Ar tikrai dabar 2018 metai? Kodėl dabartinis laiko skaičiavimas kelia klausimus

Astronomai ir teologai teigia, kad naudojama datos atskaita – neteisinga.
Dabar iš tiesų 2018 metai? Kodėl dabartinis laiko skaičiavimas kelia klausimų
Laiko atskaita, kurioje data skaičiuojama nuo Kristaus gimimo, naudojama daugelyje šalių. Ji buvo pasiūlyta dar VI amžiuje, ja remiasi Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai. Tačiau beveik visą tą laiką ši sistema buvo kritikuojama. Nesutariama dėl pagrindinio įvykio – Kristaus gimimo (dauguma istorikų sutaria, kad jis iš tiesų egzistavo). Yra duomenų, rodančių, kad sistemos autoriai suklydo skaičiuodami. Ir dabar turėtų būti ne 2018-ieji, o 2020-ieji – ar net 2040-ieji metai.

2012 metais klaidą pripažino ir Vatikanas. Knygoje „Jėzus iš Nazareto“ Romos popiežius Franciskas nurodė, kad „iš tiesų Jėzus gimė keliais metais anksčiau [nei įprasta manyti]“. „Metų atskaitos pradžios skaičiavimus atliko Dionizijus Mažasis (lot. Dionysius Exiguus) (laiko skaičiavimo sistemą kūręs Romos vienuolis – red. past.), ir suklydo“, – rašė jis.

Nemažai šią temą nagrinėjusių teologų sutiko, kad skirtumas nedidelis – dveji ar treji metai. Nors kai kurie, rėmęsi astronominiais skaičiavimais, tvirtino, kad jis gali būti didesnis.

Ankstyvoji kritika
Metų skaičiavimo sistema buvo sukurta VI amžiaus pradžioje, tačiau paplito tik po kelių šimtmečių. Ji turėjo pakeisti ir ankstesnį Romos imperijoje veikusį modelį – jame laikas buvo skaičiuojamas nuo krikščionis engusio imperatoriaus Diokletiano valdymo pradžios.

Sistemos autorius Dionizijus Mažasis ir jos popliarintojas vienuolis benediktinas Beda Garbingasis skaičiavo Velykų datas (krikščionybėje tam naudojamas Saulės ir Mėnulio kalendorių derinys). Kadangi bažnyčiai tokių skaičiavimų reikėjo, tai, viena vertus, padėjo tam, kad religiniai tyrimai sutaptų su istoriniais. Antra vertus, tokių tyrimų vystymasis sukūrė pagrindą kritiniam požiūriui į šios srities autoritetus – taip pat ir Dionizijų bei Bedą.

Pasak vokiečių istoriko Joachimo Wisbecho, Velykų skaičiavimai paskatino „kritiškai nusiteikusių skaičiuotojų“ atsiradimą, pasirengusių nurodyti klaidas ir neatitikimus. Vienas iš jų buvo XI amžiuje gyvenęs airis vienuolis Marianas Skotas (Marianus Scotus).

Marianas Skotas parašė „Istoriografiją“ – pasaulio istorijos apžvalgą nuo pasaulio sutvėrimo. Savo darbe jis rašė, kad įprastoje kalendoriaus sistemoje yra įsivėlusi klaida. Remdamasis astronominiais skaičiavimais, Mėnulio ciklų duomenimis, datų ir savaitės dienų deriniais, vienuolis padarė išvadą, kad Biblijoje aprašyta Jėzaus mirtis ir prisikėlimas įvyko 12 metais.

Plėtodamas savo idėją, jis įrodinėjo, kad Jėzus gimė 22 metais anksčiau, nei priimta dabartinės eros pradžia, ir visos vėlesnės datos turi būti atitinkamai pakoreguotos. Tad Anglijos užkariavimą žymintis 1066 metų Hastingso mūšis, pagal istoriko sistemą, įvyko 1088 metais.

Marianas Skotas teoriją stengėsi pagrįsti istorine analize – Romos istorikų Eusebijaus ir Kasiodoro darbais. Jis rėmėsi tuo, kad kronikų autoriai, nustatydami, pavyzdžiui, imperatorių valdymo laiką, galėjo naudoti tik sveiką metų skaičių, atmesdami mėnesius – taip pradingo dalis užrašytos istorijos laiko. Dėl šio ir kitų netikslumų metų skaičiavime kaupėsi klaidos, ir neatitikimas siekė dešimtmečius.

Iš dalies šie priekaištai buvo teisingi. Nors, kaip savo darbuose pažymėjo vėlesni kritikai, ir paties Skoto analizėje būta klaidų – o kai kurie jo šaltiniai nepatikimi.

Kiti argumentai
Yra ir ne tokių radikalių vertinimų. Jų autoriai Kristaus gyvenimo aprašymus lygina su kronikose aprašytais istoriniais faktais. Vienas iš žinomiausių pavyzdžių – paminėjimas, kad Kristus gimė valdant imperatoriui Erodui, – taip rašoma Evangelijoje pagal Matą. Istorikai įsitikinę, kad žiaurumu garsėjęs valdovas mirė 4 metais prieš mūsų erą (tai nurodo Flavius Iosephus). Nors kai kurie, remdamiesi duomenimis, kad Erodas mirė netrukus po Mėnulio užtemimo (tokie užtemimai vyko tiek 4 metais prieš mūsų erą, tiek ir 1 pr. m.e.), mano, kad tai galėjo įvykti ir vėliau.

Kitas pavyzdys – paminėjimas, kad šiek tiek prieš Kristaus gimimą konsulo pareigas ėjęs Oktavianas Augustas paskelbė surašymą (tai minima Evangelijoje pagal Luką). Yra žinoma, kad tokie skelbimai buvo daryti 28 ir 8 metais prieš mūsų erą, o taip pat 14 mūsų eros metais. Beje, fragmento apie surašymą, kaip istorinio šaltinio, vertė abejotina: be viso kito jame minimas – gal per klaidą – Sirijos gubernatoriaus Kvinirijaus valdymas – nors istoriniai duomenys rodo, kad jis šį postą užėmė jau 7-aisiais mūsų eros metais.

Dar viena nuoroda – Betliejaus žvaigždė: dangaus reiškinys, kuris, remiantis Evangelija pagal Matą, žymėjo Kristaus gimimą. Tiesa, galima tik kelti hipotezes, kas turėta omenyje. Kembridžo universiteto astronomas Colinas Humphreysas praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje šia tema publikavęs tyrimą, spėjo, kad galbūt buvo kalbama apie kinų kronikose aprašytą kometą (ji buvo matoma 5 m.pr. m.e.). Remiantis kitomis versijomis, dangaus reiškinys galėjo būti kelių planetų susijungimas 7 arba 2 m. pr.m.e.