Gyvybę Žemėje išlaiko vandenynai: kaip jiems padėti? Išmanūs būdai patiks ir mėgstantiems daug „gūglinti“

Vandenynai yra svarbiausia Žemės biosferos grandis, ne tik išlaikanti per milijoną gyvūnų rūšių savo gelmėse, bet ir užtikrinanti gyvybei tinkamas sąlygas sausumoje. Antradienį minint Pasaulinę vandenynų dieną kviečiame prisiminti ir įvertinti vandenynų svarbą bei susipažinti su keliais paprastais būdais, kaip kiekvienas mūsų galime prisidėti prie vandenynų išsaugojimo.

Apie 71 proc. Žemės paviršiaus dengia vanduo, o daugiau nei 95 proc. viso planetos vandens tyvuliuoja vandenynuose. Ir nors už deguonį esame įpratę dėkoti medžiams ir miškams, tikrieji planetos plaučiai yra būtent vandenynai: mokslininkų skaičiavimais, juose sukuriama nuo 50 iki 85 proc. deguonies Žemėje. Liūto dalį pagamina planktonas – smulkūs organizmai (plūduriuojančios žolės, dumbliai ir kai kurios bakterijos), kurie gali atlikti fotosintezę.

Vandenynams turėtume kelti kepurę ir už gyvybei tinkamą klimatą: jie kaupia saulės šilumą ir paskirsto ją visos planetos mastu. Kartu su atmosfera, jie užtikrina, kad naktimis nebūtų pernelyg šalta, o dienomis – per karšta.

„Lietų ir geriamąjį vandenį, orą, net deguonį kuriuo kvėpuojame – visa tai suteikia ir reguliuoja vandenynai. Visgi žmonijos veikla turi savo pasekmes: skaičiuojama, kad kasmet į vandenynus patenka per 8 mln. tonų plastiko, o kur dar kita tarša, žuvų ir jūrų gėrybių eikvojimas. Mažiausia, ką galime padaryti, tai saugoti aplinką, mažinti plastiko vartojimą ir dar sparčiau judėti žiedinės ekonomikos link, taip užtikrindami, kad plastikas ir kiti ištekliai būtų naudojami pakartotinai ir perdirbami“, – sako „Telia“ Tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Įrangos pernaudojimas, plastikinių maišelių ir popierinių sutarčių atsisakymas, atnaujinti telefonai ir aksesuarai iš perdirbto plastiko, kuprinės iš reklaminių tentų medžiagos – tai tik dalis tvarių „Telia“ sprendimų, kuriais siekiama prisidėti prie aplinkos tausojimo ir išsaugojimo.

Tačiau nereikia didelių investicijų ar projektų, kad padėtumėte aplinkai bei vandenynams, o prie reikšmingų pokyčių gali prisidėti kiekvienas. Kaip? Jums padės išmanusis.

1. Padėkite išvalyti paplūdimius. Pajūryje, prie vandenyno, ežero ar upės – kad ir kur leidžiate laiką ar einate pasivaikščioti, aplinkai ir vandens telkiniams galite padėti rinkdami šiukšles. Kad tai daryti būtų įdomiau, o jūsų įdirbis neliktų nepastebėtas, pasirūpins „Clean Swell“ („Google Play“, „Apple App Store“) – programėlė, kviečianti rūpintis vandens telkinių švara.

Joje galėsite žymėti vietas, kuriose rinkote šiukšles, savo „laimikius“ užfiksuoti ir dalintis jais su bendruomene bei draugais. Programėlėje taip pat matysite atliktų darbų istoriją, kokį atstumą įveikėte rinkdami šiukšles, jų svorį, o ilgiau ja pasinaudoję gausite įvertinimus ir paskatinimus už indėlį į vandenynų ir visos ekosistemos švarą.

Žmonių įkelti duomenys naudojami ir platesniu mastu – jie programėlės kūrėjams padeda įvertinti šiukšlinimo mastą, šia informacija ir įžvalgomis jie dalinasi su tyrėjais ir sprendimų priėmėjais.

2. Lietuviai „Daro“! Šiukšles galite rinkti nebūtinai prie vandens telkinių, o jei norite prisijungti prie aplinką švarinančių lietuvių, atsisiųskite programėlę „Darom“ („Google Play“, „Apple App Store“). Joje galite fotografuoti ir žymėti vietoves, kuriose pastebėjote šiukšlių, kad ir kur jos būtų: mieste, paupyje, pievoje ar miške.

Programėlės kūrėjai ragina šias vietas tvarkyti nelaukiant „Darom“ akcijos, visgi jei to negalite padaryti, jos bus įtrauktos į monitoringo sistemą ir jas galės sutvarkyti kiti žmonės, savanoriai. Jei ir šių rankos ten nepasieks, užfiksuoti šiukšlynai bus įtraukti į „Darom“ akcijos tvarkytinų vietų sąrašą.

Informacija ir šiukšlėmis užterštų vietovių nuotraukomis taip pat galima dalintis socialiniuose tinkluose, taip skatinant visuomenės sąmoningumą, o ateityje žadama sukurti reitingavimo sistemą, kuri skatins žmones dar labiau įsitraukti.

3. Mažiau plastiko, mažiau šiukšlių. Šiukšles galima rinkti, o galima ir mažinti vartojimą, ypač plastikinių pakuočių ir plastiko turinčių ar iš jo pagamintų daiktų. Programėlė „My Little Plastic Footprint“ („Google Play“, „Apple App Store“) skatina žmones laikytis „plastiko dietos“. Joje užsiregistravus sudaromas jūsų Plastiko masės indeksas („Plastic Mass Index“), rodantis, kiek plastiko vartojate. Kuo skaičius arčiau 100, tuo daugiau; kuo arčiau nulio, tuo mažiau.

Programėlė padeda skaičiuoti plastiko vartojimą ir pateikia siūlymų, kaip jį sumažinti, kokias tvarias alternatyvas pasirinkti. Taip pat joje rasite klausimynų ir žaidimų, kurie padės sužinoti daugiau apie plastiko vartojimą, žalą ir kaip geriau elgtis tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, ar žinote, kaip elgtis perkant gėles plastikiniuose vazonėliuose? Atsisiųskite programėlę ir sužinosite!

4. Užtenka tik judinti pirštus. Prisidėti prie vandenynų švarinimo galite ir patogiai įsitaisę ant sofos, fotelyje ar darbo kėdėje. Tam tereikia programėlės „OceanHero“ („Google Play“, „Apple App Store“, „Chrome“ įskiepis) – tai interneto paieškos sistema (paprastai sakant, alternatyva „Google“), kurios pelnas skiriamas vandenynų valymui.

Iniciatyvos autoriai teigia, kad vartotojui atlikus penkias paieškas, už reklamą gautų pajamų užtenka iš vandenynų ištraukti vidutiniškai vieną plastiko butelį. Žinoma, jums atlikus penkias paieškas niekas neplaukia traukti to vieno butelio – surinkus pakankamai lėšų organizuojamos vandenynų valymo misijos, kurių metu „žvejojamos“ šiukšlės.

Taigi jei daug ir dažnai gūglinate, išbandykite „OceanHero“ – taip galite prisidėti prie švaresnio rytojaus. Beje, paieškos sistemos kūrėjai nurodo, kad visos paieškos yra šifruojamos SSL protokolu, jie nesaugo atliktų paieškų ir neseka lankomų tinklalapių, taip pat neparduoda vartotojų duomenų trečiosioms šalims.

Šaltinis: http://technologijos.lt/