Pats radioaktyviausias asmuo pasaulyje, po apšvitinimo išgyvenęs dar 20 metų

1945 metų pavasarį Kalifornijoje gyvenantis 59 metų amžiaus dailininkas Albertas Stevensonas kreipėsi į San Francisko ligoninę dėl skrandžio skausmų. Po apžiūros gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį, kuris jau persimetęs ir į kepenis.

 

Buvo aišku, kad Stevensono dienos suskaičiuotos, todėl gydytojai, jam to nepranešę, ryžosi eksperimentui. Tuo metu Amerikos fizikai jau buvo išmokę pramoniniu kiekiu sintezuoti plutonį. Radioaktyvios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui tomis dienomis buvo mažai suprantamas. Suradę vyriškį, kuris vienaip ar kitaip turėjo greitai mirti, mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip jo kūnas reaguos į plutonį 238 ir 239.

 

Stevensonui buvo sušvirkštas radioaktyvių plutionio izotopų mišinys. Injekciją sudarė 0,2 mikrogramai plutonio-238 ir 0,75 mikrogramų plutonio-239.

 

Šitokia dozė, remiantis to meto tyrimų duomenimis, buvo daug kartų didesnė, nei mirtina žmogui.

 

Eksperimentą stebėjusių mokslininkų nuostabai, Stevensonas nei per pirmąsias valandas po injekcijos, nei per pirmąsias dienas. Žinoma, jis ir toliau buvo gydomas nuo vėžio. Operaciniu būdu jam pašalintas navikas, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, iš tikrųjų buvo gerybinė skrandžio opa, o ne vėžys.

 

Tokia naujiena, žinoma, būtų buvusi labai džiugi, jei tik į paciento kūną prieš tai nebūtų suleista arkliška radioaktyvaus plutonio dozė. Tikėdamiesi, jog Stevensonas ilgai bet kokiu atveju neišgyvens, gydytojai nepranešė jam, jog vėži jis neserga. Vietoj to ligoniui pasakyta, jog reikia toliau kartą per savaitę reguliariai tikrintis sveikatą, kad gydytojai galėtų matyti, ar liga progresuoja.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Stevensonas stropiai vykdė nurodymus. Pirmuosius 10 metų po radioaktyvios injekcijos jo kūnas funkcionavo normaliai. Vėliau ėmė skylinėti jo tarpslanksteliniai diskai ties juosmeniu. 

 

Plutonis yra linkęs kauptis kauluose. 79 metų Stevensonas mirė nuo širdies ligos praėjus 20 metų po tos baisiosios injekcijos, apie kurios sudėtį jis pats nieko nežinojo. Per šį laikotarpį vyriškis savo kūne sukaupė 6 400 rem spinduliuotės dozę, tai yra vidutiniškai 320 rem per metus. JAV leidžiama radiacijos srities darbuotojo dozė tuo metu buvo 5 rem per metus.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Albertas Stevensonas gavo maždaug 60 kartų didesnę radiacijos dozę, nei ta, kurią gaudavo asmuo, stovintis netoli Černobylio reaktoriaus aktyviosios zonos 10 minučių po jo sunaikinimo. Radiologai mano, jog Albertas sugebėjo išgyventi taip ilgai, nes plutonio-238 pusperiodis yra 87,7 metų. Tai reiškia, kad didelė radiacijos dalis buvo suskaidyta ir pašalinta iš kūno. Reikalai būtų buvę daug prastesni, jei Stevensonas būtų gavęs tik plutonį-239, nes jo pusinės eliminacijos laikas yra 24,1 tūkst.

 

Šaltinis: http://www.neveroyatno.info


2500