Tikrovė ar haliucinacija? Lietuvis teigia, kad jo protą valdo slapta vyriausybės programa

Ar egzistuoja slaptos vyriausybės programos, kurių pagalba, nieko nenutuokiantys žmonės, tampa jos taikiniais? Tikrai taip – teigia iš įvairių pasaulio šalių „Targeted individuals“ nariai.

„Targeted individuals“ tai žmonės, kurie mano, kad jų protą slaptomis technologijomis gali dalinai valdyti vyriausybė. Jie sekami kiaurą parą naudojant prasiskverbimo į sąmonę ir jos kontroliavimo technologiją.

“Targeted Individuals” fenomeną užsienyje pradėjo nagrinėti tokie leidiniai kaip „The Washington Post“, “New York Times”, o visai neseniai dokumentikos kanalas “VICE” apie šiuos žmonės nufilmavo dokumentinę laidą.

Psichiatrai vieningi – tai paranoidinės šizofrenijos forma. Tačiau su tokiu aiškinimu kategoriškai nesutinka patys “Targeted Individuals” nariai, kurie tvirtina, kad pasaulyje jau seniai egzistuoja veikiančios slaptos technologijos, kurių dėka įmanoma perimti žmogaus protą ar siųsti tam tikrus balsus į žmonių galvas.

Portalas anomalija.lt kalbina Lietuvoje gyvenantį Darių, kuris tvirtina, kad nenoromis pats tapo “Targeted Individuals” nariu.

– Sakykite Dariau (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.), kaip galėtumėte žmogui kuris niekada nėra girdėjęs sąvokų “Targeted Individuals” ar “Gang Stalking” paprastai paaiškinti kas tai yra?

– „Targeted individual“ pavadinimas į lietuvių kalbą gali būti verčiamas įvairiai. Vieno pasirinkimo nėra, nes šis reiškinys oficialioje žiniasklaidoje ne taip plačiai diskutuojamas. Jeigu pasirodo vienas kitas straipsnis, tai dažniausiai žurnalistų verčiama „žmogus taikinys“. Aš savo žodyne naudoju pavadinimą „psichotronikos paveiktas žmogus“ arba „persekiojimo auka“.

Šis pavadinimas apibūdina žmogų, kuris mano, kad yra persekiojamas slaptųjų tarnybų metodais, naudojant slaptas technologijas. Paprastai tokios operacijos susijusios su karine arba kriminaline žvalgyba, kuri turi įvairių techninių, psichologinių ir organizacinių priemonių rinkti įrodymus apie nusikalstamas veikas. Tačiau persekiojimo aukos įsitikinusios, kad jie nedaro savo gyvenime nieko neteisėto ir mano, kad tokie metodai prieš juos naudojami nepagrįstai. Todėl dažnai kreipiasi į teisėsaugą arba žmogaus teisių organizacijas ieškoti pagalbos.

Be to, šie metodai labai dažnai peržengia teisės ribas net tuo atveju, jeigu taikomi prieš nusikaltėlius. Įstatymai draudžia psichologinį smurtą ir fizinius kankinimus, o psichotronikos paveiktas žmogus, arba persekiojimo auka, kankinamas žiauriais bekontaktiniais kankinimais, naudojant traumos psichologiją.

„Gang stalking“ lietuviškai būtų „gaujinis pjudymas“, kuris yra vienas slaptųjų tarnybų metodų, kai išsirinktam taikiniui daromas psichologinis ir socialinis spaudimas, naudojant išorini terorizavimą viešose ir privačiose vietose. Viešose vietose gali būti naudojamas vadinamasis gatvės teatras, kurio metu grupė žmonių kuria dirbtines situacijas ir iššaukiančiu ar pasityčiojančiu elgesiu provokuoja žmogaus neadekvačią reakciją.

Tai gali būti žeminančios ar įžeidžiančios replikos, nešvankūs, grasinantys gestai ir pan. Pavyzdžiui, jeigu pastoviai matai, kad praeinantis pro tave žmogus demonstratyviai nusispjauna – tai gali būti vienas gaujinio pjudymo požymių. Kitos galimybės, labai dažnai mato, kai praeinantis žmogus priešais tave išsitraukia mobilų telefoną ir paspaudęs mygtuką įsideda į kišenę arba policijos patruliai patruliuojantys gatvėje pastoviai atsiduria tavo akiratyje ir pamatę tave išsitraukia bloknotą ir kažką užsirašo. Kad tai persekiojimas matosi iš to, jog tai ne pavieniai epizodai, bet kartojasi reguliariai, ilgą laiką.

Tačiau viešomis erdvėmis toks persekiojimas neapsiriboja. Galimi įsilaužimai į butą arba namą, kurių metu niekas nedingsta. Gali sugadinti kokį nors turtą – apipilti sieną dažais, sudaužyti mašiną, pradurti padangas, sugadinti stabdžius ir pan. Jeigu žmogus vairuotojas, „kaskadininkai“ gali kelyje kurti avarines situacijas ir savo „teatrą“ perkelti čia.

– Teigiate, kad Lietuvoje ne savo noru priklausote “Targeted Individuals” žmonių grupei?

– Taip. Man šiuo požiūriu gyvenime tikrai nenusisekė – dėl man tiksliai nežinomų priežasčių esu persekiojimo auka, susidūręs su daugeliu klasikinių simptomų, kuriuos vardija gaujinio pjudymo taikiniai ir psichotroninio terorizavimo objektai. Yra įvairios tokių žmonių kategorijos, nes šis reiškinys pasaulyje labai plačiai paplitęs.

Tokie žmonės gali būti nepastebimai veikiami, neigiamai veikiami ir teigiamai veikiami. Nepastebi tie, kurių nekontroliuoja atvirais metodais. Tokių gali būti didžioji dalis visuomenės. Neigiamai veikiami patiria daug aprašytų negatyvių simptomų. Gali girdėti balsus (telepatinius perdavimus), įdėtines mintis, vaizdus, patirti dirbtines emocijas, pavyzdžiui bet jokios priežasties verkti, ypač dažnas poveikis žmogaus valiai ir laisvam apsisprendimui. Taip pat dažnai patiriami somatiniai simptomai, susiję su fizine sveikata.

Jeigu panaudojamas spindulinis ginklas gali pradėti mušti didelis karštis, jaustis stiprios kūno vibracijos, dilgčiojimas, deginimas ir panašiai. Dažnai svaigsta galva, ima pykinimas, padažnėja pulsas ir ištinka kitos fiziologinės reakcijos.

Tačiau dažnai žmonės patiria ne negatyvius, bet pozityvius simptomus, kurie turi ezoterinį arba religinį formatą. Žmogui gali atrodyti, kad jis kontaktuoja su dvasinėmis būtybėmis, ateiviais, kartais parodomas tamsusis pasaulis. Toks žmogus dažniausiai jungiasi ne prie psichotronikos taikinių, bet prie religinių arba ezoterinių bendruomenių, kuriose dalijasi savo „pozityviomis“ patirtimis, nori pranešti pasauliui kokią nors svarbią žinią. Tampa mediumais, kontaktuotojais, kanalais, emisarais ir pan. Tačiau psichotronikos taikiniai, nors dažnai prijaučia ezoterinėms bendruomenėms, į tai žiūri atsargiai, laikydamiesi versijos, kad tai tos pačios technologijos, kurios naudojamos prieš juos, bet kitokio formato psichologinės operacijos.

Dar viena grupė pozityvaus poveikio, kai psichotroninė technika padeda dirbti tam tikrus darbus. Telepatija naudojama ne terorizavimui, bet kaip ryšio priemonė.

Aš ilgą laiką nežinojau, kad esu integruotas į sistemą, nors tam tikri požymiai buvo ir prieš atvirą apsireiškimą. Daugiausia patiriu negatyvų poveikį ir esu klasikinis psichotronikos taikinys, bet yra šiek tiek pozityvių elementų, susijusių su ezoterika, tačiau akivaizdu, kad tai tik prieš mane naudojamas psyopas.
Kadangi gyvenu Lietuvoje, esu Lietuvos “Targeted Individual”.

– Kiek tai laiko jau trunka?

– Atviras poveikis trunka jau 14 metų. Visa tai prasidėjo 2003 metų vasarą, studijuojant universitete, Kaune. Pati pradžia buvo nelabai intensyvus gaujinis pjudymas, kuris galėjo prasidėti todėl, kad buvau apšmeižtas ir prieš mane prasidėjo tyrimas. Tačiau išorinis poveikis po truputį virto į agresyvų vidinį terorizavimą, kuris pačioje pradžioje turėjo ne „balsų“, bet įdėtinių minčių formą. Su ta grupe, kuri visus šiuos metus sėdi mano galvoje, šią funkciją vadiname „minčių generatoriumi“. Daug vėlesnė įdėtinių minčių forma – tai ne tiek terorizavimas, kiek funkcija naudojama intelektui padidinti ir vadinama „minčių integratoriumi“.

Bet tai tik vidinis pasaulis, kurio niekas nemato, yra kita funkcija, su kuria valdo išorinį kalbėjimą. Ji vadinama priverstine šneka (forced speech), sukuriama užvaldant žmogaus šnekos centrus smegenyse. Priverstinė šneka man buvo naudojama tik viena kartą, sukelti tam tikram įspūdžiui. Šitaip kalbėti gali kompiuteris arba operatorius, gali būti imituojamas demonas, jeigu vaidinamas apsėdimo spektaklis, įsijungia balso stygų valdymo galimybės, keičiamas balso tembras, pradedama kalbėti svetimomis, nežinomomis kalbomis ir panašiai.
Jeigu valdoma pozityviai, tai ne tiek priverstinė šneka, kiek kognityvinių gebėjimų sustiprinimo priemonė, kurias naudoja agentai. Aš šią funkciją pavadinau „šnekoriumi“. Tai automatinė, kompiuteriu programuojama funkcija, kurią gali turėti oratoriai, aktoriai, agentai, pasižymintis labai greita ir sklandžia šneka arba ilgomis sudėtingomis sakinių konstrukcijomis. Išorinėje šnekoje tai man nebuvo parodyta, tačiau vieną kartą buvo įjungta vidiniame šnekėjime.

Pirmą kartą supratau, kad girdžiu balsus 2005 metais, studijuodamas magistrantūroje (iš kurios po vieno semestro išėjau), iki to tie balsai buvo susilieję su aplinkos fonu ir atrodė, kad girdžiu toli esančių žmonių kalbėjimą, keista buvo tik tai, kad jie kalbėdavo apie mane, taip man atrodė. Apie 2007 kalbėtis pradėjome tiesiogiai, taip kaip kalbasi susirinkusių žmonių kompanija. Deja ilgą laiką ši kompanija buvo nedraugiška ir bendravimas prilygo terorizavimui.

– Sutikite, balsai galvoje juk gali reikšti ir psichinę ligą. Ar jums nebuvo kilę tokių minčių? Kodėl manote, kad tai nėra tas pats?

– Balsai galvoje gali reikšti daug ką. Pavyzdžiui, kai žmogus klausydamasis muzikos mato spalvas arba skaičius suvokia kaip geometrinių formų rinkinius, tai vadinama sinestezija, kurią galima laikyti sutrikimu, o galima nelaikyti. Jeigu nekenkia arba net padeda, tokie žmonės vadinami ne ligoniais bet savantais. Sinestezijos galimos ne tik dėl žmonių natūralios smegenų sandaros, bet ir pavartojus haliucinogenų arba paveikus technologijomis.
Kitas dalykas būtina siekiant, išaiškinti reiškinį, įtraukti visas aplinkybes, nes to nepadarius, iškreipiamas vaizdas.

Imkime tokį įsivaizduojamą atvejį: kas nors suvalgo maisto į kurį įdėta LSD, kuris sukelia haliucinacijas ir jis nesuprasdamas kas darosi, pradeda elgtis neadekvačiai. Tada interpretuojama: jis elgiasi keistai, todėl kad sutriko psichinė veikla, kilo haliucinacinė psichozė. Bet ar tai visa situacija? Tiesa, sutriko psichika, matomi vaizdai, kurių nėra – tačiau klausimas kodėl sutriko? Mano aprašomu atveju todėl, kad į maistą buvo įmaišyta LSD (taip darydavo MKUltra projekto metu). Psichozė per dieną praeina, žmogus pradeda aiškintis kas atsitiko, jo versija, kad čia kažkokia liga gali ir netenkinti.

Tokiu atveju galima ištirti maistą, surasti LSD pėdsakus ir įrodyti, kad nėra jokios ligos, bet yra padarytas nusikaltimas. Psichotronikos taikiniai kaip tik tai ir siekia padaryti, įrodyti, kad į psichiką „kažko įmaišyta“, nes paprasta versija jų netenkina. O jeigu tai iš tikro nusikaltimas, keliant neteisingas versijas nusikaltėliams leidžiama išsisukti nuo bausmės.

Tačiau labai daug kas vis dėl to įstumiami į psichiatrijos kontrolę, tada vieni nuodai gydomi leidžiant papildomus slopinančius nuodus. Situacija, jeigu žmogus tikras psichotronikos taikinys – absurdiška. Nusikaltėliai vaikšto laisvėje ir džiaugiasi gyvenimu.

– Bet jeigu tai yra, kaip Jūs sakote, slaptas eksperimentas pasauliniu mastu, kodėl jums leidžiama apie tai kalbėti? Juk tiems, kurie Jus stebi tai tikrai ne į naudą.

– Eksperimentai vykdomi tik tobulinimo tikslu – veikiančios technologijos jau sukurtos ir tam tikrų struktūrų naudojamos jų operacijose. Tai statutinės organizacijos, kurios užsiima žvalgyba, nusikaltimų išaiškinimu, ideologine visuomenės kontrole, psichologine ir socialine inžinerija, okultizmu, psichologinėmis operacijomis, informaciniu karu, konkurentų, oponentų, alternatyvininkų ir disidentų sudorojimu.

Leidžiama kalbėti todėl, kad viešas diskursas griežtai kontroliuojamas ir tokia informacija į jį pozityvia forma retai prasimuša. Su savo propagandos sistema lengva diskredituoti, išjuokti, sudoroti kitomis priemonėmis. Karinės struktūros tikrai ezoterikų nebijo. Kol informacija neįrodyta, galima taikinius parinkti vietoj savęs kokius nori: dievus, velnius, ateivius, iliuminatus – tai puikios priedangos. Kadangi dauguma tiki mokslu – netiki ezoterika.

Taip pat, tai kad leidžiama kalbėti – nereiškia, kad leidžiama viskas, aš esu labai stipriai ribojamas, ir informacijos viešinimui negaliu panaudoti visų savo gebėjimų.

– Padarykime prielaidą, kad tai ką Jūs sakote yra tiesa. Tuomet kas Jūsų manymu už tai Lietuvoje atsakingas?

– Nors teigiama, kad persekiojimo aukos nežino, kas už viso to stovi, nes niekas nieko iki šiol nėra įrodęs, pateikęs kokių nors faktų, situacija ne tokia miglota. Čia galima panaudoti paprastą dedukciją. Slaptos technologijos priklauso ginklų kategorijai, todėl reikia žiūrėti į įstatymus, kurie reguliuoja ginklų naudojimą. Kas juos gali turėti? Pirmiausiai karinės ir sukarintos organizacijos.

Šios technologijos yra griežtai saugomos valstybinių paslapčių įstatymo ir žmonės, kurie su jais susiduria įstatymo įpareigoti saugoti paslaptį visą gyvenimą. Pažeidus įstatymą gresia baudžiamoji atsakomybė. Todėl net statutinėse organizacijose juos turi tik spec. daliniai, kurie užsiima žvalgyba svetimose valstybėse, kriminaline žvalgyba valstybės viduje, gaudant nusikaltėlius. Aš toms grupėms pavadinti sugalvojau pavadinimą „MK brigados“. Jos gali būti prie VSD arba kitų operatyvine veikla užsiimančių institucijų. Nenoriu tikėti, kad yra kokia nors slapta institucija, kuri būtų neprijungta prie kokios nors jau esančios viešos žinybos.

Lietuvoje privačių galingų slaptų organizacijų nėra, tačiau jos egzistuoja pasaulyje. Todėl yra tikimybė, kad ši sistema taikoma nebūtinai Lietuvos struktūrų. Arba tai gali būti bendri projektai, kuriuose dalyvauja vietiniai atstovai ir nevietiniai. Taip yra todėl, kad į sistemą įeina palydovinės sekimo priemonės, o Lietuva savų neturi, todėl už naudojimąsi turi mokėti didelius pinigus.