Aiškėja dar viena paslaptis, kodėl žmonėms taip sunku sulieknėti – kaltas ne tik maistas ar fizinis aktyvumas

Žmogus – vienintelė būtybė, kuriai rūpi jos kūno svoris. Net jeigu nesimaitintumėme bandelėmis, mūsų kūnai vis tiek būtų linkę kaupti riebalus.

 

Analizuojant skirtingų primatų riebalinius audinius nustatyta, kad kai kurie iš jų skiriasi. Pavyzdžiui, žmogaus riebalai tirpsta sunkiau nei šimpanzių.

 

Duke’o universiteto (JAV) biologai nustatė, kad, skirtingai nuo šimpanzių ir makakų, mūsų, žmonių, lipidai sunkiai konvertuojami į kito tipo riebalus. Dėl šios priežasties lipidai, esantys mūsų riebaliniuose audiniuose, linkę netirpti, nebent dirbtume daugiau, kad juos sudegintume.

 

Taip yra ne todėl, kad valgome daug nesveiko maisto. Kai vieni gyvūnai turi mažiau nei 9 proc. kūno riebalų gyvendami natūralioje aplinkoje, sveiki žmonės gali turėti net 18 proc. kūno riebalų.

 

„Mes esame riebūs primatai“, – sakė Devi Swain-Lenz, Duke’o universiteto funkcinės genomikos tyrinėtoja.

 

Toks reikšmingas medžiagų apykaitos skirtumas tarp mūsų ir gyvūnų dar įdomesnis, atsižvelgiant į tai, kad bet kokia žmogaus ir šimpanzės DNR atsitiktinė seka skiriasi tik pora procentų.

 

Kad suprastumėme, kaip nedideli DNR kodavimo skirtumai gali lemti didenį žmonių apkūnumą, D.Swain-Lenz ir jos komanda paėmė riebalinio audinio mėginius iš šimpanzių, žmonių ir makakų.

 

Iš tiesų yra dviejų rūšių riebaliniai audiniai, apie kuriuos reikia žinoti: rudasis ir baltasis.

 

Rudajame riebaliniame audinyje riebalai atrodo tarsi maži lašeliai, jie apsupti energiją konvertuojančių mitochondrijų. Rudojo riebalinio audinio pagrindinis tikslas yra greitai aprūpinti energija šilumą gaminantį audinį, kai temperatūra sumažėja maitinant raumenis.

 

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Baltųjų riebalų atsargos saugomos, jos užtikrina ne tik atsarginį kuro tiekimą, bet veikia ir kaip fizinis šiluminis ir apsauginis izoliacijos sluoksnis. Tai riebalai, kurie greitai auga netinkamai maitinantis ir jie tyrėjus labiausiai domino.

 

Tyrimo duomenimis, vadinamieji atviri chromatino regionai skirtingi tarp žmonių ir kitų dviejų primatų.

 

Žmonių ir šimpanzių baltymų genas yra gana panašus, tačiau šis tyrimas gali padėti paaiškinti, kodėl mes linkę gaminti daugiau baltųjų riebalų nei rudųjų.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Mūsų ir kitų primatų smegenys skiriasi. Sudėtingesnė nervų sistema lemia, kad žmogui reikalingas didesnis kiekis energijos, todėl mūsų kūnai kaupia daugiau riebalų.

 

„Galbūt, norėdami sumažinti riebalų kaupimąsi žmogaus kūne, galėtume išsiaiškinti, kurią grupę genų turėtume įjungti arba išjungti, bet mes vis dar labai toli nuo to.

 

Nemanau, kad tai taip paprasta, kaip pakeisti jungiklį. Jei taip būtų, mes tai būtume seniai supratę“, – sakė D.Swain-Lenz.

 

Parengta pagal sciencealert.com

 

Šaltinis: http://www.technologijos.lt/


2500
2 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
koment

Žmogų reikia lyginti ne su beždžione o su kiaule.

paprika [aitrioji]

ne visi ta ”apsiltinima” turi.. vieni gali kimsti ka tik nori ir kada nori, o kiti skrupulingai ziuri ka det i burna ir maziausias ‘nukrypimas’ prideda papildomu kilogramu… … maistas vistik pagrindinis ”kaltininkas” [karo metais lageriuose ir visokiose koncentracijos stovyklose nutukusiu nebuvo..], dar yra ligos, kuriom sergant svoris dideja… kazkada draugai juokavo, jog tie liesieji veliau is bezdziones i zmones evoliucionavo, tad ir riebalinis sluoksnis dar ”zmogiskojo” nepasivijo…

enzo

Lageriuose nutuke patis pirmieji numirdavo, bet didele dalis taip, edimas besaikis, plius, manau jai nors vienas nutukelis skirty 2.5 valandos per diena sportui, taippat turetu geru rezultatu.