Slaptas Pitagoro mokymas

Labai panorėję žmonės geba daryti stebuklus. Tai mums tvirtina daugelis didžių išminčių nuo senų senovės.

Tačiau tingulys ir abejingumas neleidžia mums šito suprasti. Išsižiojame išvydę, kaip scenoje artistai demonstruoja absoliučios atminties stebuklus,
kaip fokusininkai (o gal pranašai) vardija
ateities įvykius ir net įsigudrina daryti
jiems įtaką.

Bet ar tikrai visa tai išties neprieinama paprastam mirtingajam? Anaiptol, tereikia panorėti.

Žingsnis į praeitį

Na taip, sakysite jūs, atminties treniravimas – jokia mistika. Bet neskubėkite, įsitraukite į šį įdomų procesą, perpraskite pirmąjį etapą, ir galėsite žengtelėti dar toliau į praeitį – į tuos laikus, kai jūsų šioje Žemėje dar nebuvo. Apstulbę pamatysite, kad galite tai, apie ką anksčiau skaitėte knygose: mintimis keliauti po savo ankstesnius gyvenimus – inkarnacijas.

Joks kinas, jokia fantastika nepadovanos tokių nuostabių nuotykių ir išgyvenimų. Kartu tai bus ir pamoka, kuri leis suprasti, kodėl esate būtent tokio, o ne kitokio charakterio, kas varžo jūsų siekius, gimdo nevisavertiškumo kompleksus. Daugelio dabartinių problemų šaknų reikia ieškoti būtent ankstesniuose gyvenimuose. Jau daugiau kaip prieš 2500 metų didysis matematikas

Pitagoras sukūrė pratimų, leidžiančių kiekvienam žmogui išsiugdyti fenomenalius sugebėjimus, kompleksą. Juk visas pasaulis Pitagorą pažįsta ir kaip didį senovės mistiką. Senovės Romoje Ciceronas ir Julijus Cezaris naudojosi jo psichotechnika, kad iškiltų tarp žmonių.

Daug kas iš to, ko mokė Pitagoras, prarasta amžiams, daug kas iki šiol nesuprantama, todėl nenaudojama praktikoje, bet keletą pratimų galite perimti ir jūs.

Atminties lavinimas

Jei norite turėti absoliučią atmintį, tapti aiškiaregiu, visai nebūtina ieškoti ekstrasensų. Tereikia jūsų atkaklumo.

Kas rytą vakarą stenkitės prisiminti prabėgusios dienos įvykius, net ir smulkiausias detales, įvertinti savo poelgius, pasverti, ką padarėte, ko ne, ar turite atgailauti, ar galite
džiaugtis ir pan.

Paskui pradėkite laipsniškai grimzti į praeitį: prisiminkite, kas buvo vakar, užvakar ir t. t. Jei pakaks valios daryti tai kasdien, sėkmė bus garantuota – jūsų atminties galės pavydėti galingiausias kompiuteris. Ilgą laiką lavindami atmintį sugebėsite atkurti bet kurį savo gyvenimo tarpsnį iki pat gimimo, lengvai įsiminsite ilgiausias poemas, spalvų gamas, melodijas, skaičių virtines ir t. t.

Aiškiaregystės pradmenys

Po ilgametės praktikos galimas dar fantastiškesnis rezultatas – išsiugdyti aiškiaregystės dovaną. Žinoma, ji skirsis nuo įgimtos ar įgytos sulaukus brandaus amžiaus. Šį nepaprastą sugebėjimą išsiugdysite atkakliai treniruodamiesi. Tam žmogus turi, suvokęs ir perėjęs du pirmuosius etapus, pradėti telkti dėmesį ne į savo gyvenimą, o bandyti įsivaizduoti jį dominančius praeities, dabarties ir ateities įvykius.

Dabar šie žodžiai kelia abejonių, bet – tik dabar. Perėjus du atminties ugdymo etapus, trečiajame tereikės susikaupti ir užsibrėžti uždavinį: “Noriu matyti tą ir tą.” Jums pakaks vieno pavadinimo ir kelių detalių, kad sąmonė greitai sukonstruotų reikiamą paveikslą.

Šuolis į ateitį

Rytą, prieš išlipant iš lovos, Pitagoras rekomendavo mintyse nuspėti pagrindinius būsimos dienos įvykius, įskaitant susitikimus su konkrečiais žmonėmis, jų galimus poelgius, drabužius, pokalbių turinį, net posakius, tų žmonių skleidžiamus kvapus ir t. t.

Pagal metodiką tai panašu į trečiąjį atminties lavinimo etapą: gilinantis į aiškiaregystės paslaptis jums buvo siūloma įsivaizduoti praeities, dabarties ir ateities įvykius, kuriuose nedalyvavote. Bet čia žengiamas didelis žingsnis į priekį – ateitį ne šiaip reikia pamatyti, bet ir stengtis daryti jai įtaką.

Savo sąmone skverbdamasis į ateitį, žmogus ne tik įgauna gebėjimą kuo smulkiausiai ir tiksliai numatyti įvykius, bet ir pradeda formuoti šiuos įvykius. Kaip tai pavyksta, šiandien niekas negali pasakyti. Daugelis žinių, kurias perėmėme iš senųjų epochų ir nebeegzistuojančių tautų, išliko tik iš dalies. Mes šiaip taip išmokome jomis pasinaudoti, bet dar nesugebame kurti teorijų, kuriomis pagrįsta ta nuostabi praktika.

Galbūt viskas yra taip, kaip teigia okultistai, kad visi įvykiai iš pradžių formuojasi kaip mūsų vaizdinių ir minčių atspindys astrale. Ne be reikalo jos taip dažnai vadinamos astroidėjomis. Taigi, okultistų nuomone, aukštesniuose pasauliuose visos mintys ir vaizdiniai virsta savotiškomis pusiau protingomis būtybėmis, turinčiomis vieną tikslą – įgyvendinti jose glūdinčias svajones, siekius, idėjas.

Kuo stipriau ko nors trokšta vienas žmogus, tuo greičiau ir geriau jo noras persiduos kitiems, o kuo daugiau žmonių persiims viena idėja, tuo greičiau ir daugiau sąjungininkų turės.

Ar taip išties yra, niekas negali atsakyti. Bandymais tik nustatyta, kad panašiai elgdamiesi žmonės gali daryti įtaką ateities įvykiams. Ir jei nevaržysite savo fantazijos, lengvai ir be svetimos pagalbos žengsite kitą žingsnį – sugebėsite ne tik koreguoti įvykius reikiama linkme, bet ir paspartinti ar nutolinti juos, kitaip tariant, mintyse galėsite valdyti laiką. Žinoma, ir Pitagoro sekėjams tai buvo “aukštasis pilotažas”, bet – pasiekiamas.

Svarbu laikytis trijų taisyklių:

1. Neskubinti įvykių ir pirmiausia perprasti atminties lavinimo metodiką, nes be šito neįmanoma formuoti ateities.

2. Išmokti įsivaizduoti įvykius kiek įmanoma išsamiau ir ryškiau, tarsi kine.

3. Niekada negalvoti apie tai, ko nereikia daryti, nes negatyvios mintys taip pat turi savybę įsikūnyti, kaip ir mūsų baimės iš nakties sapnų.

Inf. šaltinis: Vakaro žinių” priedas “Geras!”