Ar galima keliauti laiku?

Visiems žinoma tiesa skelbia, kad praeities nesugrąžinsi. Tačiau yra užregistruota atvejų, kai žmonės ir materialūs objektai iš praeities kažkokiu nesuprantamu būdu atsiduria mūsų laikmetyje. Nors iš pirmo žvillgsnio šis fenomenas atrodo kaip stebuklas, jis gali būti paaiškintas.

 

Kokia laiko prigimtis, ir ką jis gali – to nežino niekas. Laiko mums pateikiamos mįslės netelpa galvoje. Tam skaičiui priklauso ir taip vadinami laiko sūkuriai, kai nuosekli laiko tėkmė netikėtai nutrūksta ir pakliuvę į tuos “sūkurius” žmonės ir materialūs objektai nepaaiškinamu būdu persikelia iš praeities į dabartį. Tokios anomalijos nutinka ne tik sausumoje, jūroje ir danguje, bet ir kosmose.

 

Žemėje

 

Tirėnų jūroje yra Iskijos sala, kurią ištisus metus okupavę laiko vokiečių turistai. Tai rami vietelė, laikas joje teka lėtai, bet, žinoma, ne tiek lėtai, kad žmogus supainiotų praėjusias valandas su metais. Panašiai atsitinka tik atminčiai sutrikus. Būtent taip atrodo atvejis, nutikęs Kurtui Raineriui.

 

1997 metų rugpjūtį šis 25 metų amžiaus vaikinas, purvinas ir apsidraskęs, šlubuodamas priėjo prie įėjimo į karštų vandenų parką “Poseidono sodai”. Jis pasakė tarnautojui, kad nulėkė su motociklu nuo skardžio, tikriausiai gavo smegenų sukrėtimą ir dabar sunkiai suvokia, kur randasi. Atbėgo gydytojas, sušvirkštė Raineriui vaistų ir išsiuntė į ligoninę. Kitą dieną jam pasidarė geriau, jis pasakė savo vardą, pavardę ir viešbutį, kuriame apsistojo. Bet kai ten paskambino, paaiškėjo, kad svečių sąraše jokio Rainerio nėra.

 

Policijai pavyko nustatyti, kad 1981 metais šiame viešbutyje išties gyveno vokiečių turistas, pavarde Raineris, kuris paskui paslaptingai išnyko. Atliktas tais laikais tyrimas leido padaryti išvadą, kad jis, greičiausiai, nuskendo, maudydamasis jūroje už paplūdimio ribų. Per tuos metus, kurie praėjo, jo tėvai mirė. Rainerio apsiimti atvažiavo brolis, kuris atpažino jame žuvusiu laikytą Kurtą ir išsivežė namo. Kur jis visus tuos metus buvo, išlieka paslaptimi.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Danguje

 

1961 metais amerikiečių pilotas skrido virš Ohajo. Oro sąlygos buvo bjaurios. Lėktuvas vis panirdavo į debesis, o tarpuose tarp jų saulė plieskė lakūnui tiesiai į akis. Todėl, išnėręs iš eilinio debesų “pieno”, jis ne iš karto pastebėjo už kelių dešimčių metrų priešais save esantį kitą lėktuvą. Jis per stebuklą sugebėjo išvengti susidūrimo, tačiau sparno galiuku visgi brūkštelėjo per kitos mašinos bortą.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Nusileidęs, jis padavė raportą apie įvykį. Pilotas tvirtino, kad lėktuvas, su kuriuo vos nesusidūrė, atrodė kaip I-ojo pasaulinio karolaikų skraidymo aparatas. Pagal jo pasakojimą, tai buvo vienvietis biplanas su drobe aptrauktais sparnais ir vielų timpomis tarp jų, o atviroje kabinoje buvo lakūnas su odiniu šalmu ir su dideliais akiniais. Atsakingi už skrydžių saugumą karininkai nusprendė, kad vos neįvykusios avarijos priežastimi tapo senoviško lėktuvo kopija, pagaminta istoriniam filmui filmuoti.

 

Tačiau po kelių mėnesių apleistame angare, viename iš privačių aerodromų, atsitiktinai buvo aptiktas biplanas, tiksliai atitinkantis tą, kurį nupasakojo savo raporte amerikiečių pilotas. Ekspertai padarė išvadą, kad skristi juo neįmanoma – jis subyrėtų nuo senumo, vadinasi, negalėjo būti įvykio padangėje priežastimi.

 

Visą reikalą galutinai supainiojo kabinoje aptiktas borto žurnalas. Jame buvo įrašas, datuotas 1911 metais. Lakūnas parašė, kad paskutinio skrydžio metu vos nesusidūrė su “dideliu sidabro spalvos, keistos konstrukcijos aeroplanu”, kuris lėkė didžiuliu greičiu ir brūkštelėjo per jo amšinos bortą savo sparno galiuku.

 

Ant biplano korpuso ekspertai išties aptiko rėžį, kuriame liko dažų ir aliuminio mikrodalelių, visiškai atitinkančių savo sudėtimi šiuolaikinių lėktuvų medžiagas.

 

Gaunasi išties fantastinis vaizdas: biplanas ne šiaip liuoktelėjo 50 metų į ateitį, bet ir sugrįžo atgal į savo laimetį.

 

Jūroje

 

1962 metais Argentinos karinio laivyno sargybinis kateris pastebėjo palei krantą povandeninį laivą. Tačiau, kai prie jo pasuko, laivas iškart panėrė ir daugiau nebepasirodė, nors kranto apsaugos laivas kelias paras budėjo tame kvadrate. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad numeris ant laivo priklausė vienai iš nacių submarinų, kuri buvo paskandinta Atlante II pasaulinio karo metu.

 

Per štormų sezoną nė vienas kapitonas nedrįsta plaukti į Namibijos uostą Volfiš Bėjų, kur įėjimą užgriozdė rifai. Locmanas Krisas Hilkomas buvo labai nustebintas, kai naktį jį skubiai pažadino ir pranešė, kad kažkoks garlaivis perduoda prožektoriumi pavojaus signalus netoli nuo įplaukimo į Banginių įlanką. Laivo radijo stotis tylėjo, tačiau, iš visko sprendžiant, laivas patiria nelaimę. Todėl locmanui reikia į jį nusigauti ir įvesti nelaimėlį į uostą.

 

Prožektoriaus šviesoje jis perskaitė paslaptingo laivo pavadinimą: “Star of Dunedin”. Bet juk jis nuskendo toje pačioje vietoje priešais įplaukimą į įlanką 1942 metų rudenį, t.y. prieš 35 metus.

 

Karo metais vokiečių reideriai ir submarinos puldinėjo antihitlerinės koalicijos laivus visoje pasaulinio okeano akvatorijoje. Todėl anglų laineris “Star of Dunedin”, plaukęs iš Luandos į Keiptauną, laikėsi kiek galima arčiau kranto, kad bent šitaip apsisaugotų. Palei Volfiš Bejų jis užšoko ant povandeninės uolos ir nuskendo.

 

Jeigu priešais locmano katerį būtų seniai nuskendęs laineris, kažkokiu stebuklu iškilęs iš dugno, tai lipti į jį nėra jokios prasmės, – nusprendė Hilkomas. Pasiliks iki ryto šalia jo, o dieną nuspręs, ką su juo daryti. Tačiau kada prašvito, priešais įplaukimą į įlanką jokio laivo jau nebebuvo.

 

Dramatiškas įvykis nutiko 1992 metais. Jo liudininkais tapo norvegų žvejai, žvejoję silkes Šiaurės Atlante. Gruodžio 14 dieną seineryje sugedo motoras ir laivas gulė į dreifą, kad pašalintų gedimą. Staiga prieš akis iš okeano gelmių, kaip jiems pasirodė, išplaukė didžiulis laivas. Jo deniais panikoje blaškėsi daugybė keleivių. Žmonės šaukė, verkė, meldė pagalbos. Kai kurie šokinėjo už borto į ledinį vandenį. Norvegai sustingo iš siaubo, dauguma žiegnojosi: tai buvo visiems žinomas “Titanikas”. Po kelių minučių jis vėl dingo gelmėje.

 

Dėl sulūžusio variklio žvejai negalėjo pasiekti katastrofos vietos, kad išgelbėtų vandenyje atsidūrusius keleivius, jie tik pasiuntė radiogramą apie šį neįtikėtiną įvykį. Radiogramą priėmė amerikiečių karinio laivyno štabe. Į nurodytą rajoną skubiai nuplaukė karinis laivas. Jam pasisekė iškelti iš vandens 13 žmonių su gelbėjimosi liemenėmis, ant kurių buvo užrašas: “Titanikas”. Ir kas keisčiausia – visi jie buvo gyvi.

 

O toliau šį įvykį apgaubė slaptumo skraistė. Pentagonas atsisakė teikti kokią nors informaciją. Norvegijos vyriausybė, Amerikos prašymu, uždraudė savo žvejams kam nors pasakoti apie šį nutikimą, tačiau, laikui bėgant, informacija, suprantama, nutekėjo.

 

Jūrų katastrofų ekspertas Filinas Starnesas pareiškė žurnalistams: “Galbūt šiuo atveju įvyko lainerio ir keleivių persikėlimas į kitą laiko-erdvės išmatavimą. Galiu tik patvirtinti, kad 1992 metų gruodžio 14 dieną “Titanikas” atsirado jūrosje ir jame buvo gyvų žmonių”.

 

Kosmosas

 

1991 metų kovo 26 dieną Atlante nusileido kapsulė su amerikiečių astronautu Čarlzu Ginsonu. Į kosmosą jis buvo paleistas 1963 metais. Po to, kai radijo ryšys tarp jo ir NASA nutrūko, o pats kosminis aparatas “Džemini” dingo iš orbitos, Ginsonas buvo laikomas žuvusiu neaiškiomis aplinkybėmis. Kai kapsulę sužvejojo ir atsidarė, pasirodė, kad astronautas gyvas. Kaip jis egzistavo 28 metus laive, kur deguonies ir maisto atsargų pakako pusmečiui, ir kur dingo jo “Džeminio” korpusas – visa tai liko paslaptimi.

 

Grįžęs į Žemę, Ginsonas praėjo karantiną ir medicininę reabilitaciją Edvardso bazėje kalifornijoje. Jo būsena buvo skrupulingai ištirta įvairaus profilio specialistų, bet tai nepaaiškino įvykio. NASA atstovai apsiribojo gana miglotu pranešimu:

 

– Fiziškai astronautas Čarlzas Ginsonas jaučiasi gerai, tačiau visiškai dezorientuotas. Jis nesuvokia, kad nebuvo Žemėje tiek daug laiko. Astronauto psichinė būsena gana prasta, o jo žodžių neįmanoma susieti į vieną visumą. Į klausimą, kur jis buvo šitiek metų, Ginsonas visada atsakydavo: “Niekad daugiau, nė už ką!”

 

Saltinis: В.Меркулов “Интересная газета. Невероятное” №18 2008 г.

Rekomenduojami video:


2500
9 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
4 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
kristina

Man kilo mintis-tai tie ateiviai tai zmones is ateities.

Fortniux

Tu gali būti teisi nes ateitį lazinuosi bus laiko mašinos!!!
Gerai sugalvoja

Elvis

noriu keliaut laiku ;(

Klaida padare

Jau pataise ;DD

Klaida padare

Vaidai, tu tikriausiai ignuoroji kai kuriuos mano pasisakymus ;) As gi parasiau tau: “Zinoma viskuom tiketi yra naivu :)”

Taigi is dalies as sutinku su tavimi :)

Vaidas

Na bet supranti, kad šitas šaltinis, verstas iš rusų kalbos su google translatoriumi nelabai patimimai atrodo.
rvanulsya
osharashennyh

Klaida padare

Bbz neradau tokio, bet va google.com dave rezultatu pvz. http://aagam73.blogspot.com/2009/06/mystery-of-nasa.html gali buti ir taip kad tiesiog NASA specialiai slepia info apie si ivyki, bet tai jau butu samokslo teorija ;) Zinoma viskuom tiketi yra naivu :)

Vaidas
Klaida padare

Jie klaida straipsnyje padare, ten turetu buti Charles GiNson, o ne GiBson. Skaiciau apie tai kazkada uzsienio straipsniuose

Vaidas

Nutariau patikrinti nors vieną faktą iš šito straipsnio – apie kosmosą.
1. Neradau jokios informacijos apie astronautą Charles Gibson. Vienintelis panašus yra Edward Gibson.
2. Gemini pirmas skrydis įvyko 1964metais.

Kadangi kituose istorijose be metų nėra jokių patvirtintų faktų – viskas yra gražios pasakos

Taip pat skaitykite