Šėtono Evangelija

Ši sąmokslo teorija savo idėjų semiasi iš fakto, jog taip vadinamas „Didysis Grimuaras“ iš tiesų egzistuoja. „Didžiuoju Grimuaru“ yra vadinama knyga, dar žinoma kaip „Raudonasis Drakonas“ ir „Šėtono Evangelija“. Pati knyga yra visiškai reali, nes Romos Katalikų bažnyčia oficialiai tvirtina ją turinti ir sauganti. Visgi viešai ši knyga nėra prieinama.

Istoriniai faktai rodo, kad knyga buvo surasta Saliamono kape Jeruzalėje 1750 metais. Parašyta ji buvo bibline hebrajų arba aramėjų kalbomis. Pati knyga niekur nėra datuojama anksčiau nei būtent 1750 metai. Aišku, nebent Katalikų bažnyčia apie tai tiesiog nekalba. Kita vertus, yra manoma, kad ši knyga yra anksčiau, dar bent XIII amžiuje, parašyto rankraščio kopija.

Anksčiausiai aptinkami įrodymai apie šio rankraščio egzistavimą yra siejami su Honorijumi iš Tėbų. Kita vertus, paties Honorijaus iš Tėbų realų egzistavimą patvirtinti yra nelengva. Manoma, kad galbūt tai buvo popiežius Honorijus III (gyvenęs 1148 – 1227 metais).

Taigi teigiama, kad žmogus vardu Honorijus kažkada parašė knygą pavadinimu „Prisaikdintoji Honorijaus knyga“, iš kurios vėliau atsirado „Didysis Grimuaras“. Pasakojama, kad Honorijus arba pats buvo Šėtonas, arba buvo jo apsėstas vien tam, kad parašytų savo veikalą. Tad šioje knygoje yra instruktuojama, kaip prisikviesti Šėtoną bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.

Pats žodis „grimuaras“ prasmiškai būtent ir reiškia „burtų knygą“. Tad pasaulyje yra pasklidę nemažai tokių „magijos vadovėlių“, laikomų tikrojo „Didžiojo Grimuaro“ kopijomis. Ypač tokios knygos populiarios Haityje ir kitose šalyse, kur yra stiprus šamanizmo judėjimas. Bet sąmokslininkai nuramina, kad paplitusios kopijos yra niekalai ir visiškai neatitinka tikrųjų „Didžiojo Grimuaro“ žodžių.

Sąmokslo teorijos šalininkai yra įsitikinę, kad jau pati „Didžiojo Grimuaro“ knyga turi antgamtinių savybių. Pavyzdžiui, yra atspari ugniai, negali būti suplėšyta ar sudarkyta. Žodžiu, ji tiesiog niekaip negali būti sunaikinta. Teigiama, kad tai yra vienintelė autentiška knyga, kuri iš tiesų aprašo procedūras, reikalingas Šėtono prisikvietimui.

Maža to, knygos pagalba prisikviesti galima ne vien Šėtoną, bet iš esmės visus žmonijai žinomus demonus ir piktąsias dvasias. Kadangi knyga yra parašyta paties Šėtono, joje detaliai yra aprašyti bei aiškinami ir bibliniai įvykiai, nurodomos konkrečios įvairių biblinių reliktų vietos.

Be to, šioje knygoje yra nupiešti ir tikslūs Judo Iskarijoto bei Jėzaus veidų eskizai. Juos, savaime suprantama, tapė pats Šėtonas. Sąmokslo teorijos pasekėjų teigimu, tai, jog ši knyga priklauso Katalikų bažnyčiai reiškia, kad ir kiekvienas katalikų popiežius yra apsėstas paties Šėtono.

Spekuliacijos „Didžiojo Grimuaro“ tema čia dar nesibaigia. Sąmokslo teorijos brandintojų manymu, šioje knygoje yra užrašytas ir slaptasis Dievo vardas. Šio vardo ištarimas iš kitos pusės lemtų visos mūsų visatos sunaikinimą.

Tiesą sakant, juokingiausia šiuose teiginiuose yra tai, jog visa ši istorija apie Dievo vardą buvo tiesiog perimta iš 1989 metų kino filmo „Warlock“ scenarijaus. Filme „Didysis Grimuaras“ yra vienas pagrindinių pasakojamųjų motyvų, o atidžiau stebint patį filmą netgi galima perskaityti slaptąjį Dievo vardą. Jis yra „Roaisha“.

Tad kūrybinė kino scenaristų išmonė čia tapo tikru sąmokslo teorijos pasekėjų įkvėpimo šaltiniu. Taigi šie dabar nepaliauja tikėti visa tai besant tikrų tikriausia tiesa. Tik slaptasis Dievo vardas, matyt, bus kažkoks kitas, nes skaitymas iš kitos pusės to vardo, kuris paminėtas kino filme, visatos dar nesunaikino. Tad jei norite sužinoti, kaipgi viskas yra iš tikrųjų, reikėtų perskaityti tikrąjį „Didįjį Grimuarą“. O šiuo metu jis yra akylai saugomas slaptuosiuose Vatikano archyvuose.

Balsas.lt ir Anomalija.lt inf.