad siela, t.y. emocijos, realizuojama tik per kūną. Skaistykloje siela, jau atsiskyrusi nuo fizinio kūno, negali tenkinti savo troškimų, todėl prikimba prie atitinkamų troškimų turinčių gyvų žmonių ir paverčia juos vergais (apsėdimas).

Kuo užsiėmė Gorbačiovo laikais sukurta Tarpžynybinė komisija anomaliems reiškiniams tirti, kurios narys buvote?

Gana ilgą laiką teko bendrauti su Aukštosios nervinės veiklos instituto Maskvoje mokslininkais. Jų ir buvau rekomenduotas į tą komisiją. Daugiausiai domėjausi ekstrasensais, jų galiomis.

Devintąjame dešimtmetyje teko susidurti su tokiu atveju. Paryžiuje dingo vienas Sovietų Sąjungos šnipas. Nebuvo jokių žinių, kas su juo atsitiko. Iškvietėme ekstrasensą. Perėjęs į transo būseną, jis tiksliai apibūdino pastatą, kuriame tas žmogus yra, nusakė rajoną ir gatvę. Pasinaudojant ekstrasenso suteikta informacija, apskaičiuota, kas šnipas sulaikytas ir tiriamas Prancūzijos kontržvalgybos. Paskui CŽV išgabeno jį į Ameriką.

Kaip moksliškai paaiškintumėte šį, atrodytų, mistinį dalyką?

Neseniai iškelta nauja torsinių laukų teorija, kuri įtikinamai paaiškina ekstrasensų sugebėjimus. Torsiniai laukai – tai vitalinė kūno galia. Ši galia milžiniška – jeigu vienu metu būtų išlaisvinta vieno vitalinio kūno energija, ji prilygtų maždaug Hirosimos atominiam sprogimui. Ekstrasensų sugebėjimai paaiškinami būtent jų vitalinio kūno galia.

Kuo toje komisijoje užsiėmėte jūs?

Ekstrasensų encefalogramų tyrimais. Ekstrasenso kameroje su ekranu paprašydavau pereiti į pakeistos sąmonės būseną. Rezultatai parodė, kad tokios būsenos jų encefalograminiai pokyčiai yra tokie, kokie paprastai esti sąmonės netekusio žmogaus per epilepsijos priepuolį. Mat tuo metu nuo žmogaus atsijungia astralas, kitaip sakant, siela išeina iš kūno.

Dar sovietiniais metais teko dalyvauti epilepsijos klausimams skirtoje konferencijoje. Pasirodo, epileptikai, atsigavę po priepuolio, pradeda pasakoti, kas vyko gretimuose kambariuose. Tai paaiškinama tuo, kad siela išeina iš kūno.

Bet juk sovietiniais metais apie tokius dalykus kaip siela nebuvo kalbama.

Vietoj „sielos“ sakydavome „astralas“. Nes jeigu yra siela, yra ir Dievas. Astralas buvo labiau uderinamas su sovietine ideologija.

Aš pats tuo metu buvau materialistas. Mane stebindavo mokslininkai, sakę, kad Dievas yra. Buvau įsitikinęs, kad viskas yra materija, kurią galima pačiupinėti, įrėminti formulėmis. Dabar nesuprantu mokslininkų, tvirtinančių, kad yra tik materija.

O pats ar turite panašių savybių?

Galėjau tuo užsiimti, bet jaučiau, kad man tai nėra duota. Tačiau padėti teko ne kartą.

Buvo toks atvejis. Į mane kreipėsi Kemerovo mokslo įstaigos neuropatologai, prašydami kuo skubiau tvykti. Kelionėje nuolat jaučiau trukdymus: taksi palikau piniginę su bilietais, numatytu laiku nebuvo lėktuvo, patyriau kliūčių persėsdamas Maskvoje, dėl prasto oro nusileidome ne Kemerove. Kemerove – vėl nesusipratimai: iš giedro dangaus trenkė perkūnas, kilo audra, nuo tilto manęs vos nenubloškė į upę. Taip tamsiosios jėgos bandė man ten nusigauti.

Galų gale atvykau. Laboratorijoje manęs laukė neurologijos skyriaus darbuotojai, vedėjas. Pasirodė, kad jie įnirtingai kovojo su sionizmu – rašė laiškus, skundus. Su jais vyko visokių keistenybių – vienas koją nusilaužė, kito sūnų žiauriai sumušė. Išklausęs, atkreipiau dėmesį, kad Naująjame testamente nė karto nepavartotas žodis „kova“. Kovojantieji atsiduria blogio lygmenyje, dėl to juos persekioja nelaimės. Liovęsi kovoti, jie buvo palikti ramybėje.

Ar jums yra tekę susidurti su psichotroniniu ginklu? Kaip jis veikia?

Susidurti neteko, tegaliu pasakyti, kad naudojant psichotroninį ginklą pasitelkiama hipnozė ir torsiniai laukai.

Psichotroniniu ginklu siekiama paveikti žmogų, jį valdyti. Vienas pažįstamas mokslininkas iš Sankt Peterburgo pasakojo, kad netoli jo namų viename iš daugiaaukščių veikė laboratorija, iš kurios sklido įtaka aplinkai. Ja siekta nuraminti žmones prieš prezidento rinkimus. Ir tikrai Maskvoje tuo metu buvo didžiausias šurmulys, o Sankt Peterburge – ramu.

Gal vis dėlto paaiškintumėte psichotroninio ginklo veikimo mechanizmą?

Leiskite į šį klausimą neatsakyti.