Pasakojimas „Kodėl raganos nemėgsta ištekėti“

-Tekėk už manęs! – veržlus, gražus, įsimylėjęs, turtingas, na ne grafas, bet nors ne valstietis. – Nenoriu tekėti…- vangiai atsisakinėjo ji. – Tekėk, nepasigailėsi! – Aš mylėsiu tave amžinai, dievinsiu, rūpinsiuos, o dar aš moku ruošti skaniausią mėsą ant žarijų!

 

Mėsos Ragana nemėgo, bet štai vyras, ruošiantis maistą, džiugino.

 

– Tik nesugalvok man būti neištikimas, nei mintimis, nei darbais!
– Argi tave apgausi!- ir laimingas jaunikis nulėkė ruoštis vestuvėms.

 

Pavasario pradžioje ir atšoko vestuves. Vestuvės buvo tokios trankios, net iš miesto svečiai atvažiavo!

 

Visi džiaugėsi, ir tik Ragana liūdnai žiūrėjo į savo šešis katinus, eilute sėdinčius ant krosnies. Laiminga Ragana – tai labai daug kaimui – žmonės džiaugėsi ne juokais, o ir pusę metų viskas buvo puiku! Pavasarį sniegas anksti nutirpo, lijo naktimis ir reguliariai, derlius jau noko, o per šienapjūtę išvis šieno buvo tiek, kad net patys vargingiausi prigrūdo daržines iki stogų!

 

Ir štai per Samainą Ragana išskrido su reikalais, o kai grįžo, nerado vyro namie. Katinai įtariai žvairavo tvarto pusėn. Ragana pažvelgė pro plyšį lentose ir pašaukė.

 

– Brangusis, ateik čia – iš po lentos išlindo gražus katinas kaltu snukiu.

 

– Aš gi sakiau, nei mintimis, nei darbais nebūti neištikimam, nagi eik namo, būsi septintas! – atsiduso jaunoji Ragana ir nusiėmė nuo piršto žiedą, užverdama jį prie kitų šešių ant virvelės po kaklu…

 

Šaltinis: https://pukuotukas.com/


2500
1 Comment threads
2 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
paprika [aitrioji]

ech… siuolaikines raganos neber tokio auksto lygio- neistikimi vyrai katinais nevirsta…

Ragana

O iš kur tu tai žinai?

Visims

Senovėje „vyras“ arba „žmona“ buvo griežtoje archaiškoje privačioje nuosavybėje, gi post’CCCP laikais visa post’CCCP humanoidai/humanoidės – visuomeninė nuosavybė visiems.