Viskas turi pabaigą

Kol vieni žmonės jaučia baimę, kai kažkas pasibaigia, kiti drąsiai pasitinka permainas. Jie pajėgė priimti faktą, kad viskas turi pabaigą. O juk bet kuris finišas – tai iš esmės ne kas kita, kaip naujas startas.

Būtina žengti į priekį, nesidairant atgal. Ir nors priešakyje laukianti nežinomybė iš pradžių baugina ir atrodo nesuprantama, patikėkite, tai žymiai geriau nei visam laikui įstrigti praeities komforto pelkėje.

yvenimas veikia tokiu būdu, kad nežiūrint į tai, kas esate ir kuo užsiimate, anksčiau ar vėliau gyvenime viskas baigiasi. Baigiasi svajonės, planai ir pats gyvenimas.

Visi prarasime draugus, darbą, mylimuosius, artimuosius. Tai vyksta su absoliučiai visais šios planetos gyventojais. Ir nebelieka nieko kito, kaip priimti faktą, jog absoliučiai viskas šiame gyvenime turi pabaigą.

Pokyčiai – vienintelis pastovus dalykas, ir nuo to niekur nepasislėpsi. Pokyčiai turi vykti, kad ir kaip mes jiems priešintumės ar neigtume. Ir netgi tie, kurie kategoriškai nepripažįsta netgi pačios minties, jog viskas gyvenime turi finišą, vis tiek turi pasistengti su tuo susitaikyti. Jeigu augate ir tobulėjate kaip asmenybė, neišvengiamai suvoksite šią tiesą.

Kai tik tai padarysite – gyvenimas kardinaliai pasikeis į geresnę pusę.

Štai jie – keli pokyčiai, kurie jus ištiks, kai suprasite, jos viskas šiame gyvenime kada nors baigiasi.

Pradedame vertinti save ir savo nuomonę

Kai galutinai suvokiame, kad niekas nesitęs amžinai, nustojame jaudintis, kas ir ką apie mus kalba. Ypač, jeigu tai žmonės, kuriuos ir taip su dideliu malonumu išmestume iš savo gyvenimo.

Nuomonė žmonių, kuriems atrodo, kad jie geriau žino, kaip mes turime gyventi, niekada neturi tapti svarbesne už jūsų pačių nuomonę. Jūs ir tik jūs vienas gyvenate savo gyvenimą taip, kaip manote reikia gyventi.

Suvokiame, kiek mažai laiko skirta gyventi

Ateis momentas, kai viskas pasibaigs, išimčių nebūna. Ir sulig kiekvienais metais laikas vis labiau įsibėgės: metai pralėks kaip traukinio vagonai prieš akis, kai stovite stoties perone.

Kai pripažįstame faktą, jog mūsų gyvenimas kada nors baigsis, kaip ir visų kitų gyvenimai, suvokiame, kiek mažai turime laiko. Dienos pralekia nespėjus net akimi mirktelėti.

Dėl to imame vertinti kiekvieną gyvenimo akimirką, džiaugtis mažiausiomis smulkmenomis. Juk tai ir yra gyvenimas. Toks trumpas ir toks nuostabus.

Pradedame realizuoti svajones

Kai galutinai susitaikome su faktu, kad nieko nėra amžino, pasikeičia elgesys. Mes imsime tiesiog vaikytis savo svajones, atlikdami tai, apie ką anksčiau net pagalvoti bijojome. Atitrūksime nuo banalių žemiškų dalykų ir buities, kad realizuotume pačius drąsiausius planus.

Pradedame vertinti ir gerbti aplinkinius

Gyvenimas trapus ir pernelyg trumpas. Dar vakar su kažkuo kalbėjomės, drauge juokėmės, o šiandien šio žmogaus nebėra. Niekas nežino, kiek jam atmatuota šioje žemėje. Mus dabar supantys žmonės nebus su mumis visada, dėl to reikia vertinti juos ir dalintis savo gerumu, kol jie dar greta. Juk jie to verti, o mes neretai skubėdami prabėgame pro šalį, o vėliau gailimės, kad nespėjome apkabinti, pasakyti „Ačiū“, prisipažinti, kokie jie mums buvo svarbūs.

Mes pradėsime sakyti Myliu, Ačiū, Aš tai vertinu, Jūs man labai padėjote ir t.t.

Pagaliau tampame savimi

Kai pradėsime matyti pasaulį tokiu, koks jis yra, iš naujo sau patiems atrasime… save. Leisime sau būti tikrais, o ne tais ir tokiais, kokius mus nori matyti kiti.

Atsiras karštas noras padaryti tai, ko visada norėjosi, ir ko negalėjome sau leisti, bijodami pasmerkimo ar nesupratimo.

Pasirinksime kokį nors hobį ar leisimės į kelionę į tas vietas, kur anksčiau niekada nebuvome. Atsiras drąsos ir jausmas, kad galime viską. Ir viskas gausis.

Sakysime tai, ką turime pasakyti

Mes pagaliau išsakysime savo nuomonę apie kai kuriuos dalykus, apie kuriuos seniai norėjome pasisakyti, tačiau kažkodėl tramdėme save. Pasakysime, kaip mylime artimuosius. Tapsime atviresni. Drąsiai ir garsiai kalbėsime apie tai, ko norime, ką svajojame, su kuo norime būti kartu.

Tapsime geresne savo versija – tais, kuriais svajojome tapti

Kai pagaliau suprasime, kas esame ir kam atėjome į šį pasaulį, pradėsime keistis tiesiog akyse. Pavirsime tuo žmogumi, kuriuo visada svajojome būti.

Tai išties stulbinantis jausmas – kai pavirsti geresne savo versija. O kai augame, keičiamės ir vystomės – štai tada įmanoma kalnus nuversti.

Šaltinis: http://seimairnamai.eu