Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (6 dalis)

aldebaras-projektasAnkstesnes projekto „Aldebaran“ dalis galite rasti paspaudus čia.
 
Feniksas, Akmuo ir Gyvatė
 
Iš visų legendinių gyvūnų, mitologijoje labiausiai spalvingas yra feniksas. Mes visi žinom tą istoriją, kur nuostabus paukštis paskęsta ugnyje, savo lizde tam, kad atgimti iš pelenų. Darydamas tai feniksas pavaizduoja atgimimą, prisikėlimą ne mirtingumui. Amžiais galingas fenikso simbolizmas buvo siejamas su viltimi, išgyvenimu, triumfo prieš nelaimes ir geresnės ateities pažadu. Taip feniksas pasidarė Krikščionybės ir Romos Imperijos emblema. Šiais laikais tą emblemą naudoja politikai, bizniai ir sporto komandos kurie patyrė pralaimėjimą tam, kad simbolizuoti jų pakilimą iš pelenų.
 
Legenda apie feniksą kilo iš senovės Egipto ir pirma kartą papasakota Graikų istoriko Herodito. Pasakojime Heroditas sako, kad feniksas buvo erelio dydžio ir panašus į erelį, turėjo ryškiai raudonas ir auksines plunksnas. Tada Heroditas pasakoja, kaip feniksas atvykdavo į Heliopolio miestą kartą per penkis šimtus metų atnešdamas savo tėvų pelenus įdėtus į Myrrh (Miraa skambėtų- vert.) kiaušinį.
 
Tada feniksas palaidodavo kiaušinį Didžiojoje Saulės tvirtovėje. Vėliau vieni rašytojai pridėjo, kad feniksas atgimdavo kirminu iš tėvų pelenų. Kiti rašytojai sakė, kad feniksas neužkasdavo kiaušinio o padėdavo jį šventykloje. Pasakojimai susiję su feniksu iš tikrųjų spalvingi. Klausimas, ar tie pasakojimai yra išgalvoti, ar tai įvykių, kurie tikrai įvyko aprašymai?

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Senovės Egipte feniksą vadino Bennu Bird, ir meno darbuose jis daugumoje būdavo vaizduojamas kaip garnys. Sakoma, kad Bennu pradėjęs laiko ciklus – Saulės Mėnulio, planetų ir žvaigždžių – o kai jis pirmą kartą atvyko į Egiptą, išleido kurtinantį šauksmą (ir naudodamas „hike“) pradėjo pačią gyvybę. Toks įspūdis, kad žodis „hike“ artimas su „Logos“ – Žodis – paminėtas Naujajame Sv. John testamente. „Hike“ buvo aiškinamas, kaip magijos forma, tačiau įsižiūrėjus, tai greičiau išmintis. Galime nubrėžti paraleles tarp „hike“ – susietą su išmintimi ir, prisiminus, Me – išmintis iš Mesopotamijos dievo Enki.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Senoves egiptiečiai tikėjo, kad Bennu paukštis atvyko iš Ugninės salos, žemės už pasaulio ribų. Ta sala buvo amžinos šviesos vieta, kur sakoma, gyveno dievai. Kalbant apie Ugninę salą, galvota, kad tai Duat – nakties dangus – arba tai ką mes vadiname kosmosu. Būdama Ugnies sala, Duat nebuvo visu dangumi, bet tam tikra dalis, regionas, dažniausiai galvota, kad Paukščių Takas.

 

Žvaigždžių koreliacijos teorijos pradininkas Robert Bauval man, kad iškirsti oro takai Gizos piramidėse yra nutaikyti į tam tikras žvaigždes ir, kad Duat yra dangaus regionas susijęs su Oriono žvaigždynu. Tokiu būdu mirusiųjų faraonų sielos turėjo pakilti į dangų susitikti su Osiris – žmoniškumo Dievas, Oriono atstovas. Iš kitos pusės astro – archeologas Dr. Virginia Trinble pasakoja apie mirusių faraonų sielas keliaujančias į Dangaus Siaurės polių.

 

Senovės Egipte tos žvaigždės buvo žinomos, kaip amžinos, kadangi jos visada būdavo virš horizonto. Pagal Žvaigždžių koreliacijos teorija, Orionas yra susijęs su Dangaus Šiaurinio poliaus regionu tuo, kad viena iš oro šachtų išeinančių iš Karališkojo Didžiosios piramidės kambario nukreipta į Oriono žvaigždyną, o kita šachta nukreipta į Dangaus Šiaurės Polių. Tas sutapimas verčia susimastyti, ar Ugnies Sala nėra Dangaus Šiaurės polius?
Remiantis skirtingais šaltiniais feniksas grįždavo į Egiptą kas 500 metų, 1460 metų, ar 12956 metų. 1460 metų, tai Sothic ciklas paremtas dienos stebėjimu, kai Saulė ir Sirijus žvaigždė aušta vienu laiku. Ta diena pastumiama pirmyn karta per 4 metus dėl to, kad metuose iš tikrųjų yra 356.25 dienos o ne 365. Dėl to po 1460 (4 x 365) metų užbaigiamas pilnas ciklas.

 

Sirijus buvo labai svarbus senovės egiptiečiams, nes kartu su Isis, Osiris konsortu, kai žvaigždės kilo su Saule, kiekvienais metais ankstyvą birželį, tai pranašaudavo Nilo patvinimą ir karščių laikotarpio pradžią, kuris būdavo vadinamas „Šuns Dienos“ (Sirijus iš Didysis Canis žvaigždyno, žinomas kaip Šuns žvaigždė). 12954 dienos – labai įdomus skaičius, kadangi šis periodas beveik tiksli pusė procesinio Žemės ašies ciklo. Tai bus paaiškinta vėliau. Trumpai pasakysiu kad Žemes ašis svyruoja lėtu ciklu kuris tęsiasi 25776 metų. Dėl kažkokios priežasties feniksas asocijuojamas su šiuo ciklu.

 

Kaip atsinaujinimo ir atsistatymo simbolis, feniksas asocijavosi su Osiriu, kuris buvo užmuštas jo brolio Seto ir jo bendrininkų. Vėliau jis buvo atgabentas atgal į Žemę jo žmonos Isis. Kadangi Osiris buvo didelis išradėjas, todėl per jį feniksas buvo siejamas su išmintimi.

 

Artimai susijęs su feniksu arba Bennu pauksciu yra paslaptingas objektas žinomas kaip Benben akmuo. akivaizdu kad abu objektus sieja bendra žodžio šaknis “ben”, kas reiškia sėklą, naują gyvybę. Benben akmuo buvo garbinamas Didžiojoje Saules Pilyje Heliopolyje (Heliopolis yra Graikiskas miesto On vardas, dabar Kairo srityje). Niekas tikrai nežino, kada prasidėjo Benben akmens garbinimas, bet manoma kad tai buvo prieš Didžiųjų piramidžių statybą (apie 2700 BC). Benben akmuo sakoma turėjo kosminę kilmę ir buvo atneštas į Žemę fenikso.

 

Šitame kontekste Benben akmuo manoma ir buvo tas fenikso kiaušinis. Kai akmuo buvo atgabentas į Žemę, jis buvo padėtas ant aukšto stulpo fenikso rūmuose. Sis stulpas buvo religinis simbolis reprezentuojantis Atum-Re – Dievą Kūrėją. Kažkuriuo metu (niekas nerašė kada) Benben akmuo prapuolė. Tas turėjo įvykti ne prieš piramidžių statybą.

 

Egiptologai tiki, kad didžiulės Egipto piramidės atsirado Benbeno akmens ir stulpo, ant kurio jis buvo pastatytas, įtakoje. Žinoma Egipto miesto On vardas yra siejamas su žodžiu Innu, kas reiškia “stulpas”. Ko gero iki šių laikų išlikęs terminas obeliskas yra būtent su tuo stulpu susijęs. Vėliau iškilusios piramidės galėjo būti milžiniškos Benben akmens versijos. Manoma, kad piramidės viršūnė buvo marmurinė ir beveik tokio paties dydžio, kaip Benben akmuo. Pagal išlikusius aprašymus Benben akmuo turėjo būti apie pusantro metro pločio.

 

Yra kai kurie nesutarimai tarp egiptologų ir kitų tyrinėtojų dėl tikrosios Benben akmens formos. Iš čia ir kilo teorija, kad akmuo buvo keturių plokštumų ir buvo piramides modeliu. Pavyzdžiui rašytojas Robert Bauval savo knygoje “Orion mistery” aprašo Benben akmenį esanti piramidės formos. Iš kitos pusės žinomas egiptologas dr. IES Edwards parašė savo knygoje “The Pyramides of Egipt”, kad Benben akmuo buvo kūgio, o ne piramides formos. Dr. Edwards taip pat tikėjo, kad piramidės buvo statomos Benben akmenį naudojant modeliu, tačiau paaiškina, kad pastatyti kūgio formos pastatą tuo metu buvo neįmanoma.

 

Žiūrint į šias dvi skirtingas nuomones, galima pasakyti, kad Benben akmens forma priklauso nuo originalios teorijos apie akmenį kilmės. Dr. Edwards sako, kad Benben akmuo buvo senovės simbolis susijęs su piramidės formos vandens kriokliu kaip Visatos kūrimo simboliu. Iš čia atrodytų, kad Benben akmuo buvo žmogaus iškaltas kūgio formos objektas. Robert Bauval, iš kitos puses, sako kad Benben akmuo buvo meteoritas ir jis buvo iš geležies ir geležies rūdos. Kalbama, kad meteoritai yra orientuoti ir viena jų pusė yra atsukta į Žemę, Žemės atmosferą. Tos orientacijos rezultatas yra tas, kad ta pusė, kuri skiria kelią atmosferoje, aptirpsta dėl trinties, karščio, ir dėl nevienodo geležies ir geležies rūdos pasiskirstymo, meteoritas įgijo piramidės tipo formą.

 

Sakoma, kad fenikso ir Benben akmens atsiradimas yra siejamas su meteorito nukritimu. Kai meteoritas įeina į tankesnius atmosferos sluoksnius, liepsna išsiplečia, taip sudarydama fenikso plunksnų sparnų ir uodegos įvaizdį. Kartu su šiais šviesos efektais galėjo būti ir garsas – viršgarsinio barjero kirtimo sprogimas, kuris apibudinamas kaip fenikso šauksmas. Kai meteoritas pasiekė Žemę buvo sprogimas susijęs su pasakojimu apie fenikso paskendima liepsnose. Kai tik dulkės nusileido, išsigandę įvykio liudininkai rado meteoritą, kuris neabejotinai priimamas fenikso kiaušiniu. Suprantamai šis kosminis kūnas – akmeninis kiaušinis, galėjo pasidaryti garbinamas objektas – Benben akmuo.

 

Užuominos dėl tikros Benben akmens formos randamos Didžiosios piramidės matmenyse. Kaip gerai žinoma Didžiosios piramidės pagrindo perimetras (P) yra susijęs su jos aukščiu (h) lygybe P=2 x pi x h, kur pi yra 3.141. Žinoma egiptologai sakytų, kad tai atsitiktinumas, bet tai ta pati lygybė, kuri susieja apskritimo ilgį su apskritimo spinduliu. Taigi jei piramidės pagrindą galime susieti su apskritimu, tai pačią piramidę galima susieti su kūgiu, kurio kampas viršūnėje lygus 90 laipsnių. Senovės Egiptiečiai, ko gero, panaudojo kūgio geometriją, kaip rašė Dr Edwards, ir pakeitė piramidės formą, nes pastatyti didelį kūgio formos statinį buvo neįmanoma.

 

Atrodytų Benben akmuo buvo, kaip Dr. Edwards teigė, žmogaus pagamintas varpo formos objektas. Tačiau ta teorija visiškai prieštarauja akmens kosminio atsiradimo teorijai. Prieštarauja tam, kad Benben akmuo buvo atneštas į Žemę fenikso. Šitos teorijos pagrindai galėjo atsirasti dėl Benben akmens istorijos paslaptingumo. Turint tai omenyje, Gizos piramidės turi neabejotinas kosmines sąsajas. Čia tikra mįslė, nes Benben turėtų būti iš kosmoso, bet akmuo neatrodytų, kad meteorito formos.

 

Mistinė piramidžių savybė, kad jų pagrindas yra kartu ir kvadratas, ir apskritimas yra puikus senoves Egipto Sakralines Išminties pavyzdys. Natūralusis pasaulis yra pristatomas kvadrato, tuo metu apskritimu yra pristatomas dvasinis pasaulis. Kitaip tariant Gizos Piramides sujungia du pasaulius. Jei Didžiosios piramidės buvo statytos pagal Benben modelį, vadinasi pats Benben akmuo buvo Sakralines Išminties pavyzdys. Benben akmuo taip pat buvo Osiris sielos simbolis, paslaptingas objektas susijęs su išmintimi.

 

Kitame pasaulio krašte nei Egiptas, žemėse, kairias šiandien vadiname Amerikomis yra legendos apie kita keistą “civilizuotoją”, kuris atvyko iš kosmoso. Tai buvo Virakosa pagal Andu Inkus ir jo dvynys Kuetzakoatl, pagal Meksikos Actekus. Abu dievai, pasakota, turėjo išvaizdą liekno barzdoto vyro. Įdomu, kad senoves Egipto legendose senovės dievas Osiris apibudinamas turėjęs tą pačią išvaizdą. Virakosa ir Kuetzakoatl išvertus reiškia tą patį – plunksnuota gyvatė. Kas per keistas padaras? Tačiau, pagalvojus, tai galime paaiškinti tuo, kad tai gyvate, kuri gali skraidyti. Skulptūrose ir freskose Kuetzakoatl vaizduojamas kaip turintis ugnies plunksnuotę, dažnai dėl specialaus spalvų parinkimo (fosforiniu spalvų), raudonai ugninę plunksnuotę, labiau panašią į drakono.

 

Fenikso – grožio ir optimizmo kontrastui, drakonas buvo tikrai atstumiantis gyvatiškas padaras, kuris skrido ore ir kėlė siaubą vargšams jį pamačiusiems. Šie gyvatės – drakonai buvo dažnai raudoni, kaip buvo įkūnytas Biblijos Šėtonas. Nežiūrint į savo atstumiančią išvaizdą, senoves laikų gyvatės buvo asocijuojamos su gera išmintimi. Todėl iki šių dienų mediku emblema yra gyvatė apsivyniojusi taurę. Susiejimas gyvatės su drakonu buvo dirbtinis tam, kad suniekinti išmintį. Kaip pavyzdžiui Šėtonas buvo kaltinamas tuo, kad sugundė Adomą ir Ievą suvalgyti vaisių nuo Išminties Medžio. Kodėl skraidančios gyvatės ir drakonai atsirado mitologijoje – yra paslaptis. Žmonės bijojo gyvačių dėl jų mirtino įkandimo, gal drakono įvaizdis galėjo prasidėti nuo erelių nesančių gyvates. O gal dėl to, kad šalyse taip toli viena nuo kitos, kaip Mesopotamija (iš kur kilo šėtono istorija) ir Mexico iš tikrųjų buvo matoma ta didžiulė “raudona gyvatė” kuri “skrido” danguje?

 

Vienas iš paaiškinimų galėtų būti, kad tai buvo didelė kometa. Tik kad kometos nėra raudonos. Kometos uodega susidaro, kai Saulės vejas nupučia nuo jos dujas, kurios susideda iš ledo ir dulkių. Uodega dažniausiai balta, kartais melsvo atspalvio. Jei dulkėse būtų geležies oksidų, teoretiškai įmanoma, kad uodegoje atsirastų kiek tai ruožavo atspalvio, tačiau to tikrai neužtektų, kad vaizdą galėtume apibūdinti raudonu. Taip pat kometa “neskrenda” ore, ji lėtai juda danguje ir jos judėjimą galima būtų pastebėti tik per keletą dienų.

 

Daugiau įmanomas paaiškinimas yra tai, kad ir feniksas, ir raudona skrendanti gyvatė buvo pasaka apie didelį meteoritą. Kai jis įeina į viršutinius atmosferos sluoksnius, jis įkaitinamas iki aukštos temperatūros dėl trinties. Tai verčia paviršinius sluoksnius tirpti, garuoti ir jonizuotis (molekulės išlaisvinamos nuo elektronų). Jonizacijos metu išsiskiria šviesa, kurios spalva priklauso nuo to iš kokių elementų meteoritas sudarytas. Jei jame yra geležies, tai šviesa bus raudona. Todėl geležinis meteoritas, krentantis į Žemę, atrodytų kaip raudona skrendanti gyvate. Sis vaizdas būtų dar labiau įspūdingas, jei būtų matomas naktį.

 

Geležinio meteorito fizika atrodytų labiausiai tiktų paaiškinti feniksą, skrendančią gyvatę ir Benben akmenį. Tačiau yra vis dar keletas dalykų kurie reikalingi paaiškinimo. Pirmiausiai: – “skrendanti gyvate” buvo matoma šalyse visame pasaulyje. Kai meteoritas įeina į Žemės atmosferą 10 km per sekundę greičiu, visas vaizdas kol jis nukrenta, trunka minutes. Taigi antra: – ryškus fenikso apibūdinimas liudija, kad vaizdas buvo matomas laiko tarpą žymiai ilgesnį nei meteorito kritimas. Trečia: – kaip jau kalbėjome Benben akmens forma nepriminė meteorito. Ir ketvirta: – kodėl meteorito uodega, garsas, kurį meteoritas skleidė, ir pats meteoritas buvo siejami su išmintimi?

 

Susidaro įspūdis, kad nors mokslininkų teorijos skamba logiškai, viską kartu sudėjus, šioje istorijoje yra kažkas daugiau, nei paprastas fizikinis paaiškinimas.

 

Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (7 dalis)

 

Vertė: Šaulys


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Šaulys

Mielas Aš. Gyvenimas mirtimi pasibaigia. Sielos egzistavimas, vienok – ne. Ne taip paprastai bent jau. Vienas spalvingiausių ir, manau, stipriausių rasinių ta tema yra Michael Newton „Journey of the souls“. Tikrai lietuvių kalba nerasi. Bet jei ir moki anglų, tai puikus kūrinys parašytas daktaro kuris sugebėjo specialios hipnozės būdu išgirsti įspūdžius, kuriuos siela patiria keliaudama is vieno gyvenimo į kita. Kiek siūliau perskaityti, visi sakė – ačiū būtinai, bet neteko su nei vienu diskutuoti knygos. Gal tu busi pirmas (-a). Jei atsirastų norinčiųjų aš pabandyčiau išversti vienos ar kitos sielos pasakojimus. Glim padaryti balsavimą.

labai ačiū už nuorodą. būtinai paskaitysiu. bandysiu kuo greičiau tai padaryti. visgi priklausys nuo to, kaip pavyks suderinti su kitais darbais.
aš noriu tikėti, kad siela gyvena, tik norėčiau daugiau to moksliško pagrindimo (na, kad neatrodytų, jog man visai blogai su psichine sveikata:)). kadangi šiuo dalyku pradėjau domėtis visai neseniai, dar esu pradžių pradžioj. visgi esu įsitikinusi, kad mes dar daug ko nežinom ir nesuprantam, tad siela gali egzistuoti. juk visi esam energija, tad kai mirštam, nejaugi ta energija tiesiog dingsta. tikiuosi kad ne. grįšiu čia pasidalinti savo įžvalgomis.
Ps Šauly, kaip supratau, jūs esate tiksliųjų mokslų atstovas?

Šaulys

Kaip tik padarysiu pertraukėlę nuo sekančios dalies. 1. As stebiuosi tais žmonėmis kurie randa laiko galvoti apie viena kita smulkia klaidele 2800 žodžių . Tuomet randa laiko ir noro vietoje to kad vienaip ar kitaip įvertinti ką skaitė, parašyti apie ta VIENINTELE (būtent tą) vietą, kuri juos va padarytu laimingais. As pasakysiu viena Ponas Vaidai – Tai labai tuščia. Siūlyčiau keisti profesiją, gyvenimą, pomėgius ir eiti dirbti lietuvių kalbos mokytoju. Linkiu 1000000 mokinių kurie niekada nedarys klaidų, bet neduok dieve jei tas atsitiks… Just keep focus on ta vienintelė.

Šaulys

3. „Phoeniksas“ – ?????!!!!! Tai kaip čia dabar leetuviškai ar anglo leetuviškai? Dilema visai ne čia. Iš tikrųjų originaliame tekste naudotas žodis PHOENIX. Kai pradedi koreguoti yra pateikiama keletas variantų ir vienas jų Finiksas, kitur radau Feniksas. Tariant balsius Finiksas labiau atitiktų tikrovę. Tačiau perskaičius kelis kartus vertimą būtų prisidėjęs papildomas darbas pakeisti visus Feniksus į Finiksus. Pasakysiu atvirai – tingėjau. Nieko tokio kas butų panašu į KIEČIAU SKAMBA čia nebuvo. Greičiau jei bučiau rašęs Phoeniksas – būtų kiečiau skambėję.
4. Ketvirtoje dalyje toliau apie senovę ir mitus. Feniksa, kosminį kiaušinį ir Benben akmenį… tiesa ir apie Nibiru.

Šaulys
2. Šventas John ir jo motina Salome [pagal Matthew 4:12, 27:56; Mark 15:40, 16:1] gyveno Galilee juros pakrantėje. Jo brolis ko gero gerokai senesnis Šv. James. Galilee jūra žinoma taip pat kaip Kinneret, Gennesaret ežeras, Tibetiečių ežeras Hebraiškai: יָם כִּנֶּרֶת, Judeo-Aramaiškai: יַמּא דטבריא, Arabiškai: بحيرة طبريا‎, yra didžiausias gėlo vandens ežeras Izraelyje. Jis apytiksliai yra 53 km spindulio. Čia aš gal kiek ir sutikčiau su Vaidu… Slidi ta religinė tema ir vardas John ir Jonas (nei vienas jų ko gero originaliai neskambėjo taip kaip mes čia manom, tačiau Dievas yra visų tautų o ne vienos) galėjo būti išversti. TIK ČIA!
Vaidas

na, aš tik pasakyt noriu, kad mūsų kalboj (ir ne tik mūsų) tam tikri tikriniai daiktavardžiai turi savo formą ar net vertimą.

Paris – Paryžius
Geneve – Ženeva
John – Jonas
Phoenix – Feniksas ar Finiksas (paukštis ir miestas, nors angliškai vienodai ir vienas iš kito kilę)
Deutchland – Vokietija
ir taip toliau

Šaulys

Gerai. Pridėsiu.
1. Keliamieji metai su 366 (????) dienomis būna kas keturi metai. Tai įvyksta dėl to, kad pridedama viena diena Vasario gale. Keliamoji diena Vasario 29 ta. Bla bla bla. Klausimas – kodėl ta diena pridedama kas 4 metai? Dienų skaičius mėnesyje nuo 30 iki 31. Sakoma, kad nusiplauti rankas, kalendorius buvo sudarytas Julijaus Cezario remiantis Menulio ciklais. Vienu žodžiu, nori išsiaiškinti – žinai į ką kreiptis. Taip „šaltiniai teigia“. Taigi jau ne 365 ar ne?

Šaulys

Pateito, patato (potato – bulvė angliškai)

Vaidas

365 tai nėra 356 :)

Saulys

Net nepastebejau, kad nepasirasiau ir paspaudziau – „Komentuoti“. Taigi jei kam kiltu klausimas, kas tas „Anonimas“ – tai as.

Anonimas
„…Robert Bauval man, kad…“ – Vietoje man – mano (manyti), beje dabar nerandu, bet yra dar vienas zodis kuriame praleista rauide, taciau korekcija jo neparyskino, nes ko gero lietuviu kalboje toks zodis egzistuoja. Pridesiu, kad iki siol kvoju su jausmu, kad turetu buti FINIKSAS o ne Feniksas. Vardu jokiu butdu neiskraipysiu „Veidai“ – butent taip butu iskreiptas tavo vardas jei butu verciamas I anglu kalba, taip kad jei parasytas „John“ jis ir liks „John“ o ne Jonas. smenine nuomone – as nekenciu lietuvinamu anglinamu ir kitokiu kalbu pasisavinamu vardu. Sv. ar St. – kitas reikalas. Kontekstas yra paprasciau suprantamas kai… Skaityti daugiau »
Šaulys

Beje tik dabar pastebėjau, kad originale padaryta klaida. Kuria aš, kaip sakoma, pakartojau. Iš anksto pasakau aš už tokias klaidas atsakomybes neprisiimu. Randu laiko redaguoti tekstą, bet neturiu laiko tikrinti paprastų skaičių – kas aišku, sutinku, yra trūkumas. aš svajočiau turėti tokį darbą ir skirti tam daugiau laiko, tačiau mano darbas pakankamai įtemptas (kartu ir įdomus), kaip ir dienotvarkė.
Beje žiūriu į Vaido komentarą „Neberašyk“. Galvoju, gal pats neberašyk… :-)

Vaidai, ko tu kabinėjiesi? nepatinka, neskaityk. Mane irgi nervina klaidos, bet ką jau padarysi, jei žmogus koncentruojasi į kitus dalykus. Beje, galėtum padėti Šauliui ir ištaisyti klaidas (track changes režimu).
Kartu noriu paklausti: ar jūs tikit, kad mūsų gyvenimas mirtimi nesibaigia. jei taip, kodėl.

Vaidas

Metuose 356 dienos, Jonas Evangelistas buvo anglas… kas dar?
Kodėl Finiksas, o ne Phoeniksas – kiečiau skamba!

Vaidas

Gal tu neberašyk :)

Vaidas

ankstyvą Biržely – nosinės reikia…

Vaidas

metuose iš tikrųjų yra 356.25 dienos – gal galima šaltinį?

Vaidas

atleiskite už nesupratingumą – kas čia toks: Sv. John?