Paskaičiavo, kokio galingumo sprogimą Žemėje sukeltų skirtingo dydžio asteroidai: gali pasiekti net 100 000 000 megatonų

Žemė taip niekada ir neišlipa iš kosminių elektrinių automobiliukų atrakciono, kur važinėjant nuolat daužomasi bamperiais – tik vietoje automobiliukų čia iš tiesų yra asteroidai, rašo portalas „Popular Science“. Ir po 4,6 mlrd. metų Žemė vis dar kažkaip tebeegzistuoja – nors šiais laikais nutikęs susidūrimas su kuo nors stambesniu galėtų suniokoti miestus, kontinentus ar net ir pačią gyvybę (jei netikite, pasiklauskite dinozaurų).

 

NASA’os Netoli Žemės esančių objektų tyrimo centras (angl. Center for Near-Earth Object Studies) stebi apie 18 000 potencialių neramumų kėlėjų, kurių dydis varijuoja nuo metro iki kilometro skersmens.

 

Mažesni nei 30 metrų skersmens meteoritai dažniausiai susprogsta dar ore – panašiai, kaip 2013 m. nutiko Čeliabinske Rusijoje. Kraterio susidarymui skeveldrų kiekio neužteko, bet sprogimo banga išdaužė langus. O kiek žalos galėtų padaryti didesnės kosminės uolos?

 

 

Greičio įtaka

 

Viena iš tokių objektų keliamų pavojaus sudedamųjų dalių yra greitis. Mažesnis asteroidas gali padaryti daugiau žalos. O tokie daiktai yra greiti – jų greitis gali siekti daugiau nei 70 000 km/h. Visi kiti faktoriai (dydis, įėjimo į atmosferą kampas, taikinys) yra daugmaž tolygūs – bet greitesnis asteroidas gali palikti didesnį kraterį ar išlydyti uolas, į kurias įsirėžia.

 

Kieti daiktai

 

Esminis dalykas yra asteroido sandara. Iš metalo sudaryti asteroidai yra pakankamai ištvermingi, tad net ir būdami maži, gali pasiekti Žemės paviršių – kai tuo tarpu tie, kurių pagrindas yra anglis, visada sudega atmosferoje. Didžioji dalis asteroidų yra uolinės kilmės, ir jų tikimybė pasiekti paviršių yra kažkur per vidurį. Bet net ir į dalis suskilusi praskrendanti kosminė šiukšlė gali sukelti pavojingą smūginę bangą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Svarbiausia – lokacija

 

Daugiau nei 70 proc. Žemės paviršiaus sudaro vanduo. Savaime suprantama, asteroidas, įsirėžęs į vandenyną sukelia daug mažiau žalos, nei vožęsis į gyvenamą teritoriją. Žinoma, ekspertai šiek tiek nerimauja dėl cunamio galimybės, bet tikrasis pavojus būtų dugno gruntas, dideliu greičiu iššautas į atmosferą.

 


2500
3 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Zer_e
Zer_e

Dieve mano jai tai įvyktų aš mirčiai.

Laizeris

Jūs nepaminėjote Biblijoje minimos pergalės prieš žvėriškus žmonijos engėjus “drakonus”, šiandien vadinamus “dino zaurais”. Tam buvo panaudotas “spindulinis” ginklas, šiandien vadinamas kosminiu laizeriu.