Ar tai galėjo būti ateivių laivas? Galbūt pagaliau išaiškinta tikroji paslaptingojo objekto Oumuamua kilmė: iškelta ne mažiau egzotiška hipotezė


Masyvaus kosminio objekto, kuris 2017 metais praskrido pro Žemę, kilmė ir tapatybė nuo to laiko išliko paslaptimi.

 

Objektas, pavadintas Oumuamua – havajietišku žodžiu, reiškiančiu „skautą“ arba „pasiuntinį“, keliavo tokia trajektorija, kuri labai priminė, kad jis kilęs iš kitos žvaigždžių sistemos. Todėl tai buvo pirmas kada nors aptiktas tarpžvaigždinis objektas.

 

Bet kas tai buvo? Keli tyrėjai, įskaitant Harvardo universiteto astronomą Avi Loebą, teigė, kad objektas yra ateivių erdvėlaivis. Kiti teigė, kad tai asteroidas, o gal tarpžvaigždinė kometa.

 

Dabar pora Amerikos geofizikos sąjungos žurnale paskelbtų straipsnių siūlo dar vieną teoriją: Oumuamua yra skeveldra iš mažos planetos, esančios kitoje žvaigždės sistemoje.

 

„Mes tikriausiai įminėme paslaptį, kas yra Oumuamua, ir galime pagrįstai ją identifikuoti kaip egzo-Plutono, į Plutoną panašios planetos, esančios kitoje Saulės sistemoje, gabalėlį”, – teigia Arizonos valstijos universiteto astrofizikas ir tyrimo bendraautoris Stevenas Deschas.

 

Deschas ir jo bendraautoriai mano, kad prieš pusę milijardo metų kosminis objektas smogė į Oumuamua planetą. Po susidūrimo, planetos skeveldra, vėliau pavadinta Oumuamua, pradėjo skrieti link mūsų Saulės sistemos.

 

Objektas pateko į Saulės sistemą mažesniu greičiu, nei tikėjosi mokslininkai, o tai rodo, kad tarpžvaigždinėje erdvėje jis nebuvo keliavęs daugiau nei milijardą metų. Jo forma taip pat buvo keista – blyno formos, atrodė labiau suplota nei bet kuris žinomas objektas mūsų Saulės sistemoje.

 

Mokslininkai taip pat pastebėjo akivaizdų objekto „stūmimą“ nuo Saulės (dar vadinamą „raketos efektu“, būdingą kometoms), buvo daug stipresnis, nei galėtų paaiškinti tipiški tarpžvaigždinių objektų judėjimai. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – objekte nebuvo pastebimų dujų išsiskyrimo požymių dėl Saulės sukelto garavimo, o tai paprastai suteikia kometoms uodegą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Nuoroda į youtubę

 

Paslaptingasis objektas

 

Kai 2017 m. astronomai aotiko Oumuamua, jis jau skriejo nuo Žemės 315 431 km/val. greičiu. Taigi jie turėjo tik kelias savaites tyrinėti keistą dangoraižio dydžio objektą, todėl astronomai negalėjo jo ištirti iki galo.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Dabar Oumuamua yra per toli ir per blankus, kad galėtume toliau stebėti su esamomis technologijomis.

 

Ribotas surinktos informacijos kiekis paliko mokslininkams galimybę spėlioti, koks gali būti objektas ir iš kur jis atsirado. Oumuamua iš pradžių buvo klasifikuojamas kaip kometa, tačiau neatrodė, kad jis pagamintas iš ledo ir neišskyrė dujų, kaip tai darytų kometa.

 

Oumuamua sukimosi, greičio ir trajektorijos negalima paaiškinti vien tik dėl gravitacijos, o tai leido manyti, kad tai nėra ir asteroidas. Objekto forma ir profilis – jis yra maždaug 230 m ilgio, bet tik 34,75 metro pločio – neatitinka anksčiau stebėtų kometos ar asteroido formos.

 

Pasak naujojo tyrimo autorių, Oumuamua užšaldyto azoto kompozicija galėtų paaiškinti šią formą.

 

„Išgaravus išoriniams azoto ledo sluoksniams, kūno forma būtų palaipsniui labiau išlyginta, lygiai taip pat, kaip muilo gabalėlis, kai naudojant išoriniai sluoksniai nusitrina“, – sakė kitas tyrimo bendraautorius Alanas Jacksonas.

 

Nuoroda į youtubę

 

Ateivių laivas?

 

Skirtingai nei dauguma kosminių uolų, Oumuamua, atrodo, stebėjimo metu spartino, o ne lėtino greitį.

 

Iš dalies dėl to Harvardo universiteto astronomas Avi Loebas mano, kad Oumuamua yra ateivių erdvėlaivis. Sausio mėn. išleistoje knygoje „Nežemiškas: pirmasis intelektualaus gyvenimo už Žemės ženklas“ Loebas apibūdina Oumuamua kaip nebeveikiančią svetimų technologijų dalį.

 

Vis dėlto 2019 m. Tarptautinės astronomų grupės tyrimas išanalizavo visus turimus Oumuamua duomenis ir padarė išvadą, kad Loebo teorija mažai tikėtina.

 

Šaltinis: http://technologijos.lt/


2500

Taip pat skaitykite