Lemtingas briliantas

Smitsono institute Vašingtone saugomas neįkainuojamas Houpo briliantas. Jo ledinė širdis kibirkščiuoja žydrais spinduliais. Jis atrodo visiškai negrėsmingai. Ir visgi šis šaltas žėrintis akmuo turi kruviną istoriją, jo abejingas grožis pražudė daugiau kaip 20 žmonių.

 

Trijų šimtmečių bėgyje karaliai ir skurdžiai, vagys ir kurtizanės, pažvelgę į jo grožį, eidavo iš proto. Jo pirma auka, pagal legendą, buvo indusų šventikas, pasidavęs jo kerams prieš 500 metų, greitai po to, kai deimantas buvo surastas Kistnos upėje Indijos pietvakariuose. Šventikas pavogė jį nuo indusų stabo kaktos, bet buvo sučiuptas ir nukankintas.

 

Europoje deimantas pasirodė 1642 metais. Šįkart jis pakliuvo į rankas prancūzų kontrabandininkui Žanui Batistui Tafernjė. Jis gavo už jį pakankamą sumą, kad nusipirktų sau titulą ir praturtėtų. Tafernjė sūnus smarkiai prasilošė ir prasiskolino, tad tėvas buvo priverstas išparduoti viską, ką buvo gavęs. Tafernjė vėl iškeliavo į Indiją, kad dar sykį išmėgintų laimę ir buvo sudraskytas laukinių šunų gaujos.

 

Sekantis deimanto šeimininkas – prancūzų karalius Liudvikas XIV, kuris įsakė apdoroti jį, dėl ko akmuo sumažėjo nuo 112,5 iki 67,5 karato. Nikolia Fukė, aukšto rango valdininkas, kuris pasiskolino briliantą puotai, 1665 metais buvo apkaltintas vagystėmis ir įkalintas visam likusiam gyvenimui. Pats Liudvikas, karalius Saulė, mirė sugniuždytu, nelaimingu žmogumi, jo imperijai įklimpus karuose.

 

Dar trys prancūzų karališkosios šeimos nariai mirė, įstatę briliantą į karūną, neįtardami, į kokį pavojų save pastatė. Princesė de Lambal, kuri kartais pasirodydavo viešai su karūna, buvo sumušta iki mirties įdūkusios minios. Liudvikas XVI ir karalienė Marija Antuanetė, paveldėję karūną, buvo giljotinuoti.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Po 1792 metų, kai vykstant aršiai politinei kovai Paryžiuje viešpatavo chaosas, briliantas pradingo beveik keturiems dešimtmečiams. Kur jis tuo metu buvo – belieka tik spėlioti. Prancūzų juvelyras Žakas Gelo, kaip buvo kalbama, godžiai žiūrėjo į jo grožį, kol neišėjo iš proto ir nenusižudė. Rusų kunigaikštis Ivanas Kanitovskis padovanojo jį savo meilužei paryžietei – ir paskui užmušė ją ir pats nusižudė.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kai akmuo vėl pasirodė viešumoje, olandų juvelyras apdirbo ji iki dabartinio svorio – 44,5 karato – ir nusižudė, kai deimantą pavogė jo sūnus. Briliantas klaidžiojo po Europą iš rankų į rankas ir galiausiai atiteko Henriui Tomui Houpui, turtingam airių bankininkui, kuris nusipirko jį vos už 30 000 svarų ir suteikė dabartinį vardą. Jo anūkas mirė be cento kišenėje.

 

1908 metais turkų sultonas Abdula Hamidas nusipirko akmenį už 400 000 dolerių. Jis padovanojo brangenybę savo žmonai Sabajai, o paskui papjovė ją. Po metų jis prarado sostą. Lemtingasis briliantas vėl pajudėjo į vakarus, į Ameriką, kur už 154 000 dolerių jį nusipirko pramonės magnatas Nedas Maklinas 1911 metais. Per sekančius 40 metų jo jaunesnysis sūnus Vincentas buvo numuštas automobilio, pats Maklinas bankrutavo ir mirė psichiatrijos klinikoje, jo dukra mirė 1946 metais nuo narkotikų perdozavimo, o žmona Evelina įjunko į morfijų.

 

Tik amerikiečių juvelyras Haris Vinstonas, nusipirkęs žydrajį akmenį iš Maklino giminaičių, išvengė piktos lemties. Galbūt todėl, kad perdavė akmenį Smitsono institutui.

Rekomenduojami video:


2500

Taip pat skaitykite