Mirusio senelio siela persikūnijo į būsimo vaiko kūną

senelio-sielaAr gali mūsų mirę artimieji būti kartu su mumis kito žmogaus kūne? Mūsų skaitytoja Aušra S. tiki, kad toks scenarijus įmanomas ir dalinasi savo neįtikėtina gyvenimo istorija. Žemiau pateikiame jos laišką.

 

Mano vyras našlaitis. Kai jis buvo nepilnai 5 metukų, išsiskyrė tėvai (tėvas neapsireiškė iki šiol). Būnant 12-os metų, nuo vėžio mirė mama. Liko gyventi su seneliu ir prie patalo prikaustyta močiute. Kai jam buvo 14 metų, mirė ir močiutė (jo akyse gulėdama lovoje užsimerkė ir nebeatsimerkė). Tad mano vyras liko gyventi su seneliu.

 

Nors senelis ir vyro, tačiau jis man buvo toks artimas, kad kartais užmiršdavau, jog tai ne mano, o vyro senelis. Būtent todėl, visą laiką ir vadindavau jį savo seneliu.

 

Kai pradėjom gyventi kartu, man buvo 19, o vyrui 20 metų. Gyveno jis pas senelį kaime, vėliau išvykom į miestą dirbti, o senelis liko vienas. Tiesa, nors buvo 75 metų, bet turėjo gyvenimo draugę, kuriai buvo 67 metai.

 

Po poros mėnesių susiradę sau butą (prieš tai gyvenom pas draugus) grįžom pasiimti daiktų. Senelis atrodė kraupiai – sudžiuvęs, perbalęs, mažai valgė. Sužinojome, kad pradėjo dažnai išgėrinėti su draugais.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Likus dviems savaitėms iki Kalėdų, paskambino kaimynė ir pasakė, kad rado senelį namie, be sąmonės ir, kad dabar guli ligoninėje. Grįžom lankyt – jau mažai ką tekalbėjo. Supirkau brangiausius vaistus, pamenu dar paskaičiau vienų informacinį lapelį – rašė jog skirti atstatyti išsekimo ir alkoholio pažeistas ląsteles.

 

Vėl išvažiavom, grįžom po savaitės, per Kalėdas. Senelis jau nekalbėjo, tik nerišliai murmėjo, mūsų net nebepažino. Seselės pasakojo, kad diena prieš dar aiškino joms kaip buvo susitikęs „ten kur viskas balta“ su savo žmona ir ėjo pasivaikščiot. Bet juk jo žmona mirusi.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Nuėjau pas skyriaus vedėją, ji pasakė tiesiai šviesiai – „ruoškitės laidotuvėms“. Apsipylus ašaromis išbėgau iš ligoninės. Išėjo vyras, vos sugebėjau pasakyti, kas yra. Jis neverkė – per gyvenimą neteko visų, kuriuos mylėjo – jau nebemokėjo verkti.

 

Nusiraminau ir grįžom į palatą. Dar prisėdau šalia senelio. Jis uždėjo ranką man ant pilvo ir sukuždėjo „mamyte, laukit manęs“. Tą akimirką šių žodžių nesupratau ir reikšmės jokios nedaviau.

 

Grįžom į darbus ir po poros dienų skambutis – „insultas“. Aš net susmukau darbo vietoje. Grįžom ir likus vienai dienai iki Naujų, palaidojome. Vyras liko vienas, kaip pirštas – nei vieno giminaičio, tik aš šalia.

 

Po laidotuvių praėjus kelioms savaitėms sužinojau, kad laukiuosi. Pagal skaičiavimus pastojau iš kart po Naujų Metų, tik mirus seneliui. Nors mums pradėti naują gyvybę nesisekė ilgą laiką.

 

Tik tada supratau, ką senelis turėjo galvoje sakydamas man „mamyte“. Jis išėjo, bet po savęs paliko sūnų, kad vyras turėtų bent kokį kraujo ryšį, kad neliktų vienas.

 

Sūnui jau metukai ir du mėnesiai. Ir kuo toliau, tuo labiau darosi panašus į senelį. Tikiu, jog būtent senelio siela gyvena mūsų vaikelyje. Nors jis išėjo, bet tikiu, kad yra su mumis per mažą žmogutį – sūnelį.

 

Aušra S.

 

Anomalija.lt teiraujasi savo skaitytojų – gal ir Jus esate girdėję istorijų apie keistus ir sunkiai paaiškinamus reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt patys tapote antgamtinių reiškinių liudytojais? Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų – parašykite mums!


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
nesvarbu

Kaip idomiai viskas

Greta

Gražu, bet įdomu tai, kad jai tebuvo 19, o jie planavo vaikelį jau ilgą laiką:D tiesiog mano nuomone tai keistoka, pačiai 19 bet apie vaiką toli gražu dar nemąstau:D

Nu tikrai

Graži istorija.