Kas jei šiandien praneš, kad Žemę puola ateiviai – ar pulsite į paniką?

Prieš 80 metų, 1938 spalio 30 d. Amerikoje nutiko tai, kas buvo (ir tebėra) linksniuojama iki šiol – aktorius ir prodiuseris Orsonas Wellesas suvaidino įtikinamą radijo pjesę apie tai, kaip marsiečiai puola Žemę.

Tai net nebuvo „fake news“ – liudininkai prisimena, kad tiek prieš pjesės transliacijos pradžią, tiek jos metu radijo stotis įspėjo vartotojus, kad visa tai tėra tik pjesė, bet štai kas iš tiesų tapo „fake news“ – vėlesni pasakojimai apie masinę baimę ir isteriją, apėmusią amerikiečius, patikėjusius, kad tai yra ne pjesė, o tiesa. Internete nesunkiai galima rasti straipsnių, demaskuojančių šią miesto legendą.

Vis dėlto, reikia pripažinti, pjesė buvo gera ir skambėjo įtikinamai. Ji buvo pagrįsta anglų fantastikos rašytojo Herberto Georgeo Wellso romanu „War of the Worlds“ (liet. „Pasaulių karas“), ir O.Wellesas CBS radijo stočiai parengė kartu su savo radijo teatro trupe „Mercury Theatre on the Air“. Visą pjesės transliacijos išrašą galima parsisiųsti iš čia.

Ačiū ištisus dešimtmečius trukusiems kosmoso tyrimams, nežemiškos gyvybės ir jos galimybių supratimas nuo O.Welleso pjesės laikų gerokai pasistūmėjo į priekį, ir dabar jau visiems gerai bei plačiai žinoma, kad Marsas nėra vieta, kur egzistuoja pažengusi ateivių civilizacija, turinti tiek mirtinus ginklus, tiek kosminėms kelionėms pritaikytą techniką.

Tačiau žmonių susidomėjimas nežemiškais dalykais vis dar didelis – bet šiuolaikinis pranešimas apie apie nežemiškus sutvėrimus greičiausiai kitokią reakciją, nei galėjo sukelti 1938 m. pjesės transliacija, sako portalo „Live Science“ kalbinti ekspertai.

Transliacijos metu O.Wellesas vaidino naujienų diktorių, pertraukiantį muzikos programos transliaciją. Nuolat kylančiu tonu jis pasakojo apie teleskopu pastebėtus tris sprogimus Marse, tada suvaidino reportažą iš vietos Grover’s Mill miestelyje New Jersey valstijoje.

Pjesei vykstant toliau, aktoriai, vaidinantys liudininkus bandydavo atpažinti tariamai matytus NSO ir „keistus sutvėrimus“, šaudančius futuristiškais karščio spinduliais, guldančiais žmones tuzinais. Kaip jau minėta, vėliau išskalambinta masinė nacionalinio masto isterija dėl marsiečių atakos tebuvo antis (arba gal tai galima traktuoti kaip savotišką žiniasklaidos juokelį), ir tą patvirtina daugybė duomenų: pradedant jau minėtais įspėjimais transliacijos metu, atkreipiant dėmesį į tai, kad pjesė buvo transliuojama ne pačiu geriausiu metu, todėl jos negalėjo girdėti daug žmonių, na o baigiant tuo, kad tais laikais bent jau mokslininkų žinios apie Marsą buvo pakankamos, kad bent jau jie nepatikėtų Marse knibždančiais protingais padarais, sako vyresnysis Nežemiškojo proto paieškos instituto (SETI) Kalifornijoje astronomas Sethas Shostakas.

„Ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje tuo jau niekas netikėjo. Tarp astronomų plito žinios, kad Marsas turi itin retą atmosferą, kad ten ne per daugiausia deguonies, ir kad paviršiuje nematyti jokio vandens“, – teigia S.Shostakas

Jo teigimu, jei kas ir manė, kad galime susilaukti protaujančios kosminės kompanijos, tai niekas nemanė, kad jis bus iš Marso – ar net ir Saulės sistemos. O mokslo rašytojo Michaelo Wallo nuomone, O.Walleso ir H.G.Wellso nupiešti smurto kupini epizodai toli gražu nėra labiausiai tikėtini scenarijai, kaip atrodys pirmasis kontaktas su nežemiška gyvybe.

Ne pabaisos, o mikrobai

Labiau tikėta militaristinė kosminė ataka būtų tokia, kad ateiviai būtų ne tik protingi ir technologiškai pažangesni, bet ir išvis žinantys apie žmonijos egzistavimą bei sugebantys iki mūsų atsibelsti, mano M.Wallas. Ir kad visa tai nutiktų, jo nuomone turėtų sutapti neįtikėtinas kiekis tinkamų aplinkybių.

Jo nuomone, didesnė tikimybė ta, kad mūsų pirmasis kontaktas su nežemiška gyvybe nutiks svetimuose pasauliuose aptikus mikrobų, kurių Visatoje turėtų būti žymiai daugiau, nei išsivysčiusio proto atstovų. Ir, autoriaus manymu, šiais laikais apie tokį susidūrimą su svetima gyvybe atneštų daugiau džiaugsmo ir susižavėjimo, nei panikos.

„Turint omenyje visas naujienas apie egzoplanetas, žmonės yra beveik ruošiami tam. Tie, kurie domisi šia sritimi, žino, kiek kosmose yra gyvybei tinkamo nekilnojamojo turto, – juokauja M.Wallsas. – Ir atrodo protinga, kad jei kas ten yra, tai visų pirmiausia – mikrobai“. Bet net jei pirmasis kontaktas įvyks ir su mikrobais, tai neišbraukia galimybės, kad galime aptikti nežemiško proto komunikacijos ženklus, sako S.Shostakas.

Slapstymasis danguje

SETI kasdien skenuoja dangų ieškodamas radijo signalų, kuriuos galėjo sukurti kosminis protas. Ir net jei tikėtina, kad kosmose proto yra mažiau, nei tiesiog mikrobų, nežemiška protinga civilizacija gali stengtis ištransliuoti žinią apie savo egzistavimą – kaip, beje, darome ir mes. „Mikrobai gali gaminti deguonį atmosferoje. O protingos gyvybės formos gali kurti gigantiškus lazerius ar radijo siųstuvus – tad galima būtų aptikti jų signalus, sklindančius iš labai toli“, – sako S.Shostakas.

Žinoma, tai reiškia, kad ateiviai dar ir turėtų tinkama kryptimi nukreipti tuos signalus – t. y. į mus. Tačiau S.Shostakas įsitikinęs, kad tokius signalus aptiksime greičiau, nei galime įsivaizduoti. „Lažinčiausi iš puodelio kavos vienas prieš daugelį, kad kažką patiksime per porą artimiausių dešimtmečių. Ir taip nutiks todėl, kad mūsų techninė įranga vis tobulėja ir tobulėja“, – mano jis.

Parengta pagal „Live Science“