Ką reiškia būti suaugusiu alkoholiko vaiku? Arba, kokias pasekmes palieka nedarni šeimos aplinka III dalis

Ankstesniuose dviejuose straipsniuose susipažinome su savybėmis, kurias sau priskiria alkoholikų šeimose augę vaikai. Taip pat, glaustai, aptarėme vaikystę. Kokią įtaką vaikystėje patirti išgyvenimai, potyriai bei jausmai daro šiandieniam suaugusių alkoholikų vaikų gyvenimui. Tad šiandieną detaliau pakalbėkime apie tai, kas su jumis vyksta dabar.

 

Atėjo metas atidžiau pažvelgti į tas savybes, tuos bruožus, kuriuos sau priskiriate. Kaip jie veikia jus bei aplinkinius žmones. Pirmasis jų:

 

Suaugę alkoholikų vaikai nežino, kas yra normalu

 

Tiesa? Manau, kad taip. Jūs nežinote kaip reaguoti tam tikrose situacijose, nes jūsų to niekada niekas nemokė. Pasimetate ir nesuprantate kada galima džiaugtis, kada liūdėti, kada pykti, o kada iš viso nereaguoti į nieką. Nežinote kada tai normalu, o kada ne. Tad bijodami apsikvailinti ir toliau jausmus gniaužiate viduje. Pasak Dr. J. G. Woititz – „Suaugę alkoholikų vaikai nežino kas yra normalu. Nusižiūri, kas atrodo normalu, ir kartoja. O kartais perima ir ką nors ne visai normalaus. Šį sprendimą priima, stokodami tvirto pagrindo.“

 

Žinant jūsų praeitį tegalime paklausti – kaip gi jums žinoti, kas ir kada yra normalu? Juk gyvenimas jūsų namuose buvo arba beprotiškas, arba be galo keistas, kitaip tariant – išėjęs iš natūralių rėmų. Pažinojote tik šiuos namus, todėl, ką kiti įvardindavo kaip keistenybes ar beprotiškumą, jūs priėmėte kaip natūralią aplinką. Ne gana to, šalia sutrikdyto kasdienio gyvenimo, dar gyvenote savo pačių susikurtame fantazijų pasaulyje. Svajodavote, koks būtų gyvenimas, JEIGU… JEIGU tėtis/mama mestų gerti… JEIGU namai būtų tokie… JEIGU nutiktų tas ir anas… JEIGU…

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Tad visiškai natūralu ir suprantama, jog jums trūksta supratimo, kaip gyvenama normaliuose namuose. Taip pat stinga žinių, ką galima ir ką priimta sakyti bei jausti. „Paprastai žmonėms neatrodo lyg visą laiką eitų per lūžtantį ledą. Jiems nereikia nuolat abejoti savo jausmais ar jų slopinti, jums tai daryti teko, ir nebuvo lengva. Daug kas iš praeities jus verčia abejoti, kas yra normalu.“ – teigia Dr. J. G. Woititz.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tad kaip išsivaduoti ir suprasti kas yra normalu?

 

Svarbiausia yra suprasti, kad nėra tokio dalyko, kaip „normalumas“. Normalumas yra toks pats mitas, kaip ir Kalėdų Senelis. Tad visiškai neverta kalbėti apie tai, kas yra normalu, nes toks reiškinys net neegzistuoja. Labiau pravers, jei įvardinsime tris sąvokas, kas yra darni, nedarni ir socialinės rizikos šeima.

 

Kokia šeima jums atrodo darni? Kas geriausiai tinka jums, o kas šeimai? Kas geriausiai tarnauja jūsų poreikiams, o kas šeimos? Vadinasi reikia ieškoti ne to, kas yra normalu, o atrasti, kas geriausiai tinka jums ir jūsų artimiesiems. Nuolat galvodami apie normalumą, jūs susikūrėte idealųjį Aš, idealius santykius, idealius žmones, idealią šeimą ir idealų gyvenimą. Tad nenuostabu, jog jūsų gyvenimas tapo nepakenčiamai sunkus, nuolat ieškant viso to idealo. Tačiau, nusileiskite ant žemės. Nėra tobulų žmonių, tobulų santykių ir tobulo gyvenimo. Kaip ir nėra „normalių“ žmonių. Kiekvienas mes esame savotiškai keistas, savotiškai pamišęs ir turime savitą požiūrį į gyvenimą. Ir tai yra normalu.

 

Tad liaukitės bijoti pasirodyti kvailai. Liaukitės vengti santykių. Liaukitės švaistyti brangų laiką save smerkdami už tai, kad jūsų gyvenimas nesiklosto taip, kaip išsigalvojote. Geriau pasiieškokite literatūros, pasidomėkite internete ar užsirašykite į kursus, mokymus, kurie padės jums susivokti, pagilins jūsų žinias ir padės suprasti kas labiausiai tinka jums ir jūsų šeimai. Šiandien yra daugybė įvairiausios informacijos ir pagalbos centrų bei švietėjiškų renginių, gelbstinčių auginti vaikus, kurti darnius bei sveikus santykius su sutuoktiniu bei aplinkiniais. Tik nebijokite domėtis, nebijokite klausti. Juk geriau paklausti vieno kvailo klausimo, nei nežinant daryti savaip, o vėliau kentėti dėl pasekmių. Susiraskite žmogų, sau artimą sielą, su kuriuo nebijosite bendrauti atvirai ir nuoširdžiai. Šalia kurio nesijausite sukaustyti, bet jausitės laisvai ir šalia kurio net tylėti bus jauku ir visai ne gėda, kad neturite ką pasakyti.

 

Svarbiausia, būkite drąsūs, neužsisklęskite savo kiaute, gėdydamiesi, jog kažko nemokate, negebate, manydami, kad dėl to esate nenormalūs. Žinokite, jog daugybė „normalių“ žmonių susiduria su lygiai tokiomis pačiomis problemomis ir baimėmis, kaip ir jūs. Tad tikrai nesate „nenormalesnis“ nei likusioji pasaulio žmonijos dalis.

 

„Didžiausia bėda alkoholikų namuose – vengimas tikrovės. Tad metas ją pajusti ir suvokti, kad tokio dalyko, kaip normalumas, nėra. Tėra tikrovė, kurią patys sau apibrėžiate, padedami žmonių, kurie rūpinasi, nori ir nekantrauja prisidėti prie jūsų tobulėjimo – šalia augdami ir patys.“

 

Laukite tęsinio.
Parengė Rasa Banelė
Parengta remiantis Dr. Janet Geringer Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“


2500