Žemėje gali būti žmonių ir ateivių palikuonių

2010 metais teismo ekspertizės specialistai rekonstravo senovės meksikiečio vaiko veidą pagal kaukolę, kurią kai kurie mokslininkai laikė ateivio ir žmogaus hibridu. Buvo tikima, kad netaisyklingos formos kaukolė priklauso 5- 6 metų mergaitei, kurios kaulai 1925-ais buvo rasti kartu su jos motinos kaulais šachtoje į pietus nuo Čihuahua. Mergaitės kūnas buvo palaidotas ranka susikabinus su motinos kūnu.

Kaukolė yra tokio dydžio, kokio būna 5 pėdų aukščio 12 m. vaiko, kurio smegenų dėžutė yra 1200 cm3 (suaugusiojo – apie 1400 cm3. Tuo tarpu šio „žvaigždžių vaiko” – net 1600 cm3.

Palaikus tyrė apie 30 mokslininkų. Visi sutiko, kad indėnė motina buvo sveika. O kaip su vaiku – niekas dorai nežino. William McDonnald, rekonstravęs abu veidus, pareiške: “Aš iki šiol nieko panašaus dar nemačiau. Veidas labai deformuotas ar mutavęs”. Tačiau jo smegenų kiekis beveik siekė suaugusio žmogaus kiekį. Lloyd Pye mano, kad ta maža mergaitė jau gimė tokia.

Kas dar išskirtina šiuo atveju:

– Kaulai skiriasi nuo įprastinių tuo, kad juose gerokai daugiau kolagenų (siūlinių baltymų);
– Visi kaulai yra perpus plonesni (ne atskirose vietose, o tolygiai visur);
– Kaulai neturi smulkių skylučių (lacunae), kuriomis nusėti įprastiniai kaulai. Jos gyvybiškai svarbios, nes naudojamos senų kaulų ląstelių pakeitimui naujomis;
– Kaulų viduje yra smulkių gyslelių, galinčių sutvirtinti kaulus;
– Kaukolės svoris yra perpus mažesnis nei normalaus dydžio žmogaus kaukolės svoris;
– Kaukolė yra be gumbo antakiams, kurį turi visi primatai – kakta glotniai užlenkta link akiduobių;
– Akiduobės neįprastos formos ir gerokai mažesnio gylio;
– Kaukolė neturi priekinių sinusų, kas yra labai retas atvejis;
– Ir dar keletas kitų nukrypimų…

Šošonėnų (kaip ir daugelis kitų Centrinės ir Pietų Amerikos, Brazilijos ir Argentinos, genčių) mitai mini būtybes iš dangaus, kurie nusileido, kad “susidėtų” su Žemės moterimis nuošaliuose kaimuose. Kai vaikai buvo “užtaisyti”, Žvaigždikai sugrįžo, kad surinktų pusdievių “derlių”. Kam jie tą darė iš legendų nėra aišku, nors galima spėti apie genų “pagerinimą”. Psichologai žino, kad netikęs auklėjimas, patirtas iki 6-ių metų išlieka visam gyvenimui.

Dauguma ateivių (dažnai vadinamų “Pilkaisiais”) “pagrobtųjų” mini ypatingą nežemiečių susidomėjimą seksualiniais žmonių reikalais. Kai kurie jų teigė matę tų eksperimentų rezultatus, pagal aprašą sutampančiais su šios mergaitės veido rekonstrukcija.

DNR tyrimų teko laukti dešimtmetį

Iš nuDNR buvo išskirta kelios dešimtys fragmentų, kuriuose buvo per 30 tūkst. bazinių porų. Santykinai, tai nedaug, bet ir tai daug ką pasako. Buvo palyginta su genomo baze (pagal ją, žmonės turi 90% bendrumo su šimpanzėmis, 70% – su žiurkėmis, … 26% – su mielėmis – taigi, praktiškai viskas Žemėje turi bendrumų su žmonėmis). Tuo tarpu „žvaigždžių vaiko” DNR turėjo fragmentų, neturėjusių jokio artimo panašumo su tuo, kas saugoma genomo bazėje. Tai reikšmingas požymis apie tai, kad jis ne visiškai žmogus. Vėlgi, tai dar ne absoliutus įrodymas.

Bet dar rimtesnis argumentas gautas vėliau, kai iš mitochondrinės DNR (mtDNR) buvo išskirti 4 fragmentai (su 1583 porų), rastų mažuose gabalėliuose, plaukiojančiuose tarsi razinos pudinge, citoplazmoje tarp ląstelių branduolio ir sienelės. mtDNR perėjo per visas kartas pagal motinos liniją. mtDNR genomas yra gerokai mažesnės apimties ir sudaro vos per 16,5 tūkst. porų (lyginant su per 3 mlrd. nuDNR).

Tarp jų tik 120 skiriasi žmonėms (didžiausias skirtumas nuo mūsų pirmųjų protėvių iš Afrikos – skaitykite Genetikai žmogų kildina iš Afrikos). „Žvaigždžių vaikas” turėjo 93 skirtumus – ir tai tik 9,5 genomo procente. Ekstrapoliavus iki 100%, skirtumų būtų per 970! Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mtDNR ne žmonių rasės!

Ir tai dar ne viskas. Vienas svarbiausių genų yra FOXP2, nes jis valdo genetinį šimtų kitų genų mechanizmą. Žinduoliams net atskira jo mutacija gali būti kritine. Tirtas „žvaigždžių vaiko” FOXP2 geno fragmentas iš 211 porų (iš apie 2600), priklausantis geno centrinei daliai. Ir jame buvo 56 skirtumai (kai nuo beždžionių tokio dydžio fragmentui tik 2 skirtumai, o nuo varlių – 26)!

Taigi, „žvaigždžių vaikas” – tarsi iš kitos planetos! Tad kas dabar? Galutinę išvadą bus galima pasakyti tik pilnai ištyrus „žvaigždžių vaiko” genomą ir kruopščiai jį sulyginus – nukleotidą su nukleotidu, porą su pora, kodoną su kodonu, amino rūgštį su amino rūgštimi – su žmonių, neandertaliečių, primatų genomais. Kol kas DNR tyrimai tik preliminarūs, tačiau jau dabar moklsininkai kalba, kad Žemėje iki šiol gali būti žmonių ir ateivių palikuonių.

Inf. šaltinis: nso.lt, pagal „New Scientist”, Feb. 7, 2011