Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (5 dalis)

aldebaras-projektasAnkstesnes projekto „Aldebaran“ dalis galite rasti paspaudus čia.
 
Mesopotamijos dievai
 
Mesopotamija iš Graikų kalbos išvertus reiškia žemė tarp upių. Tai buvo žmonių civilizacijos lopšinė Eurazijoje. Tikima, kad būtent ten ir buvo žymusis Edeno Sodas. Ta žemė dabar apjungia Iraką, Kuveitą ir Siriją. Upės – Tigras ir Eufratas. Abi upės išteka iš Taurus kalnų (dabar ten yra rytų Turkija) – tai vanduo ir trešiantis dirvožemį dumblas. Abi upės senovėje greitai keitė žmones iš Neolitinių medžiotojų į žemdirbius ir miestelėnus.
 
Vienas labiausiai žinomų Mesopotamijos miestų – Babilonas (netoli nuo šių lakų Bagdado). Biblijoje yra daug nuorodų į Babilono miestą – Babelio Bokštas, žydų tremties vieta. Tai buvo senosios civilizacijos – babiloniečių namai nuo 2000 BC. Tačiau, pasirodo, tai ne pati seniausia civilizacija.
 
19 amžiuje mokslininko George Smith atkastos ir iššifruotos molinės lentelės su įrašais ir piešiniais nurodančiais į dar senesnes civilizacijas. Taip atsirado duomenys apie senovės Šumerų civilizaciją, kuri atrodė atsirado iš niekur, turėjo unikalią kalbą, ir palyginus išsivysčiusią technologiją. Šumerai, kurie kalbama išrado rašybą, šiandien žinomi tik iš nedaugelio molinių indų ir keleto raštų.
 
Tuo pačiu metu kituose regionuose nei Mesopotamija atsirado kitos senovės civilizacijos. Į šiaurę buvo Hussana, apie 6000 BC – sėjantys grudus, auginantys kiaules, ožkas ir karves, apdirbantys iškasamą varį (lydyti metalo jie nemokėjo). Hussana būrėsi į žemės bendrijas (kolūkius Vert.) augino kultūras kuriomis prekiavo su kitomis gentimis tame regione. Apie 5700 BC Hussana pakeitė labiau išsivysčiusi Halafian kultūra.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Galimas dalykas, kad jie kilo iš tų pačių Hussana, nes buvo tos pančios religijos. Halafian gamino aukštos kokybės indus, metalines prekes ir juvelyrinius dirbinius, kas juos charakterizavo kaip klestinčią tautą. Kai kurie artefaktai išgyveno iki mūsų laikų. Į pietus nuo Mesopotamijos gyveno kultūra Samarrans, kurie pasirodė apie 5700 BC ir klestėjo iš kanalų tinklo. Kanalai užpildyti Eufrato upės vandenimi. Dar labiau į pietus (Persijos srityje) gyveno Ubaid. Jų kultūra spėjama atsirado 5900 BC.

 

Ubaid kultūra buvo gerai organizuota ir nežiūrint į hierarchinį pasiskirstymą, jų socialinis išsivystymas buvo aukštas. Jie turėjo savo teisės sistemą. Visuomenėje buvo demokratinių užuomazgų. Jų lyderis En – kuris galėjo būti arba vyras arba moteris, būdavo išrenkamas daugumos. Ubaid klestėjo mokėjimu sutarti tarpusavyje ir su kaimynais.

 

Lygumos, kuriose jie gyveno, nepasižymėjo iškasenomis – aplink tik žemė ir vanduo, taigi visa kita jie turėdavo nupirkti (išmainyti). Medis akmuo, metalai, viskas buvo importuojama mainant į maistą ir kai kurias technologines gudrybes, padedančias žaliavų perdirbime. Geriausias Ubaid išsivystymo įrodymas tai pastatymas, sakoma, pirmojo Žemėje miesto Eridu. Apie 5500BC trys atskiros tautos žvejybai ir žemdirbystei taikiai pasidalino teritoriją prie Tigro ir Eufrato.

 

Ubaida religija buvo panaši į Halafi ir Samarran kas buvo Neolitinio Motinos Žemės Garbintojų pratęsimas. Vėliau religijoje buvo labiau akcentuojamos būtybės žmonių kūnais ir gyvatės galvomis. Beveik visos būtybės buvo apie 15 – 17 cm aukščio ir kai kurios iš jų pavaizduotos maitinančios kūdikius. Kadangi ankstyvieji Ubaid neturėjo rašto, niekas negali pasakyti, kas buvo tos būtybės. Yra spėjimų, kad tai talismanai. Kadangi jie dažniausiai buvo randami kapuose, manoma, kad jie buvo palydovai į kitą pasaulį apsaugoti sieloms.

 

Apie 4500 BC tikėjimas tomis būtybėmis prapuolė ir atsirado daugiau panašių į žmones dievų. Kai kurie jų vėliau pavadinti Anunnaki tapo populiariais alternatyvios istorijos mėgėjams. Šis didelis pasikeitimas, pagal mitologiją, buvo atgabentas į Eridu dangaus dievo. Sakoma, kad jis atvyko į Žemę laivu (?!) Kadangi legendos apie šį įvykį yra vienodos įvairiuose šaltiniuose, istorikai mano, kad tai susiję su kažkokiu „realiu“ įvykiu. Vienoje knygų – „Mesopotamija ir civilizacijos gimimas“, Paul Kriwaczek mano, kad tokiu įvykiu galėjo būti meteoritas.
Enki – taip dievas pavadintas Šumerų.

 

Ea – taip dievą vadino Ubaida. Enki buvo Išminties ir Gėlo Vandens Dievas. Taip pavadintas todėl, kad buvo tikima, jog jis atnešė civilizacijai dovanas kurias žmonės dalijosi tarpusavyje ir dėl gėlo vandens svarbos. Maža molinė plokštelė Oksfordo universitete vardina dovanas – drėkinimas, melioracija, plūgas, puodžiaus ratas, metalų lydymas ir kitos. Šios dovanos vadinosi bendru pavadinimu “Me“ – tariama „May“ (Niekas nežino, kaip buvo tariama – tai spėjimas – vert. pastaba).

 

Me išvertus – išmintis. Tarp šių dovanų buvo ne tik technologiniai, bet ir protingo valdymo patarimai, kur nurodomas vadovavimo ir vieningumo reikalingumas visuomenės klestėjimui.

 

Vėlyvo Ubaid periodo metu (4500BC – 4100BC) Eridu žmonės pradėjo naudoti Me kaip visuomenės pagrindą. Ko pasekmėje jų visuomenė išsiplėtė ir išsivystė. Tuo pat metu išaugo nauji miestai kaip Uruk, Nippur, Kish ir kiti. Šie miestai su produktyviomis apylinkėmis susijungė į vieną konfederaciją su vienoda religija ir politiniais principais. 3500 BC šį konfederacija pasidarė civilizacija žinoma Šumerų vardu.

 

Yra išlikus įdomi istorija apie tai, kaip Uruk pasidarė pirmas miestas susijungęs su Eridu. Sakoma kad Inanna – Uruk deivė keliavo į Eridu tartis su Enki. Inanna buvo ne tik be galo graži, bet ir žymi gundytoja, kuriai niekas negalėjo atsispirti. Kai ji atvyko, ji buvo vaisinama geriausiais vynais ir valgiais. Po linksmybių nakties Enki atsikėlė ir pastebėjo, kad Me buvo dingęs. Jis pasipiktino tokiu Inanna elgesiu ir pavadino ją paleistuve. Tuo tarpu Inanna grįžus į savo miestą buvo pasveikinta savo žmonių, kaip nugalėtoja. Naudodama Me ji pakeitė mažą tuo metu miestelį Uruk į galingą miestą. Tačiau vėliau išmintis buvo korumpuota.

 

Tikri faktai sako, kad Uruk išaugo ir iš tikrųjų buvo daug didesnis miestas nei Eridu. Uruk pasidarė pačiu galingiausiu Mesopotamijos miestu. Nagrinėjant senoves raštus iškyla keletas klausimų. Jei Uruk buvo Šumerų konfederacijos dalis, kam reikėjo sukurti tokį mitą, kuriame Mi buvo grobiamas į kitą tos pačios konfederacijos miestą? Jei Šumerai buvo tokie išsivystę, kodėl jie sakė, kad išmintis Uruk buvo pažeista korupcijos?

 

Yra kita šios istorijos versija išlikusi viename rašte: – Inanna ne apgavo Enki, kad pasisavinti Me. Jie abu įsimylėjo ir Enki buvo nieko prieš dalintis Me su Inanna sakydamas, kad tai kaip ugnis kuria reikia dalintis. Ši istorija skamba realistiškiau ir paaiškina, dėl ko Mesopotamijos miestai pasidarė tokie galingi. Todėl kad buvo vieningi ir vieni su kitais kooperavosi.

 

Vienok vienintelis logiškas dviejų legendų egzistavimo paaiškinimas yra tas, kad tas kas valdė Šumerų civilizaciją buvo ne tie patys kas naudodami Me išmintį subūrė iš miestų konfederaciją. Tai buvo skirtingų politinių požiūrių žmonės. Žmonės, kurie įkūrė Eridu ir vėliau konfederaciją, tikėjo inovacija, išmintimi ir noriai tuo dalijosi. Tie kurie valdė Šumerų tautą matė išmintį, kaip nuodėmę, korupciją ir nenorėjo kad tai plistų.

 

Aš jau buvau užsiminęs apie tai, kad sakoma, jog Šumerų civilizacija atsirado iš niekur su savo unikalia kalba ir naujovėmis nežinomomis pasauliui. Tos naujoves buvo rašyba, spausdinimas, astronomija, matematika, saules laikrodis, kalendorius ir t.t.. Tačiau Šumerai viso to neatrado, jie paveldėjo tai iš Ubail civilizacijos. Daugelis inovacijų buvo pasisavintos iš kitu civilizacijų. Dr Christopher Woods parašęs knygą „Ankstyvasis Mesopotamijos rastas“ sakė – iš beveik visų molinių plokštelių, kuriose aprašyti ne istoriškai svarbūs dalykai, negali pasakyti kas jas parašė ar kas jas naudojo.

 

Žmonės, kurie valdė Šumerus, negali būti apibūdinti, kaip technikos ar mokslo išradėjai. Pasakysiu daugiau, iš tikrųjų visos žinios buvo jiems perduotos ir jie padare labai ne daug kad pridėtu kažką prie to. Pradedant nuo Šumeru ir vėlesniuose laikuose, žinios ir inovacijos buvo uždraustos. Prasidėjo Tamsusis amžius kuris tęsėsi šimtmečiais. Aš turiu hipoteze, kuri paaiškina kodėl tai atsitiko, bet tuo tarpu aš pasakysiu apie įsakymą kuri Šumerai išleido. Kad jį suprasti reikia geriau pasižiūrėti į didžiausias Mesopotamijos legendas.

 

Uriukas buvo legendinio karaliaus Gilgamesh namai. Dalis pasakojimo apie jo gyvenimą – “The epic of Glganmesh” kalba apie potvynį, kuris vėliau buvo pasisavintas krikščionių tikėjimo. Pirmoji, Gilgamesh versija, pasakoja, kaip dievai pavargo nuo žmonių triukšmo. Žmonės dėka inovacijų, kurias gavo nuo Enki, greitai dauginosi ir jų populiacija pasidarė per didelė. Tam, kad tai pabaigti, dievai iššaukė Didįjį Potvynį. Tik vienas vyras – Utnapishtim buvo įspėtas todėl jis ir jo šeima išsigelbėjo valtimi.

 

Kitoje versijoje jaunesnieji dievai sukilo, kadangi jiems atsibodo kasti kanalus, tada senesni dievai sukūrė žmones, kurie darytų tą darbą. Tačiau vėliau žmonės sukilo. Kadangi jie dauginosi vėl gi per greitai, dievai atsiuntė potvynį sumažinti populiacijai. Ir vėl tik vienintelis žmogus vardu Atrahasis išliko gyvas. Jis su šeima buvo įspėtas ir išsigelbėjo valtimi. Įdomu, kad abu Utnapishtim ir Atrahasis buvo įspėti Enki. Abi istorijos yra pagrįstos faktais, kadangi potvyniai Mesopotamijoje ne buvo retenybė. Jei abi upes būtų patvinusios tai lygumos tarp jų nesunkiai būtų užlietos. Yra rasta įrodymų, kad Uruk buvo ne karta sunaikintas potvynio.

 

Nuo Hussana laikų Mesopotamijoje egzistavo įvairios visuomenės. Jų santvarka buvo primityvi demokratija, kurioje išrinktieji lyderiai – En prižiūrėjo žmonių materialinius ir dvasinius poreikius. Archeologiniai atradimai verčia padaryti išvadą, kad iki “proto – Šumerų” – 4000 BC, Mesopotamijoje vyravo lygiavinė santvarka. Tačiau tuomet įvyko staigus pasikeitimas. Visuomenėje atsirado kunigai –karaliai žinomi Lugal (“didelis žmogus”) vardu. Visi, išskyrus naujai atsiradusius aristokratus pasidarė jų vergais. Kaip visi žmonės galėjo būti pavergti? Tam turėjo būti naudojama jėga. Tokia situacija lyg ir negalėjo ilgai išsilaikyti, nes žmonės turėjo sukilti, tačiau to neįvyko. Vietoje to, žmonės priėmė vergovę, kaip natūralų dalyką.

 

Taigi netrukus, kai Šumerai užvaldė Mesopotamiją, jie išleido įstatymus kurių vieni juodino ir niekino išmintį, kiti vertė žmones vergais. Įdomu, kad šių įstatymų pėdsakai randami šių dienų Biblijoje. Karas prieš inovaciją aprašomas pasakojime apie Babelio bokštą. Biblija pasakoja, kaip žmonės statė Babelio bokštą, naudodami pagamintas plytas vietoje akmenų pamatyti Dievui.

 

Matydamas žmones statyboms naudojančius mokslą ir technologijas, Dievas sugriauna bokštą ir sunaikina vieningą žmonių kalbą išsklaidydamas ją į kelias kalbas. Tada, kadangi žmonės negalėjo susikalbėti, suprasti vieni kitų, jie negalėjo kartu dirbti. Kai kurie archeologai sako, kad Babelio bokštas galėjo būti visai ne Mesopotamijoje, bet Eridu. Padavimų detalėse vietovių ir asmenybių vardai susiję su Eriudu miestu.

 

Aišku, kad ne Dievas sugriovė bokštą, bet Šumerus valdantys Lugal, kurie taip pat nekentė Enki išminties. Istorinė ironija, kad kai tik inovacija turėjo pakelti sparnus ir pasklisti po Žemę, įvyko visiškai priešingas reiškinys. Šumerų lyderių propaganda vertė visus ieškoti ir persekioti išmintį ir inovaciją.

 

Šumerai matė Visatą kaip uždarą kalvę, kurios paviršius buvo dangus, o pagrindas – Žemė. Aplink kalvę buvo suraus vandens okeanas pavadinimu Tiamant, o po Žeme buvo gėlo vandens okeanas žinomas kaip Abzu.

 

Tiamat ir Abzu „Kopuliacijoje“ gimė Dievai. Svarbiausias jų An – Dangaus dievas, kuris buvo simbolizuotas kaip žvaigždė. (įdomu, kad Vril‘ia proteviai buvo Ana, o tuomet kai Edvard Bulwer-Lytton rašė „Vril – ateinančios rasės jėga“, dievas An buvo istorikams nežinomas). Tęsiant toliau apie Šumerų dievus, Ki buvo Žemės deivė. An turėjo dievų šeimą, kurioje atsirado daugiau dievų.

 

Dievai turėjo atlikti darbus, tačiau jiems vieną dieną tai nepatiko ir jie susipyko. Jie sakė, kad žmonės turi dirbti tuos darbus, nes jie buvo tam sukurti, tačiau tie daugiau užsiėmė dauginimusi. Galų gale Dievai pasiuntė žmonėms potvynį, kuris turėjo juos išnaikinti. Taip ir įvyko išskyrus Utnapishtim (ar Atrahasis priklusimai nuo istorijos versijos) ir jo šeimą. Tai buvo Enki kuris perdavė žinią išsigelbėjusiems. Jis taip pat pasakė, kaip pastatyti laivą ir išgyventi per potvyni.

 

Viena iš Šumerų Dievų ypatybė buvo ta, kad jie buvo labiau kaip tikri žmonės, nei kaip Dievai. Molinėse lentelėse jie aprašomi turintys ilgus plaukus ir barzdas. Tūkstantmečiais šios žmoniškos savybės buvo minimos taip dažnai, kad nesunku įsivaizduoti, kodėl visi galvojo, jog dievai iš tikrųjų gyveno Žemėje. Net kai Šumerų civilizacija buvo pakeista kitomis civilizacijomis, nesvarbu kaip jų religija vystėsi, ta detalė, kad dievai kartą vaikščiojo Žeme, nenustojo persekioti žmonijos.

 

Po 12 amžių stabilumo, Šumerų tauta pradėjo irti, kol galiausiai išnyko. Tas procesas neabejotinai buvo pagreitintas to, kad Šumerai atsisakė naudotis inovacijomis, kurias paveldėjo iš Ubadia. Kažkurį laiką miestai kaip Akkad, kuris stovėjo ant Eufrato kranto, klestėjo. Tačiau 23 amžiuje BC Saragon‘as Didysis Akkad karalius pradėjo kurti atskira karinę imperiją. 2340 BC Saragon‘as pasidarė toks galingas, kad užvaldė Šumerų miestus ir pasidarė pirmas Akkadian imperijos lyderis. Imperijos kuri užėmė beveik visą Mesopotamiją. Kas liečia religiją – labai nedaug kas pasikeitė. Šumerų tauta vietoje pažadėtos laisves buvo pavergta.

 

Šumerų kalba išliko Mesopotamijoje, nesvarbu kokia civilizacija valdė Mesopotamiją. Galų gale kalba prigijo Babilone. Ji dažniausiai buvo naudojama religijoje ir valstybės reikaluose. Tarp dievų atsirado Marduk, kuris buvo asocijuojamas su tuo, kad jis buvo galingiausias ir kartu išminties dievas.

 

Paslaptinga istorija susijusi su Marduk Dievu buvo rasta Mul-Apin – Babilono astronomijos traktate. Babiloniečių kunigai labai nusimanė astronomijoje. Jie paveldėjo tas žinias iš Šumerų. Jie žinojo, kad Saulė, Mėnulis ir žvaigždės tekėjo rytuose ir leidosi vakaruose. Jie žinojo, kad šie dangaus kūnai iš tikrųjų sukosi ratu aplink tašką, kuris dabar žinomas dangaus Šiaurės Poliumi (kaip ir visi senovės žmonės Babiloniečiai tikėjo, kad Žemė stovi vietoje ir dangus judėjo apie Žemę). Jie žinojo, kad Mėnulis turi 30 dienų ciklą ir jis keičia formą, žinojo, kad Saulė turėjo 365 dienų ciklą, kurio metu Saulė turi aukščiausią tašką. Babilono žinios apie planetų judėjimą buvo ypatingai geros. Jie žinojo, kad planetų judėjimas yra sudėtingas, bet nusakomas.

 

Pasakojimas apie Marduk susijęs su keistu dangaus kūnu vadinamu Nibiru. Nibiru pažodžiui išvertus reiškia susikirtimas – arba kontekste tai reiškia planeta ar žvaigždė kuri kerta. Mul Apin paaiškina Nibiru kaip keičiantis padėtį ir kryptį danguje. Pasilikę užrašai, kad tai dangaus kūnas, kuris juda kita kryptimi nei kitos planetos ar žvaigždės.

 

Kaip ne būtų keista, bet Nibiru taip pat aprašyta kaip stulpas vidury sukimosi – ašis. Kitur Nibiru aprašoma, kaip „Marduk žvaigždė“- žvaigždė, kurią Marduk padarė matomą danguje. Gal skamba ironiškai, bet dangaus kūnas, kuris buvo asocijuojamas su Marduk buvo sakoma, kad skleidė „pritemdytą šviesą“. Robert Temple, knygos „Sirijaus paslaptis“ autorius spėja, kad žodis Nibiru kilęs iš Egiptiečių kalbos Neb- Heru, kuris reiškia Saulės valdovas. Vėlgi tai atrodo prieštaringai, kadangi Saulė vargu ar gali būti apibūdinama, kaip pritemdyta.

 

Mesopotamijos Dievai yra paslaptingi ir įdomūs. Supratimas sudėtingo jų panteono nėra lengva užduotis. Kalbėti apie Anunaki ir jų sąsają su žmonėmis yra ypatingai sunku. Be abejo žmonijos istorijoje Anunaki personažas daug kartų transformuotas tikslu sukurti religiją. Paaiškinimui imkime pasakojimą kuriame pradžioje Dievas buvo geranoriška būtybė, jis suteikė žmogui vietą gyventi.

 

Tada žmonės kiek sukilo ir buvo Dievo, kuris pasirodo turėjo tamsiąją pusę, nubausti. Vietoje to, kad būtų viską gavę, žmonės turėjo dirbti tam kad išgyventi. Anunaki – nesąžiningos būtybės. Visiškai tuo tikras, kadangi ankstyvieji mitai apie Anunaki susieti su supratingojo ir gerojo Enki atsiradimu. Vėliau Anunaki, galėjo būti patenkinti tik žmonių vergovės atsiradimu. Trumpiau Anunaki pradėjo kaip geros būtybės, bet pavirto blogom, kas šių laikų istorikų traktuojama klaidingai. Sakoma, kad Anunaki visada buvo blogis.

 

Tiesa apie Anunaki gali būti rasta pasakojime apie Enki – Išminties ir Gėlo Vandens Dievo, kuris atvyko iš dangaus į Eridu laivu ir su Me civilizavo Mesopotamija. Enki buvo aprašytas atrodantis kaip žmogus, nuo kurio pečių tekėjo dvi upės – Tigras ir Eufratas pilni žuvies. Enki kunigai arba “Sages” buvo apsirengę blizgančiais žuvies drabužiais. Jie asocijavosi su gėlu vandeniu ir žuvimi. Vienoje iš įdomių molio plokštelių galime pamatyti Enki, plaukiantį laivu iš dangaus.

 

Daug senovės graikų rašytojų aprašo tą laivą. Pavyzdžiui Helladius aprašo Ea (Akkadia taip vadino Enki ), kuris atėjo iš kiaušinio, kuris nukrito į jurą. Ea, sakyta, atrodė, kaip žuvis, bet iš tikrųjų buvo žmogus apsirengęs kaip žuvis. Sozomenas rasė, kad kiaušinis buvo žvaigždė iš dangaus ir palygina ją su stebuklingu paukščiu skrendančiu danguje.

 

Iš šių istorinių liudijimų galima būtų daryti išvadą, jog Enki, Inanna, Enlil, Annunaki, Marduk ir Nibiru yra per daug tikri, kad juos išgalvotų. Peršasi mintis, kad po tuo slypi kažkokia reali istorija. Studijos apie Mesopotamijos dievus veda prie 2 išvadų: pirmiausiai – koks buvo tas tikras įvykis, kuris atnešė Enki ir Annunaki Dievus į Žemę, kas vėliau peraugo į Ubaid išminties regioną?

 

Antra – kas atsitiko, kad viskas apsivertė aukštyn kojomis, kodėl Šumerų dievai pavadino išmintį tamsiomis jėgomis ir Annunaki pavertė žmones vergais? Bandant atsakyti į pirmą klausimą, dėmesį patraukė Enki kiaušinio apibūdinimas. Kiaušinis, kuris atskrido į Žemę, kaip stebuklingas paukštis. Šis apibūdinimas ypatingas tuo, kad kitose metodologijose, kaip pavyzdžiui senoves Egipto, yra minimas kitas kiaušinis susijęs su stebuklingu paukščiu – Feniksu.

 

Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (6 dalis)

 

Vertė: Šaulys


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Vaidas

nes buvo tos pančios religijos.
ji buvo vaisinama geriausiais vynais
Nagrinėjant senoves raštus
Ankstyvasis Mesopotamijos rastas
labai ne daug
Aš turiu hipoteze
The epic of Glganmesh
dauginosi vėl gi per
Mesopotamijoje ne buvo retenybė
Jei abi upes būtų patvinusios

ir taip toliau – nežiūrint sakinių konstrukcijos ir stiliaus klaidų – šito automatinė programa neištaisys.

Šaulys

Kalbu apie taškus ir brūkšnelius. Nežinau kokias tas klaidas matai. Žmonės kartais MATO tai ką nori matyti. Dažnai.

Šaulys

Dėkui už pasiūlymą. Siūlau nukopijuoti tekstą ir pažiūrėt ar rasi.

Vaidas

Siūlau pasinaudoti automatiniu klaidų taisymu…