Ar tikrai žmonės dabar gyvena ilgiau? Mokslininkai griauna seną mitą


Tikriausiai esate girdėję faktą, kad žmonės senovėje tiek ilgai negyveno. Kartais net Holivudo komedijose kartojamas „pagyvenusių trisdešimtmečių“ motyvas, dažniausiai pabrėžiamas viduramžių kontekste. Bet ar tikrai žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja?

 

Iš tikrųjų, lengva manyti, kad tai yra tiesa. Juk mūsų medicina yra labai pažengusi, o žinios apie aplinkos poveikį, maistą ir sportą tikrai padeda. Bet ar gyvename ilgiau?

 

Tarptautinis tyrimas, įtraukęs JAV bei Danijos mokslininkus, parodė, kad pagrindinis žmonių ilgaamžiškumą kontroliuojantis faktorius vis dar yra biologija. Kaip pastebėjo mokslininkai, šiuo atžvilgiu žmonės mažai kuo skiriasi nuo kitų primatų. Vidutinė galima gyvenimo trukmė didėja ir dėl to verta dėkoti medicinai, geresnei higienai ir apskritai taikesniam gyvenimo būdui. Tačiau tas gyvenimo trukmės pokytis yra daugiausiai susijęs su mažesniu jaunų žmonių ir ypač vaikų mirtingumu.

 

Ką tai reiškia? Na, kai skaitote istorinius veikalus, mininčius senus žmones, greičiausiai juos taip ir turėtumėte įsivaizduoti. Žmonija stipriai pagerino savo gyvenimo aplinką, tačiau senėjimo procesus ir toliau kontroliuoja ta pati biologija. Nuo senatvės žmonės miršta taip, kaip ir anksčiau.

 

Įdomu tai, kad tai nebuvo vien istorinis-statistinis tyrimas. Mokslininkai tikrai analizavo žmonių mirtingumą 17-20 amžiaus Europoje ir Karibuose. Bet šalia šių duomenų naudoti ir medžiotojų-rinkikų bendruomenių duomenys bei biologiniai 30 primatų rūšių tyrimai. Žmonės per kelis šimtus metų tikrai stipriai pagerino savo gyvenamąją aplinką, o ir medicinos laimėjimų neįmanoma paneigti. Taigi, jei žmogus tikrai pats susikūrė geresnes galimybes senti lėčiau, mus veikiantys procesai turėtų būti unikalūs. Bet nėra – senstame taip, kaip seno mūsų protėviai ir beždžionės zoologijos sode.

 

Mokslininkai dažnai diskutuoja, kiek laiko maksimaliai galėtų išgyventi žmogus. Yra tokių, kurie mano, jog ta riba neegzistuoja ir mes ją po truputį stumsime tol, kol egzistuosime šioje planetoje. Tačiau dabar aiškėja, kad žmonės ilgiau negyvena – jie tiesiog rečiau miršta jauni. Ir jums gali pasirodyti, kad tai yra tas pats. Tačiau mokslininkai kalba apie senėjimą, o ne gyvenimo eigoje ištinkančias nelaimes ir ligas, kurias išmokome gydyti.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Izaokas Niutonas gyveno 17-18 amžiuje ir mirė sulaukęs 84 metų. Mikalojus Kopernikas gyveno 15-16 amžiuje ir sulaukė 70-ies. Archimedas gyveno 3 amžiuje prieš mūsų erą ir sulaukė maždaug 75. Tai – tik keli atsitiktiniai pavyzdžiai – rastume ir žymiai ilgiau gyvenusių žmonių. Gyvename patogiau, švariau ir sveikiau, bet, atrodo, senstame tuo pačiu greičiu.

 

Šaltinis: http://technologijos.lt/


2500

Taip pat skaitykite