Mokestis už neteisingus veiksmus


Kuo mes mokam?
Žmogus turi tik vieną valiutą, kuria jis gali mokėti. Tai – laikas. Laikas, žinoma, asmeninis. Tai yra, gyvenimo laikas. Bet nesupraskit šito pažodžiui, lyg kažkas ten, viršuje, stumdo ant stebuklingų skaičiuotuvų rutuliukus, nurašydami mūsų metus. Tiesiog žmogus visada disponuoja savo laiku arba į pliusą, arba į minusą. Jūs pastebėjote, kad skirtingais gyvenimo periodais mūsų laikas teka nevienodai? Tai štai. Apie tai ir kalba.

Ką reiškia disponuoti laiku? Išsirinkti kam ir kiek jo naudoti. Kuo daugiau be jokio tikslo ir beprasmiškai mes praleidžiame savo dienų, tuo lėčiau mums teka laikas. Bet negalvokite, kad tokiu būdu kažkaip padidinsite gyvenimo trukmę. Priešingai, gyvenimo iškeltos užduotys neišsisprendžia, galimybės prateka pro žmogų upe. Iš čia ir išsireiškimas: „gyvenimas praeina“. Ne ta prasme, kad tu sensti, o ta, kad gyvenimas praeina pro tave.

Čia dar reikėtų pasakyti, kad, jeigu žmogus eina gyvenime į priekį, tai laikas juda priešpriešiniu srautu. Susitikimo taške visada įvyksta koks nors ĮVYKIS, kitas reikalas, kad mes ne visada tai suvokiame. Paukštelis uždainavo, kieme sulojo šuo, kažkur pravažiavo mašina, pasignalizavusi užsisvajojusiam pėsčiajam, jūs išgėrėte gurkšnį karštos kavos – visa tai įvykiai, pripildyti prasmės. Ir mūsų problema, kad mes tos prasmės nematome ir praleidžiame galimybę pasimėgauti tuo, kas aplink mus. Todėl psichologai ir pataria gyventi „čia ir dabar“, kas ne visuomet įmanoma, todėl, kad pas žmogų susikaupia skolos. Skolos – tai neatidirbtos praeities situacijos.

Emociniai pergyvenimai, kurie nebuvo tinkamai uždaryti; netesėti pažadai, kuriuos prisimena tie, kam jie buvo duoti; neįsisąmonintos pamokos, kada tu jau seniai turėjai būti išmintingesnis ir senesnis, o tu vis dar pakibęs paauglio kompleksuose, taip, lyg prieš tave dar būtų keletas amžių. Kuo daugiau skolų, tuo labiau žmogus „ne savo vėžiose“. Ne ta prasme, kad jam su galva kažkas negerai, o ta, kad jis jau turėtų būti visiškai kitoks. Jūs galite paklausti: kam skolingas? Sau.

Ir taip, laikas teka iš ateities į praeitį, nunešdamas su savimi atidirbtą medžiagą, o tai, ko mes neatidirbome, pakimba mūsų skolų pavidalu. Tarp jų yra skolos žmonėms, o yra sau. Ir tas, ir kitas teks grąžinti, štai tik kada ir kokiu pavidalu? Štai čia ir išplaukia klausimas apie visokį maginį ir psichologinį darbą. Galima ja pagreitinti įvykių eigą ir septynmyliais žingsniais grįžti į ateitį ( taip, tai ne klaida – grįžti į ateitį). Galima. O mokestis? O mokestis bus pinigais, kuriuos tu uždirbai, atiduodamas savo laiką kažkam (viršininkams, valstybei). Nereikalinga būtų tau psichoterapija, išleistum pinigus kažkam kitam. Apskritai, tokia visai primityvi sąskaita. Ne veltui kalbama: „mokestis pinigais pats lengviausias“ ir tai tikrai taip.

Bet būna, kad piniginio mokesčio nepakanka. Ne ta prasme, kad mažai, o ta, kad nėra tokios adekvačios pinigų sumos, kuri uždarytų tavo sąskaitą. Ir niekas nesiryš paimti iš tavęs tokios sumos, o jeigu ir ryšis, tai vis tiek tebus tam tikras simboliškumas. Paprastai tai liečia moralines skolas. Beje, pačios didžiausios „sumos“ nuo mūsų nurašomos už skriaudas, padarytas tiems, kurie mus myli. Todėl, kad jie yra bejėgiai dėl savo meilės. Ir štai tada, kai akivaizdu, jog pinigai nepadės, iš žmogaus atimamas laikas. Atima, žinoma, ne žmonės, o jau Jėgos. Tiesiogine žodžio prasme. Įvykiai sulėtėja, pajamos labai sumažėja arba visiškai išnyksta, žmonės pradeda apeiti tave ratu, planai griūva ir aplink tave lyg vakuumas susiformuoja. Ir labai specifinis tamsos pojūtis aplink ir sieloje. Tai ir yra – laiko „duobė“.

Izoliacijos prasmė tame, kad galima būtų duoti tau laiko pagalvoti ir atidirbti tai, kas būtina. Priešingu atveju tu tiesiog negalėsi eiti. Neretai „laiko duobės“ atsiranda prieš svarbią gyvenimo atomazgą. Psichologijoje ji vadinama kvantiniu šuoliu, maginėse teorijose – sankryža. Jeigu jūs atsidūrėte tokioje situacijoje, tai reikia skubiai peržiūrėti praeitį. Ir ieškoti, ieškoti, ieškoti, ką padarėte ne taip. Ir greitai ištaisyti. Beje, iki tam tikro momento viskas, ką jūs bedarytumėt, sukels jausmą „lyg į vamzdį“. Reikia sukaupti daug energijos, padaryti daug mažų žingsnelių tų žmonių, kuriuos nuskriaudėte, kryptimi ir ištaisyti tas situacijas, kad pamoka būtų užskaityta ir jus išleistų iš „laiko duobės“. Bet kai tai įvyks, viskas vėl atsistatys. Ir pinigai, ir sėkmė, ir žmonės vėl ateis.

Psichologija gali padėti teisingai atkurti įvykių eigą, kad atidirbti galėtumėte kaip galima greičiau. Bet paprasčiausiai pakeisti juoda į balta, jokia magija negali. Tai taip pat reikia prisiminti.

Šaltinis: Elena Šubin ir Mėnesiena: Būrimas kortomis
Ведьмин дом

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!


2500
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Prasmė

>> kiek beprasmiškai mes praleidžiame savo dienų?

Geras klausimas: kokia prasmė iš prasmės?

Kaip visi

Geras straipsnis.