Nemirtingumas: prakeiksmas ar amžina palaima?

Tiesa, ar išties norime gyventi amžinai? Juk vampyrai filmuose nuolat skundžiasi, kad ilgas gyvenimas yra prakeikimas, o ne dovana. Šiaip ar taip, nors Vakaruose, kur kokakola skanesnė ir mėsainiai sultingesni, gyvenimo trukmė per pastaruosius 100 metų kone padvigubėjo, o Japonija gali pasigirti didžiausiu šimtamečių senukų skaičiumi, žmonės vis dar sensta, miršta ir svajoja apie amžiną gyvenimą. Atsarginės kūno dalys, kai tik prasidės jų masinė gamyba, kainuos brangiai ir bus tikrai ne kiekvieno nosiai. Gali būti, kad gyvenimo trukmės vidurkį didins milijardieriai, kurie gyvens ilgai ir ne išmirs natūralia mirtimi, o kiurksos nuo varguolių izoliuotose vietovėse kur nors atogrąžų salynuose. Na, jei dėl klimato kaitos jie nebus apsemti.Prieš kelis amžius ispanų tyrėjas Ponce de Leonas leidosi į kelionę ieškoti amžinos jaunystės šaltinio. Žinoma, jam tuomet nepavyko, bet ir šiais laikais mokslininkai tikisi atrasti būdą, žmogų padarysiantį nemirtingu, rašo naujienų portalas lrt.lt.
 
Tiesa, būdai kiek realesni. Ieškoma ne stebuklingo šaltinio, o aktyviai dirbama su genų inžinerija, senėjimą stabdančiais vaistais, kurie kiek įmanoma toliau nukeltų natūralų senėjimo procesą.
 
Štai genetikos mokslų profesorius Davidas Sinclairas mano, kad tokie vaistai jau bus pasiekiami po maždaug 10 metų. Kembridžo universiteto profesorius Aubrey de Grey įsitikinęs, kad nėra jokios priežasties manyti, kad žmogus amžiaus nebūtų galima ištęsti bent iki tūkstančio metų. Jiems pritariančių yra ir daugiau. Net „Google“ 2013 m. pradėjo programą „Calico“, kurios pagrindinis tikslas – sukurti preparatų ir prietaisų, kurie pailgintų žmogaus gyvenimą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Kol mokslininkai aktyviai dirba, atsiranda skeptikų, kurie tikina, jog, skubėdami įminti amžino gyvenimo mįslę, pamirštame, jog tai turės ir „šalutinių efektų“.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Asmeninis nepasitenkinimas

 

Remiantis biologo Johno Harriso nuomone, mokslininkai bando įminti amžinojo gyvenimo paslaptį ir todėl, kad mus veikia natūralus noras padėti kitiems ir saugoti gyvybes.

 

Buvęs JAV prezidento patarėjas bioetikos klausimais Leonas Kassas įstikinęs, kad amžiną gyvenimą reikia suprasti kiek kitaip, nei „gyvenimas – gerai, mirtis – blogai“. Jis klausia, ar prailgindami gyvenimo ilgį, sugebėsime būti laimingi. Ar gyvenimas būtų toks prasmingas ir svarbus, jeigu nebūtų jo limito?

 

J. Kasso įsitikinimu, daugelį sprendimų priimame ir darbų padarome todėl, jog žinome, kad gyvensime ne amžinai.

 

Filosofo Larry Temkino žodžiais, turbūt nustebinti ar nudžiuginti žmogų būtų beveik neįmanoma. Viskas, ką dabar veikiame gyvenime, taptų nuobodu ir beprasmiška, ypač, jeigu galėtume tai kartoti tūkstančius kartų tūkstančius metų.

 

Individualumo stygius

 

L. Temkinas iškelia ir kitą teoriją. Antai gebėjimas prisiminti dalykus yra limituotas. Todėl senėdami daug ką pamirštame. Todėl greičiausiai ir gyvenant tūkstantį ar daugiau metų didžiosios gyvenimo dalies nebeatsimintume.

 

Net jeigu ankstesnis gyvenimas būtų kažkaip fiksuojamas, žmogus sunkiai tuos įvykius susietų su savimi. Jo nuomone, net vaikai žmogui taptų svetimi ir ilgainiui būtų tiesiog užmirštami.

 

L. Temkinui antrina filosofas Bernardas Williamsas. Jis įsitikinęs, kad amžinas gyvenimas sunaikintų žmogaus asmenybę. Mat asmenybę formuoja ir pomėgiai, atsiminimai, patirtys. Per labai ilgą gyvenimą visa tai netektų prasmes.

 

Tokiai nuomonei nepritaria J. Harrisas. Jis tikina, kad žmogus surastų būdų, kaip išlaikyti identitetą ir sugebėti džiaugtis gyvenimu.

 

Socialinis nepasitenkinimas

 

Jeigu vaistai, prailginantys gyvenimą, būtų sukurti, jie greičiausiai būtų įperkami tik turtingiausiems. Nepasiturintiems tokia prabanga greičiausiai būtų neįkandama.

 

Įsivaizduokite, kad ir diktatoriai gyventų daugiau nei tūkstantį metų, įgydami tik daugiau valdžios ir turtų.

 

Taip pat žmonės susilauktų vaikų. Vadinasi, Žemė neilgai trukus taptų sausakimša, būtų išnaudojami visi resursai. Jaunesniems taip pat būtų itin sunku integruotis visuomenėje, kadangi vyresni, kelis šimtus metų gyvenantys ir daugiau patirties turintys žmonės užimtų darbo vietas.

 

J. Harriso nuomone, valdžia turėtų sugalvoti, kaip tai kontroliuoti. Kad ir nustatyti amžių, kada vyresni individai turi mirti. Taigi amžinas gyvenimas vėlgi netektų prasmės, nes vis vien reikėtų mirti.

 

Tekstas publikuotas leidinyje „The Conversation“.

 


2500
8 Comment threads
6 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
set

Kai zmones mirsta ju vieta uzima kiti, is ju atsiranda vienetai kurie prasimusa is ju vienetai kurie turi mokslininko potrauki. Akivaizdu kad galimybes zmoniu nevienodos, gal but kiti igyja galimybe mokytis budami vyresni, bet potencialas ju ribojamas gyvenimo trukmes. Tipo kvailiai ir liks kvaili, bet protingi gautu galimybe tobuleti. Cia ne marinti juos reikia o riboti gimimus, nors aisku prarasim kazkiek geniju, is simto gimusiu vienas genijus, bet jei jis neturi galimybes tobulet tai kita vertus kokia is to nauda

krasnaja plesen

as net nenoreciau to nemirtingumo – jau geriau uzsilenkti negu ziureti kaip tunka ponai, kaip vienas kitam gerkles nori perkasti visi – nuzmogeja tie zmones, neverti gyventi jie.

Jedajus

Kaip ir viskas kas sukuriama naujo siandien, yperkama buna tik pasiturintiems, bet veliau kaina krenta ir yperka visi. Galvoju nemirtinguma ypirks visi kai bus pradetos kosmoso keliones ir kitu planetu kolonizavimas. Zmones zemeja neuzsibus, dauguma iskeliaus. Viskas kazkieno apgalvota ir suplanuota y prieky.

To Hmm

Padaryk paprastą bandymą,nusikirpk nagus arba apsikirpk plaukus. Ar ilgai tu juos prisiminsi? Arba pas gydytoją išrautą dantį kiek ilgai prisimeni ir jo gedi? O juk tai tavo kūno dalis su ja turėtų mirti ir dalelė tavo aš. Aš ir yra siela ir jai dzin tas jų palaikantis ir saugantis kūnas,ji žinjo kad jis jai tėra laikinas ir jos meterialioje egzistencijoje jų bus dar N skaičius. Kad siela nepiktnaudžiautų ir nežudytų pirma laiko savo materialius kūnus ,bet kuriam gyvam sutvėrimui aukščiausiojo ir yra įdiegta mirties baimė. Visi žino kad tai įvyks ir kiek galima stengiasi pratčsti savo meterialią egzistenciją,nes turi tokį… Skaityti daugiau »

hmm

Neteisus esat… Tavo tikrasis „aš“ ir yra fizinis kūnas, kurį gauni TUO METU… jam mirus, miršta ir „aš“, po to sielos dalelytė reinkarnuojasi į kūną kūną, bet ten jau ne „tu“ būni, nes kaip minėjau, individualių sielų mes neturime, turime kolektyvines.. HOWEVER, čia tik tuo atveju jei reinkarnacija iš vis galima… Yra moksliškai įrodyta, kad „praeitų gyvenimų prisiminimai“ yra mūsų protėvių ir persiduoda per DNR…

hmm

Tavo tikrasis „aš“ miršta kartu su kūnu… Siela nemiršta, bet individualių sielų mes neturime (turime kolektyvines sielas), ir kaijeigu įvyksta reinkarnacija, tai ten ne „tu“ ir ne „tavo“ „praeitų gyvenimų“ prisiminimai, o tavo protėvių… Šiaip dar toks dalykas svarstytinas: kandagi dauguma žmonių neprisimena jokių „praeitų gyvenimų“ (ale, tai prisimena vienetai), gali teigti, kad toks fenomenas kaip reinkarnacija iš vis negzistuoja – tai gali būti paprasčiausias šarlatanizmas. Jeigu vienas žmogus iš 5 milijardų „prisimena“ savo praeitą gyvenimą, todėl kodėl visi likę – ne?

Oma

Tavo „as“ nemirsta, nes „as“ ir yra siela. Siela nera kolektyvine, ji yra vientisa ir nedaloma ir nesidalinama. Mirus kunui, siela persikelia i kita organizma. Mes nezinome kodel taip yra, musu protas tiesiog neisnestu tos patirties to zinio bagazo, kuri yra sukaupusi siela. Todel sio pasaulio dalykus palikime kunui, protui, o dvasinius sielai.

Anon

Mirtirsta tik kunas o tu esi siela kuri reinkarnuojasi savo noru i kita kuna. Tai gi jokiu mums vaistu nereik, reik tik tiesa issiaiskint.

Anon

Mirsta *

Šiaip jau kiekvienas esate nemirtingas

Fizinio kūno mirtis ir sielos persikėlimas į kita naujai gimstantį kūna nėra tikroji mirtis o tik laikinas kapitalinis remontas arba modelio pakeitimas,nors atmintis ir paslepiama tačiau kiekvieno pasamonė žino viską apie buvusius gyvenimus.
Jeigu būtų pasiektas nemirtingumas viename kūne tai būtų tikra nelaimė,nes su laiku jis vis viena susinešiotų,lastelės išsigimtų asmuo būtų apniktas senatvės,senatvinio marazmo,apniktas daugybės ligų su kuriomis bekovodamas organizmas būtų varganas ir ištižęs neturėtų jėgų džiaugtis amžino gyvenimo palaima. Todėl kūrėjas kaip genialus inžinierius nuėjo kitu keliu,suteikdamas amžinai sielai laikiną ir greitai senstantį kūną kuris yra reguliariai keičiamas kaip kad gyvatė keičia susidėvėjusią odą.

fgjtuj

Gyvename tik kartą..

;D

zmogau nebekliedek…gyveni ti karta ir tiek ziniu…

Ta

Valdzia ir sugalvos. Gyvens tik isrinktieji, O visi kiti tik kraus turtus jiems. Juk jei visiems taptu prieinama ilgas gyvenimas, tai paprasti zmones tuoj pradetu kelti riauses ir rodyti nepasitenkinima

fractal

Efemeriški įspūdžiai yra gražus, tačiau kartojami jie nebūtinai turi tapti nuobodus jei apriboti atmintį, palikti tik dejavu įspūdį.