Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (7 dalis)

Ankstesnes projekto „Aldebaran“ dalis galite rasti paspaudus čia.
 
Aldebarano Hipotezė
 
Pagal Oksfordo Anglų kalbos žodyną, hipotezė – tai siūlomas paaiškinimas grupės faktų ar fenomeno, kuris priimamas kaip bazė tolimesniam įvertinimui, arba priimamas kaip tiesa. Viso pasakojimo metu bus kartais naudojamos frazės, kaip „Jei mano hipoteze teisinga“, arba „Jei aš teisus mano prielaidose“.
 
Tai bus daroma pabrėžti tai, kad kas teigiama pasakojime yra hipotetiška ir neįrodyta kaip absoliuti tiesa. Aš asmeniškai tikiu moksliniu reiškinių paaiškinimu, kur hipotezės yra paremtos faktais, tada hipotezės bandomos įrodyti patvirtinant hipotezes teisingumą.
 
Aš neparašau nei vieno skaitančiojo šį pasakojimą, aklai juo tikėti. Tačiau pasakojimo gale aš viliuosi, kad skaitytojas bus įsitikinęs jog mano hipotezės, kurios nagrinėja įvykius, bus priimtos kaip labiausiai artimos tiesai ir būtų laikomos pagrindu tolesniam tyrimui.
 
Kai aš pradėjau tyrimą, aš nežinojau, ar ką atrasiu. Mano susidomėjimas raketų mokslu nuvedė mane prie Dr. Willy Ley, paslaptingos slaptosios draugijos, į Mesopotamijos istoriją ir senoves Egiptą. Buvo nagrinėjama Enki mitologija, Mesopotamijos Išminties Dievas ir labai keistas dangaus kūnas žinomas Nibiru vardu. Sakoma, kad Enki atvyko į Žemę auksiniame kiaušinyje, kuri nešė padaras atrodantis kaip pasakų paukštis. Kalbėjome kaip šis mitas susigretina su senoves egiptiečių mitologija apie feniksą – ugninį paukštį ir jo kiaušinį – Benben akmenį. Prieš pažiūrint atidžiau į šias paraleles, grįžčiau į Marduk mitologiją, Babilono didįjį Dievą ir jo žvaigždę Nibiru.

An – tolimas Šumerų Dangaus Dievas, buvo žinomas kaip Didysis Jautis ir buvo simbolizuojamas kaip žvaigždė. Asociacija su buliumi neabejotinai atėjo iš to, kad Šumerų laikais Saulė tekėjo Tauro žvaigždyne. Iš to išplauktų, kad žvaigždės simbolis gali būti tik Aldebaranas – labiausiai ryški žvaigždyno žvaigždė, kuri žinoma kaip „Jaučio akis“. Vėlesniuose mituose Aldebaranas žinomas kaip „Dievo akis“.

Kai babiloniečiai pasidarė vyraujantys Mesopotamijoje, jie patraukė į šalį An (kurį jie vadino Anu) toliau iš akiračio, transformuodami jo savybes į savo dievą Marduk. Kadangi Marduk pakeitė Anu, jis buvo pavadintas „Jaunasis Saulės Dievas“, kartu asocijuojamas su Tauro žvaigždynu. Paslaptingas dangaus kūnas Nibiru buvo vadinamas „Marduk Star“ ir kartu „Žvaigždė, kuria Marduk uždegė danguje“. Labiausiai artimas paaiškinimas tam būtų tas, kad Nibiru tai Aldebaranas. Tačiau Nibiru apibudinimas ne visai susijęs su Aldebaranu. Pavyzdžiui buvo sakoma, kad Nibiru skleidė „pritemdytą šviesą“, tuo tarpu kai Aldebaranas yra viena ryškiausių žvaigždžių danguje.

Babilono tyrinėtojai teigia, kad Nibiru yra planeta Jupiteris dėl to, kad Marduk – Dievų tėvas kartais buvo asocijuojamas su šia įspūdinga planeta (dauguma senoves „Dievu tėvų“ buvo asocijuojami su Jupiteriu, kadangi būtent tai žodis „Jupiteris“ reiškia – (Romėnų dievo Dzeuso vardas)).

Kiti tyrinėtojai mano, kad Nibiru galėjo būti Merkurijus, gal Marsas. Žiūrint iš astronominės pusės sunku buvo tai suprasti, kadangi Nibiru neatrodė, kad elgtųsi kaip kitos planetos. Planetų orbitos buvo žinomos kaip esančios tam tikroje dangaus srityje arba elitinės. Tuo tarpu Nibiru, kaip buvo apibūdinta Babilono traktate Mul-Apin, – „kertanti“ dangų, „keičianti savo poziciją ir kursą danguje“, ir „…dalinanti dangų pusiau“.

Toks įspūdis, kad tai dangaus kūnas judantis kryptimi, statmena kitoms planetoms ir žvaigždėms, esantis prie Siaurės dangaus poliaus. Taigi kas ta Nibiru? Kometa ar meteoras? Daugumos kometų orbitos yra elitinės tačiau nekerta žvaigždžių ar planetų orbitų. Meteorai ir kometos yra reliatyviai trupo gyvenimo, tuo tarpu Nibiru atrodo buvo ilgai trunkantis fenomenas. Vėl gi ta pritamsinta šviesa kažin ar būtų tiek įsimintina.

Kas ta Nibiru bebūtų, šio dangaus kūno judėjimas yra intriguojantis.

Kaip vėliau minėta, Anu ir Marduk buvo siejami su Taurus žvaigždynu ir Jaučiu. Anu akis buvo žvaigždė Aldebaranas. Iš ko galėtumėme padaryti išvadą, kad Marduk akis turėtų irgi būti Aldebaranas. Paprastai kalbant Anuk ir jo akis yra vienas ir tas pats. Dėl to Marduk ir Aldebaranas yra iš esmes sinonimai. Iš to, kad Marduk, kuris padarė, kad Nibiru atsirastų danguje, galėtumėme padaryti prielaidą jog Aldebaranas padarė taip, kad Nibiru atsirastų danguje. Taigi kas ta Nibiru? Kas tas pritemdytos šviesos objektas, padėtas į Šiaurės dangaus polių suktis aplink Žemę Aldebarano žvaigždės?

Molio plokštelės rastos 19 amžiaus viduryje, žemėje, kuri kažkada buvo vadinama Mesopotamija buvo kelių rūšių. Vienos parašytos dantiraščiu, plunksna, tuo tarpu kitos turėjo cilindriniu būdų padarytus vaizdus. Padaryti cilindrinį vaizdą reikėjo cilindro formos akmens ir jame išgraviruoto vaizdo. Kai cilindras ridenamas ant minkšto molio, veidrodinis paveiksliuko vaizdas įspaudžiamas į molinę plokštelę.

Tada plokštelė būdavo iškaitinama. Tuo būdu tas pats piešinys galėjo būti pakartotas daug kartų. Cilindru įspaustos molinės plokštelės buvo naudojamos Šumerų, Akkadiečių ir Babiloniečių. Vienas labiausiai žymių paveikslų yra (pagaliau iš alternatyvios istorijos konteksto), kai kas sako, Zacharijaus Stichino teorijos “įrodymas“ apie dvyliktosios planetos egzistavimą.

Pagal Stichiną – senovės astronautų teorijos pradininką, Nibiru yra tamsi planeta, kuri skrieja kosmose aplink Saulę 3600 metų ciklu. Sekant teoriją toliau, prieš apie 300000 metų Nibiru gyventojai Annunaki atkeliavo į Žemę ieškodami aukso, kurio jiems reikėjo, kad sustabdyti planetos atmosferos irimą. Moksliniai šio reiškinio pagrindai nėra paaiškinti. Ir, bet kuriuo atveju, jei išsivysčiusiai rasei reikia aukso, ji galėtų jį gauti iš bet kokių elementų, branduolinės reakcijos metu.

Toliau, kadangi Annunaki nenorėjo patys kasti aukso, jie genetiškai sukuria žmones tam, kad jie būtų vergai. Stichino teorija apie 12-ą planetą yra pagrįsta tuo, kad Šumerai skaičiavo Saulę ir Menulį planetomis. Tuo metu, kai Stichinas parašė knygą 1976 metais, Saulė turėjo devynias planetas, taigi kartu su Saule, Menuliu ir Nibiru, būtų dvylika planetų, tačiau 2006 Pluto įvardytas, kaip planeta ir teorija apie Nibiru, kaip dvyliktą planetą, švelniai tariant, kiek šlubuoja. Prie to galima pridėti, kad tai buvo tamsi planeta ir ją būtų sunku įžiūrėti neginkluota akim.

Kitas cilindrinis paveikslėlis kurį Zacharia Stichinas padarė žymiu buvo tas, kuriame buvo pavaizduotas Enki savo laive. Kiekvienam astronomui mėgėjui labiausiai krentanti detalė būtų grupė dangaus kūnų, susidaranti iš septynių mažų žvaigždžių molinės plokštelės kairėje, viršuje, kurios nukreiptos į labai ryškią žvaigždę. Septynios žvaigždės yra žinomos kaip septynios sesės sudarančios Sietyno žvaigždžių spiečių.

Tačiau plokštelėje pavaizduotas Sietyno žvaigždynas nukreiptas neteisinga kryptimi nei jis yra realiai danguje. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad molinė lentelė yra veidrodinis atspindys ritinio, kurio pagalba molinė lentelė daryta. Jei apverstumėme viska veidrodiniu būdu, tai ryški žvaigždė lentelėje būtų Aldebaranas. Galima butų padaryti prielaidą, kad darant ritinį buvo padaryta klaida.

Aš pabandžiau pats išversti molinę lentelę. Mano manymu ji yra savotiškas pasakojimo užrašas, kur pavaizduotas sparnuotas aparatas galintis asocijuotis su Aldebaranu (ir Marduk). Aparatas tame pačiame lygyje kaip Sietynas ir Aldebaranas, ir yra „…danguje“ – kas labai primena Nibiru. Apžergus tą aparatą sėdi gestikuliuojanti figūra – žinoma Enki – Išminties dievas.

Tęsiant istorija, Varpo formos, cilindrinė kapsulė – atrodytų buvo paleista iš sparnuoto aparato, nusileidusi ant Žemės buvo garbinama dviejų žmonių ceremonialiniais drabužiais. Vienas jų apsirengęs kaip žuvis. Yra svarbu pažymėti, kad tai ne “žmogus – žuvis“ padaras. Padaras buvo, kaip Graham Hancoc, knygos „Fingerprints of goods“ autorius, sako – žmogus žuvies rūbais. Toks buvo Oannes septynių klanų lyderis, kuris garbino Enki.

Kas labiausiai krito į akis iš šitos molinės lentelės, tai labai didelis panašumas (išskyrus garbintojus) į šių laikų Viking palydovo ir nusileidimo aparato veikimo principą jų 1976 metų misijos į Marsą metu, Kasini palydovo ir Huygens nusileidimo aparato 2005 metų misijos i Titaną – didžiausią Saturno menulį, misijos metu. Šie kosminiai aparatai keliavo poromis į tikslus. Iš orbitos vienas aparatų fotografavo paviršių ir išrinkdavo palankią vietą kitam aparatui nusileisti.

Ir galiausiai po labai gilios molinės plokštelės analizės galime pamatyti, kad skraidantis aparatas tai sparnuotas diskas – simbolis, kuris dažnai randamas Mesopotamijoje ir Senovės Egipte. Tai yra svarbus simbolis, kuris siejamas su Tamsiąja Saule. Taip pat galim pastebėti, kad varpo formos kapsulė yra panaši į tuo metu vaizduotą Išminties Medį. Tai koncepcija kilusi Mesopotamijoje, vėliau naudota Biblijoje kaip Žinių Medis, kuri, vėl jungiasi su „išminties kapsulės“ atsiradimu.

Mesopotamijos ir Senoves Egipto mitologijos tyrinėjimas neišvengiamai vedė prie neįtikėtinos hipotezės. Vril Draugija kalbėjo apie būtybes, kurios atvyko į Žemę. Sunku sutikti su tuo, kad senovės astronautai kažkada lankėsi Žemėje, tačiau mitologiniai ir rašytiniai šaltiniai, kurie buvo atidžiai išnagrinėti, atrodytų, pasakoja apie tai, kad Žemė buvo aplankyta kosminio aparato(-ų) kurių vienas nusileido, o kitas liko kosmose kaip palydovas.

Kad paremti šią hipotezę, buvo tiriamos daug vėlesnės Senoves Egipto tradicijos. 332 BC Aleksandras Didysis užkariavo Egiptą ir užbaigė faraonų valdymo laikus. Po Aleksandro mirties, 323 BC, šalis buvo valdoma vieno jo generolų Ptolemy – karališkos dinastijos pradininko. Viena ryškiausių tos dinastijos asmenybių buvo Kleopatra. Egiptas pasidarė Hellenistiškas, pereinantis į Graiko-Egiptišką sinkretizmą iš kurio iškilo nauja religija, tikriau, filosofija žinoma Hermeticizmo vardu.

Thoth buvo senovės Egipto Išminties Dievas, o jo graikiškas „kolega“ buvo „Hermes“, iš ko buvo naujo tikėjimo pavadinimas. Hermes Trismegistrus (kai kas jį vadino „Thrice Great“, kiti „Thrice Whise“ – „thrice“ isvertus – triskart -vert. pastaba) kai kas sakė parašęs keletą magiškų knygų žinomų „Corpus Hermetica“ vardu. Dabar žinoma, kad šios knygos buvo parašytos antrame ar trečiame amžiuje AD, bet buvo paremtos daug senesnių raštų. Pagrindinė Hermetizmo tema buvo tai, kad dangaus kūnų judėjimas kontroliuoja žmonių gyvenimus ir veda prie žymaus pasakymo „As above, so below“ (kaip viršuje, taip ir apačioje).

Hermatizmas buvo susijęs su astrologija ir turi daug gilesnę prasmę. Pačio Hermetizmo ištakose tikima, kad jei žmonija pasiektų dieviškas žinias – „the Gnosis“ – visatos veikimo principą, tada kontaktuojant su jėgomis, kurios iš dangaus kūnų, žmonija galėtų kontroliuoti savo likimą. Šia prasme Hermetizmas buvo mokslo varomoji jėga ir ne atsitiktinai buvęs prarastas amžiams Hermecizmas, atrastas 15 amžiuje kaip Corpus Hermetica, įžiebė Renesanso laikotarpį ir atnešė švietimą.

Hermetiška knyga, kuri labiausiai domino, buvo keistas darbas enigmatiškai pavadintas „The Virgin of the world“. Ši knyga pasakoja apie mistišką būtybę pavadinimu „Naktis“, kuri juda danguje kartu su kitais „… mistiškais dalykais kurie sukasi danguje pagal tam tikrus dėsnius ir per laiko periodus“. Kalbant daugiau, Naktis „…mojuoja savo tinklu, kuris šviečia greita, ryškia šviesa kuri silpnesnė už Saulės šviesą“. Aišku, kad „Naktis“ nėra naktis, kadangi ji juda su kitais mistiniais kūnais (kaip Menulis, Saule, planetos ir žvaigždės) danguje. Tačiau Naktis turėtų būti dangaus kūnas. Senovės laikais Saule, Menulis, planetos ir žvaigždės tikėta, kad sukosi apie Žemę.

Pirma – kalbant apie tinklą, kuriuo Naktis mojavo – „…greita, stipri šviesa, kuri buvo silpnesne nei Saules“ intriguoja apibūdinimas – greita. Tai reikštų, kad Naktis ko gero judėjo greičiau už kitus dangaus kūnus. Žinome, kad visi dangaus kūnai juda danguje 24 valandų periodu. Nakties pasirodymas, greičiausiai buvo dažnesnis.

Antra – mojavo tinklu. Tinklas reikštų linijos kertančios kitas linijas kažkokiais vienodais kampais, gal net stačiais kampais.

Trečia – kalbama apie šviesą, kuri buvo silpnesnė už Saulės šviesą. Šis apibūdinimas primena Nibiru „pritemdyta šviesa“ apibūdinimą. Žodis – naktis, kilęs iš lotyniško žodžio „juodas“. Kaip bet kas, kas juodas gali skleisti šviesą? Nebent kalbama apie šviesą, kuri būtų silpnesnė už Saulės šviesą. Arba tai dažnis, kuris yra žmogaus akiai nematomas – gal infraraudonų spindulių?

Naktis atrodo būtų dangaus kūnas, kuris sukasi aplink Žemę su periodu trumpesniu nei 24 valandos ir orientacija, kuri panašu 90 laipsnių kampu į kitų dangaus kūnus. Tas pats apibūdinimas tiktų, pagal sukurtą hipotezę, Nibiru. Tekstiniai įrodymai rasti Mesopotamijos mitologijoje ir Senoves Egipte, atrodytų, kad apibūdina kažką nepaprasto, kas atvedė mane prie nepaprastos išvados:

– Kosminis aparatas buvo atsiųstas į Žemę aukšto išsivystymo lygio civilizacijos, kuri gyvena planetoje besisukančioje apie žvaigždę Aldebaraną esančią už 65 šviesmečių nuo Žemės.

– Tas turėjo įvykti labai seniai, kadangi Aldebaranas dabar yra Raudonasis Nykštukas ir bet kokia planeta kuri būtų „gyvybinėje zonoje“, kur vanduo skystame pavidale, turėtų būti sunaikintos arba paverstos į tokias kurios negali palaikyti gyvybės prieš milijonus metų.

– Atskridus į mūsų Saulės sistemą kosminis aparatas pasirinko poliarinę orbitą aplink Žemę. Iš kur jis raportavo apie Žemės vystymąsi į Aldebaraną.

– Kosminio palydovo pirminis tikslas buvo rasti išsivysčiusias gyvybės formas ir kontaktuoti su jomis. Dabartinis žmogus atsirado prieš 200000 metų.

– Pirmoji civilizacija susikūrė Mesopotamijoje prieš 7500 metų. Tūkstantis ar panašiai metų vėliau (apie 4300 BC) palydovas paleido į Žemę nedidelį varpo formos nusileidimo aparatą.

– Kapsulės šiluminė apsauga buvo sudaryta iš geležies ar Kalio. Dėl to kai kapsulė įėjo į atmosferos sluoksnius, ji sukūrė ilgą raudoną uodegą. Skriedama kelias dienas kapsulės uodega kaip „raudonas drakonas“ būtų matoma visam pasauliui.

– Paskutinė kapsulės kelionės dalis buvo Mesopotamijoje. Papuolusi į žemesnius atmosferos sluoksnius, kapsulės uodega sužibo labiau. Tas buvo palydėta ultragarsinio sprogimo. Greičiui atmosferoje sumažėjus buvo išleistas ryškus parašiutas ir kapsulė nusileido žemyn su savo „sparnais“. „Feniksas“ atvyko.

– Naudodamas mažus „stebuklingus“ variklius, kapsulė sustojo prie Eridu miesto. Matę kaip Feniksas atvyko, žmonės tikėjo, kad jie pamatė Fenikso kiaušinį – kosmini kiaušinį, kas vėliau pasidarė kaip Benben akmuo.

– Kapsulėje buvo mokslo archyvas, technologijos ir teisingo valdymo patarimai, kurie buvo duoti Žemės žmonėms gera valia nuo Aldebarano gyventojų. Tas archyvas pasidarė „Me“ – Mesopotamijai, ir vėliau – „Hike“ senovės Egiptui.

– Archyvo turinys buvo pristatytas holografinių projekcijų kurios Mesopotamijos žmonėms atrodė tikrove. Ypatingai kai jose buvo Aldebarano būtybės.

– Šie nepaprasti įvykiai pasidarė pagrindas Mesopotamijos religijai. Aldebaranas buvo asocijuotas su dievu An ir vėliau Marduk, orbitoje esantis palydovas pasidarė Nibiru, o kapsulė buvo laivas (valtis) iš dangaus, kuriuo atvyko dievai. Kalbėjęs su Žmonėmis buvo Enki – Išminties Dievas.

– Savo hipotezėje aš vadinu – palydovai iš Aldebarano – Senovės Pasiuntiniu (Ancient Envoy), o nusileidusį Žemėje aparatą – Messenger (beje ir vienas ir kitas žodis reiškia tą patį. Todėl aš paliksiu Messenger neversdamas).

– Pagal esamą informaciją aš turėjau ištyrinėti Rosicrusian kurie žinojo apie šiuos įvykius ir vieną iš Rosicrusian‘ų ypatingai tai Edward-Bulwer Lytton. Jis parašė alegorišką novelę “Vril-ya“, kur būtybės nėra Žemės žmonės (kaip ir iš karto ir maniau), bet būtybės iš Aldebarano.

– Vienaip ar kitaip vadinamoji Vril Draugija atrado šiuos dalykus ir sumanė kontaktuoti senovės pasiuntinį, kad gauti Vril ir visą kitą informaciją, kuri buvo Mesenger‘yje žmonijos labui. Tuo tikslu jie falsifikuotai pristatė Vril-ya kaip „Aryai“ iš Aldebarano, Tiesos Draugijai, kad tie duotų pinigų projekto įvykdymui. Jie taip pat kontaktavo Willy Ley, vienintelis žmogus, kuris galėjo pagaminti Vril draugijai kosminį laivą.

Iki šiolei niekaip nepavadinau būtybių, kurios gyveno planetoje besisukančioje aplink Aldebaraną, dėl to, kad neatrodytų jog aš įrodžiau jų egzistavimą. Aš, pavyzdžiui, galėčiau juos pavadinti „Aldebaranais“, „Aldebaranianais“.

Tačiau aš naudosiu tik frazę – „būtybės iš Aldebarano“ ar būtybės, kurios pagamino Senovės Pasiuntinį. Iš vienos pusės tos būtybės galėtų būti asocijuojamos su Annunaki, tačiau reikėtų prisiminti, kad Annunaki yra Šumerų žodis ir yra vardas kurį jie davė savo dievams. Panašiai suprantu būtybes iš Vril-ya, nes Vril-ya yra žodis išrastas Edward-Bulwer Lytton. Tas pats liečia ir Šumi – vardas duotas būtybėms Vril Draugijos.

Aš manau yra svarbu neduoti jokio vardo būtybėms, kadangi yra populiaru nežemiškoms būtybėms duoti vardus kaip „Grays“, „Nordics“ ar „Reptoids“, tuo tarpu kai jų egzistavimas nėra įrodytas faktas. O šis pasakojimas yra būtent apie istoriją, mokslą ir faktus ir neturi tikslo klaidinti skaitytoją.

Hipotezė yra tikėtina, kadangi ji atmeta ateivių, kurie būtų keliavę į Žemę (kažkas ką aš randu sunkiai įtikinama) reikalingumą. Tačiau reikia pripažinti, hipotezėje yra daug prielaidų ir nemažai nesutapimų. Labiausiai atkreipiantys dėmesį yra tai, kad mokslo ir technologijų archyvas atvyko į Žemę daugiau kaip 6000 metų atgal ir jei iš to žmonės būtų išmokę metalurgijos, tai tikrai po tūkstančio metų, jie būtų siuntę žmones į kosmosą, tačiau kas tam sutrukdė? Jau kalbėjau, kad kažkodėl Šumerai pradėjo niekinti Išmintį. Dėl kokios priežasties? Dėdamas savo hipotezei pagrindus, aš norėjau atsijungti nuo pseudomokslo ir vadovautis tik mokslu:

1. Ar Aldebaranas buvo ta žvaigždė, kuri kartą seniai turėjo planetą su gyvybe?
2. Kaip galėtų atrodyti technologiškai išsivystę ateiviai?
3. Kokio tipo kosminis laivas galėtų keliauti nuo vienos žvaigždės į kitą?
Taip pat norėjosi išsiaiškinti kontraversiškus pasakojimus apie Annunaki. Kodėl Dievai atnešė žmonėms išmintį, kuri vėliau, sakoma, buvo naudojama pavergti žmonėms?

Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (8 dalis)

Vertė: Šaulys