10 didžiausių žmogaus sukurtų iliuzijų

Ar kada susimąstėte, kad tai, kuo šventai tikime gali būti netikra ir net absoliučiai klaidinga? Istorija pateikia labai akivaizdžius pavyzdžius: žmonės tikėjo, kad kažkur yra pasaulio kraštas, jog saulė sukasi aplink žemę ir daug kitų dalykų. Tiems, kas bandė paneigti tiesas, grėsė mirtis. Šiais laikais mokslas vis daugiau paneigia įsivaizduojamų tiesų, tačiau esminių iliuzijų vis dar nepalietė.

 

Neale Donald Walsch tais laikais už knygą „Sąjunga su Dievu“, turbūt būtų sudegintas ar kitaip pasmerktas mirčiai. Šioje knygelėje išdėstytos tiesos sugriauna visą žmogaus pastatytą pasaulį, todėl protas nori atmesti ir paneigti, nors širdis kužda, jog tai tiesa.

 

1 Poreikio Iliuzija

 

Tai ne tik Pirmoji Iliuzija, bet ir didžiausia. Ja grindžiamos visos kitos. (…) Poreikis visatoje neegzistuoja. Mums ko nors reikia, jei siekiame konkretaus rezultato. Visatai nereikia konkrečių rezultatų. Pati visata yra rezultatas.

 

Dievo sąmonėje poreikis irgi neegzistuoja. Dievui gali ko nors prireikti tik tuomet, jei Jam yra reikalingos pasekmės. Tačiau Dievui nereikia konkrečių pasekmių. Jis pats sukelia visas pasekmes.

 

Dievas yra Visa, Kas Yra, Visa, Kas Buvo, ir Visa, Kas Kada Nors Bus. Nėra nieko, kas būtų ne Dievas.
Jūs geriau suvoksite šią idėją, jei vietoje žodžio Dievas tarsite žodį Gyvenimas.

 

Štai didžioji paslaptis: laimė neatsiranda kaip kokių nors sąlygų pasekmė. Tai laimės pasekmė sukuria sąlygas.

 

2 Nesėkmės Iliuzija

 

Kai tik pastebėjote, kad jums gali nepasisekti įgyti daiktų, kurie padarytų jus laimingus, jūs nedelsdami paskelbėte, kad tai pasakytina ir apie Dievą.

 

Iš šios iliuzijos kilo kultūrinė istorija, kuri byloja, esą gyvenimo rezultatas yra abejotinas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Kol nebuvote išsigalvoję istorijos apie Dievą, kuriam ne visada sekasi, jūs nieko nebijojote. Nebuvo ko bijoti.
Tačiau tuomet kilo idėja, kad Dievas kažin ko nori ir negauna. Galbūt Dievas norėjo, kad visi Jo vaikai grįžtų pas Jį į dangų. Tačiau Jo vaikai patys per savo veiksmus prarado šią galimybę.

 

Ši idėja dar kartą pakirto tikėjimą, o žmogiškasis protas vėl suvokė prieštaravimą. Kaip galėjo Dievo kūriniai prieštarauti Kūrėjui, jeigu Kūrėjas ir jo kūriniai buvo viena?

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

3 Susiskaldymo Iliuzija

 

Vienintelis būdas pabėgti nuo Antrosios Iliuzijos problemos buvo sukurti trečiąją: Kūrėjas ir jo kūriniai nėra viena.

 

Iš žmogaus proto buvo pareikalauta suprasti, kad įmanoma tai, kas neįmanoma – Kas Yra Viena, Nėra Viena. Kas buvo Suvienyta, iš tikro yra atskira.

 

Jūsų giminė svarstė taip: jei Kūrėjo kūriniai buvo atskirti nuo Jo ir jei Kūrėjas leido jiems elgtis taip, kaip anie tik pageidauja, tuomet jie galbūt pasielgs taip, kaip Kūrėjas nenorėtų.
Susiskaldymas sudaro Nesėkmės prielaidas. Nesėkmė galima, jei egzistuoja Poreikis. Viena Iliuzija priklauso nuo kitos.

 

4 Nepritekliaus Iliuzija

 

Ši Iliuzija kilusi iš Trečiosios Iliuzijos, kadangi be Susiskaldymo idėjos Nepriteklius būtų nepagrįstas. Jei yra tik Viena ir Tai Viskas, Kas Yra, negali būti jokio nepritekliaus, nes viena yra viskas, todėl…
Jam pakanka jo Paties.

 

Šis teiginys atskleidžia Dievo prigimtį.

 

Žinoma, tai ne žmonių išmintis – juk žmonės mato save atskirai nuo Dievo ir atskirai nuo kitų žmonių. Tačiau nėra žmogaus esančio atskirai nuo Dievo, nes Dievas – tai Visa, Kas Yra. Štai kodėl žmonės nėra ir negali būti atsiskyrę vieni nuo kitų.

 

Šis teiginys atskleidžia žmogaus prigimtį.

 

O kadangi manote, kad jūsų daugiau nei vienas, baiminatės, kad Gyvenimo gali nepakakti.

 

Apimti šios baimės, prasimanėte kitą įsivaizduojamą tikrovę: mirtį.

 

Tai pati didžiausia Nepritekliaus Iliuzija.

 

Gyvenimo pradžios ir pabaigos potyris yra ne daugiau kaip jūsų atsiskyrimo idėjos pradžia ir pabaiga.

 

Sumanėte Susiskaldymo Iliuziją tam, kad patirtumėte Vienovės tikrumą. O tai galite patirti tik būdami ne vienovėje. Kai esate Visumos dalis, savęs pajusti kaip Visumos negalite, nes daugiau nieko aplink nėra. O kai nėra to, kas jūs nesate, tai kas jūs esate, taip pat neegzistuoja.

 

5 Reikalavimo Iliuzija

 

Jūs tarėte sau, kad bet kokio Reikalavimo vykdymas yra savaime suprantamas dalykas.

 

Jei norite būti laimingi, saugūs, mylimi, tuomet jums teks kai ką atlikti. Jūs taip nesijausite tol, kol neturėsite pageidaujamų dalykų pakankamai. O pakankamai jų neturėsite tol, kol neatliksite reikiamų veiksmų.

 

Štai ką jūs tikite. Dėl to tikėjimo užkėlėte veikimą ant aukščiausio savo kosmologijos laiptelio.

 

Net Dievas sako, kad norėdami patekti į dangų taip pat privalote šį tą atlikti.

 

Štai kaip jūs visa ta sujungėte į visumą. Jums padėjo Reikalavimo sąvoka.

 

6 Bausmė Iliuzija

 

Kai nutarėte, kad norėdami gauti, ko jums trūksta – net Dievą, privalote stengtis, jums kilo keli painūs klausimai: kaip nustatyti, kad žmogus įvykdė Reikalavimą? O kas atsitiks tiems, kurie Reikalavimo neįvykdys?

 

Jūsų atsakymai į šiuos klausimus pagimdė Bausmę.

 

Ilgą laiką žmonės manė, kad, norėdami įtikti Dievui, jie privalo elgtis „tinkamai“, antraip pasekmės būsiančios skaudžios.

 

Jūs priėmėte Bausmės Iliuziją kaip tikrą, o vėliau paskelbėte, kad Dievas teisia jus, tai jūs įgyjate teisę teisti visus kitus.

 

Ir teisiate.

 

7 Pasmerkimo Iliuzija

 

Kai buvote tobuli, gyvenote tobulame pasaulyje (Rojuje) ir mėgavotės amžinuoju gyvenimu. Tačiau kai padarėte Pirmapradę Nuodėmę, tapote netobuli.

 

Tobuliausias dalykas jūsų tobulame pasaulyje buvo tas, kad nebuvo mirties. Mirtis neegzistavo. Tačiau kai tobulumas liovėsi, jūs priėmėte Ketvirtąją Iliuziją už gryną pinigą. Egzistuoja Nepriteklius. Jums ėmė visko trūkti. Net Gyvenimo.

 

Taigi mirtis turėjo būti pasekmė. Tai buvo bausmė už Reikalavimo nevykdymą.

 

Jūs nusprendėte, kad fizinio kūno mirtis nereiškia jūsų pabaigos – jei jau mirtis neleidžia gyventi amžinai fiziniame kūne, tai gyvenimas tęsis amžinai po fizinės mirties.

 

Tačiau jeigu gyvenimas tęsiasi amžinai po fizinės mirties, tai kokia mirties prasmė?

 

Jokios. Todėl jums prireikė sukurti kitą pomirtinės patirties pasekmę.

 

Jūs ją vadinate Pasmerkimu.

 

Ji puikiai tiko. Derėjo su Antrąja Iliuzija – gyvenimo rezultatas abejotinas. Nesėkmė egzistuoja!

 

Dabar pyragas jau buvo jūsų, galėjote jį ragauti. Turėjote mirtį ir Amžinąjį Gyvenimą, bausmę ir atpildą.
Ir visa tai yra netikra.

 

Mirtis neegzistuoja. Teigti, kad ji yra, reikštų teigti, kad jūs neegzistuojate, nes jūs esate pats Gyvenimas.

 

8 Sąlygotumo Iliuzija

 

Pasmerkimo idėja radosi todėl, kad jūs nesupratote, kas tai yra meilė. Jūs pramanėte Sąlygotumą kaip charakteringą gyvenimo savybę – juk reikėjo išspręsti dilemą.

 

Jūs išmokote sąlyginės meilės įtikėję idėja, kad meilė Aukščiausiajai Būtybei, kaip jūs ją suprantate, taip pat yra sąlyginė. Gyvenimą irgi vertinote sąlygiškumo kontekste. Kitaip sakant, viena sąlyga priklauso nuo kitos.

 

Visatoje nėra sąlygotumo. Tas, Kuris Yra, ir yra Tas, Kuris Yra. Nėra sąlygų, kuriomis Jo nebūtų.

 

Jums buvo dovanotas rojus gyventi. Galėjote mėgautis kiekvienu gyvenimo malonumu. Jūs iš tikro buvote papuolę į Rojaus Sodą. Ši jūsų kultūros dalis yra tikra. Bet nebuvote atskirti nuo Manęs. Todėl galite mėgautis rojaus gyvenimu į valias. Ar akimirksniu jį sugriauti.

 

Ką pasirinksite?

 

9 Pranašumo Iliuzija

 

„Žmonės priėjo prie išvados, kad jeigu yra Sąlygotumas, tai norinčiam džiaugtis ir kurti gyvenimą (taip pat ir pomirtinį) sąlygų žinojimas tampa privalomas.

 

Ši išvada neišvengiama, nes tie, kurie žinojo sąlygas, turėjo pranašumą prieš tuos, kurie sąlygų nežinojo.
Žmonės mano, kad jie viršesni už gamtą, todėl stengiasi ją pavergti. O taip elgdamiesi, jie naikina aplinką, kuri turėjo juos pačius apsaugoti ir būti rojumi.

 

Žmonės tariasi esą viršesni vieni už kitus, todėl mėgina vieni kitus pajungti sau. Taip elgdamiesi, jie griauna šeimą, kuri turėjo jos globoti ir mylėti.

 

10 Neišmanymo Iliuzija

 

„Mes neprivalome žinoti” galiausiai tapo religine dogma. Yra tam tikrų visatos paslapčių, kurių Dievas nenori mums atskleisti, teigė dogma, tad netgi domėjimasis tokiais dalykais tapo šventvagyste. Ši teorija sparčiai plito nuo religijos į politiką ir valdžios sluoksnius.

 

Dėl to jūsų istorijoje buvo laikotarpis, kai už tam tikrus klausimus pateiktus tam tikru laiku ir tam tikru būdu lėkdavo galvos.

 

Sakau jums: meilės esmė yra laisvė. Tas, kas sako, kad myli jus ir, kad rūpinasi jumis, garantuos jums laisvę. Viskas yra paprasta. Jums nereikia ieškoti įmantresnių atsakymų.

 

Meilė suteikia laisvę, baimė ją atima. Meilė atveria, baimė uždaro. Meilė įkvepia realizuoti galimybes, baimė už tai baudžia.

 

ŠTAI TIESA…
1. Dievui nieko nereikia.
2. Dievui negali nepasisekti, jums taip pat.
3. Jūs neatskirti vieni nuo kitų nei nuo Manęs.
4. Visko yra pakankamai.
5. Jūs nieko neprivalote daryti.
6. Jūsų niekas neteis.
7. Jūsų niekas nesmerks.
8. Meilė yra besąlyginė.
9. Niekas negali būti viršesnis už save patį.
10. Visa tai jūs jau žinote.

 

Parengta pagal knygą „Sąjunga su Dievu“ Neale Donald Walsch

Rekomenduojami video:


2500
3 Comment threads
2 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
5 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Kristus

Kristus pasakė ženkliai glausčiau: “palikite viską ir sekite manimi”.

Pasilieku.

Čia tiems, kurie eina link Dievo, bet dalis krenta link Šėtono, o dalis pasilieka Žemėje.

Mr. Mistic

Arba tai hyperaukštoji teologija-filosofija, arba marazmas totalus. Gal kas nors paaiškintų?

Rolandas

Paskaitykite N.D.Walsch knygas ,,Pokalbiai su Dievu” ir taps viskas aišku. Paprasta kalba žmogus pasakoja apie esminius dalykus.

Mantas

Na atleiskite. . Kvailesnio straipsnio dar neteko skaityti

Taip pat skaitykite