Kodėl yra normalu, kad viskas yra blogai?

Ar kada nors atkreipėte dėmesį į tai, kad kasdieniniuose pokalbiuose žmogaus gyvenimo sudėtingumo ir kančių tema labai dažna? Gal pastebėjote, jog daugelis mėgsta išsamiai pasipasakoti apie savo gyvenimo rūpesčius ir pateikti juos juodoje šviesoje? Jei taip, tada atėjo laikas išsiaiškinti kodėl.

Kalbėti apie neigiamą (ar paslėpti gerą) mūsų kultūroje reiškia apsisaugoti. Kaip tai nutiko? Deja, daugelio kartų atmintyje vis dar gyvas pavydas, galintis tapti apkalbų ir šmeižto priežastimi. Ypač veiksmingas instinktas „apie gerą nekalbėk!“, išmoktas ir perimtas iš močiutės ir pro močiutės.

Kuo blogiau jūs atvaizduojate savo gyvenimą, tuo mažesnė tikimybė, kad kažkas norės užimti jūsų vietą, atimti, nors ir mažą, bet turtą, ar nuvilioti mylimąjį. Daugeliu atžvilgių, tai buvo nepagrįsti apribojimai. Žinoma, gali kilti problemų su asmeniu, kuris visai neafišuoja savo pasiekimų, bet tie, kurie išgyveno represijų siaubą, norėjo rasti bent jau racionalų paaiškinimą, kodėl taip atsitinka ir kaip apsaugoti save.

Kodėl vis dar naudinga slėpti viską, kas nutiko gero? Kaip taisyklė, kenčiantis žmogus gauna gailestingumo ir užuojautos. Taip, kartais, kai kančios tampa per daug, tai pašnekovui gali sukelti ir kitas emocijas, tačiau vis tiek toks žmogus dažniau girdi: „Koks tu šaunuolis!“, „Kaip su viskuo susidoroji!“, „Būdamas tavo vietoje taip negalėčiau!“ Tuomet toks žmogus jaučiasi tikru herojumi ir supermenu.

Ilgą laiką mūsų kultūroje nebuvo įprasta girti už laimėjimus, tačiau visai normalu pareikšti užuojautą nesėkmės atveju. Todėl daugelyje vaikų, tapusių suaugusiais, liko supratimas: kai esi mažas ir silpnas ir mėgini padaryti kažką neįveikiamo, tave visi myli ir giria. Tad visiškai nesąmoningai šis supratimas patenka į suaugusiųjų gyvenimą, kaip įprastas būdas pelnyti meilę ir paramą iš kitų.

Deja, gyvenimas sudėliotas taip, kad, jei visą laiką kalbėsi ir tikėsi blogais dalykais, jie būtinai nutiks. Ir žmonių, kurie gyvena mintimis, jog viskas yra blogai, gyvenimai taip pat tampa blogi ir nepakeliami. Kaip galite padėti šioje situacijoje, jei kažkas panašaus vyksta su jūsų artimu žmogumi?

Pirmiausia sutelkite dėmesį į gerus jo gyvenimo įvykius (juk jie vis dėlto nutinka). Pasakykite žmogui, kad jis turi teisę gyventi, pirmiausia vadovaudamasis savo interesais (šioje vietoje būkite pasirengę, jog pradžioje jis gali sukelti protesto audrą). Pabrėžkite jo sėkmę ir venkite bet kokiu būdu diskutuoti apie blogus dalykus. Kalbama apie atvejus, kai jau ilgą laiką pažįstate žmogų ir tikrai įsitikinote, kad situacija „viskas blogai“ trunka mėnesius ar net metus, nes jam tai yra naudinga dėl tam tikrų priežasčių.

Apsiribokite fraze „Man iš tiesų gaila, kad tai vyksta su tavimi“, kai diskutuojate apie eilinius sunkumus. Atsisakykite temos, pabrėžiančios jūsų artimojo herojiškumą kovoje su sunkumais. Ir svarbiausia – atsisakykite kalbėti apie kitą neigiamą įvykį, nukreipdami pokalbį į kitą temą.

Tikriausiai pastebėjote, kad po tokių pokalbių viduje lieka tuštumos jausmas. Taip yra būtent todėl, kad pati tema yra infekcinė ir niokojanti. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad jūsų gyvenime visada būtų vieta geriems ir teigiamiems pokalbiams su pozityviais žmonėmis.

Šaltinis: https://horoscopes.rambler.ru/