Gyvybė be vandens

Mokslininkai diskutuodami apie nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybes dažniausiai atsargiai priduria „tose formose, kurios mums yra žinomos“.

 

Ir iš tikro, labai mažai ką galime pasakyti apie egzotines gyvybės formas, atsirandančias ir egzistuojančias visiškai svetimose ir net mūsų supratimu, negyvenamose zonose. Šiuo atveju įprastinė biochemija tampa bejėgė ir didele dalimi tenka pasikliauti ne tiek mokslu, kiek savos fantazijos galimybėmis.

 

Dabartinis mokslas, neturėdamas jokių galimybių remtis kitais gyvybės pavyzdžiais, kaip tik randamais Žemėje, susikoncentravo ties gyvenamų planetų paieška pakankamai siauroje, „gyvybės zonoje“. Jeigu planetos nuotolis nuo gimtosios žvaigždės nepatenka į šią „gyvybės zoną“, skaitoma, jog joje negali egzistuoti skystas vanduo ir tuo pačiu, mums įprastos biochemijos gyvybės formos. Be to, tik šiai zonai priklausančiose planetose atmosferos sudėtis būtų panaši į žemiškąją.

 

Ši pradinė mokslo užimta pozicija nulemia dar ir tai, jog gyvybės Visatoje ieškoma pagal tuos pačius požymius, kurie būdingi tik žemiškosios biochemijos procesams. T.y. tokių gyvybės formų, kurios kaip pagrindinį tirpiklį ir esminių gyvybinių reakcijų terpę naudoja vandenį, o pagrindinių biocheminių instrumentų vaidmenį atlieka amino rūgštys bei baltymai.

 

Kita organika sunaudojama likusioms organizmo funkcijoms. Kaip atrodytų tokios gyvybės pėdsakai kitoje planetoje, mokslininkai tyrinėja pasitelkdami įvairius orbitinius zondus – pavyzdžiui Veneros tyrimo zondas „Venus Express“ be savo tiesioginių veiklų fiksavo žemiškosios gyvybės sukuriamus pėdsakus kosmose.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Tačiau juk niekas tiksliai nežino, kad būtent tik tokia gyvybė gali egzistuoti Visatoje. Dažnai tai primenama įvairiose panašios tematikos diskusijose, tačiau mokslas kaip toks, negali egzistuoti be tam tikrų atraminių žinių. Įsivaizduojant gyvybę visiškai kitokiu formatu, šių žinių tiesiog nelieka.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Vis dėl to, mokslininkai pasiryžo įveikti šį didžiuli barjerą ir bent jau teoriškai įvertinti galimų kitokios gyvybės formų egzistavimą bei tam reikalingų požymių ir sąlygų visumą. Šiuos tyrimus vykdys tarptautinis projektas Europlanet RI, kurio pagrindinis koordinatorius yra Vienos universiteto profesorius Maria Firneis.

 

Vienas iš projekto dalyvių, Johannes Leitner aiškina, jog „pats laikas radikalioms permainoms mūsų geocentriniam požiūriui į gyvybę. Net nežiūrint į tai, jog gyvybė Žemėje yra vienintelė, kurią mes žinome, niekur nėra jokių užuominų, kad kažkur Visatoje negalėtų susiformuoti absoliučiai skirtingos gyvybės formos, kurios nepriklauso nei nuo vandens, nei nuo deguonies-anglies dvideginio metabolizmo“.

 

Žiūrint į mus supantį pasaulį kiek plačiau, galima pakankamai daug praplėsti dabartinės „gyvybės zonos“ ribas. Juk dabartinės zonos ribas nustatantis pagrindinis kriterijus reikalauja, jog vanduo planetoje būtų skysto pavidalo – kitaip sakant, aplinkos temperatūra turi svyruoti nuo 0 iki 100 laipsnių Celsijaus.

 

Tačiau jeigu gyvybė naudoja ne vandenį, o kitokią skystąją medžiagą, kuri ima virti tik prie 200 laipsnių Celsijaus, tuomet planeta gali būti žymiai arčiau gimtosios žvaigždės nei kad yra nutolusi Žemė.

 

Galimas ir atvirkščias variantas – pavyzdžiui skysto amoniako vandenynai tyvuliuos planetose, nepalyginamai šaltesnio klimato, nei Žemė. Tokių planetų tikrai netrūksta – kad ir vienas iš Saturno palydovų, Titanas, turi ištisas amoniako ir metano jūras. Žinoma, lieka klausimas, kokios formos gyvybė galėtų susiformuoti tokiose mūsų požiūriu atšiauriose sąlygose.

 

Vykdydami Europlanet RI projektą, mokslininkai ketina kruopščiai ištyrinėti Visatoje paplitusių skirtingų tirpiklių savybes (žinoma, išskyrus vandenį) labiausia gilinantis į jų fizikines bei biochemines savybes. Šių tyrimų tikslas – suvokti, kokia gyvybės forma galėtų susiformuoti naudojant tokius tirpiklius. Žinoma, iškyla klausimas ar šis uždavinys įveikiamas ne tiek pačiam mokslui, kiek apskritai žmogaus minties galimybei.

 


2500
2 Comment threads
2 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
lol

Man tai visai itikinama, nes net nesuprantu iskur tas zmoniu isitikinimas, kad remiantis gabaleliu mus supancius visatos, manoma kad jau atrasti visi imanomi cheminiai elementai..

aS

cheminiai elementai… Cheminai elementai atrasti tikrai beveik visi tik kokie pavieniai like. Stai irodimas: Mokslininku nustatyta kad sauleje lydosi ir tirpsta visi kolkas atrasti elementai.

Sirijus

nezinau… sunkiai isivaizduoju. nebent tie, kurie gyvena musu supratimu netinkamom gyvent planetoj salygom, turetu but kazkokie neaiskios kilmes robotai…

aS

Netiesa, 1. Tai musu zemeje yra toks augalas kuris fosforu maitinasi vietoj vandens nepamenu tiksliai Internete turetu but lengva rast…