Kai susiduri su nepaaiškinamu: paranormalios žmonių istorijos

Su paranormaliais ir nepaaiškinamais atvejais, kasmet susiduria milžiniškas skaičius žmonių visame pasaulyje. Skeptiškai nusiteikę žmonės tvirtina, kad tai tik vaizduotės vaisiai, tačiau lengva sakyti, kai to neteko pamatyti savo akimis.

Vienas užsienio portalas savo skaitytojams pasiūlė pasislėpus po slapyvardžiais papasakoti viską, kas neįprasto, įdomaus, paranormalaus jiems yra nutikę, ir štai kuo jie pasidalino.

1. Mačiau siluetą, panašų į mano senelės, stovintį ir rūkantį prie mano lango. Aiškiai regėjau dūmus, kylančius aukštyn. Ir tas kvapas. Niekas iš mano pažįstamų nerūko. Susinervinęs, kad šalia manęs vaiduoklis, sušukau: „Kas čia per ***?!“. Siluetas dingo.

2. Būdama trijų metų dukra ėmė matyti (?) „baisią tetą“ ir atsisakinėti eiti į kambarį, jei ji ten yra. Dukra sakydavo, kad tetai „mamytė nepatinka“ ir ji nori ją „nuskriausti“. Kai paklausiau, o kur ta teta yra, dukrytė atsakė, kad „ji už tavo nugaros – lipa užuolaidomis ir jai iš veido bėga kraujas“.

3. Ėjau link mašinos, kai išvydau kolibrį, priskridusį ir plazdantį gal per pėdą nuo manęs. Tarsi nužvelgęs mane po kelių sekundžių nuskrido sau. Atkreipiau dėmesį, nes kolibris buvo mano mamos mėgstamiausias gyvūnas, o ji buvo neseniai mirusi… Kai įsėdau į automobilį, pravirkau. Norėjau tikėti, kad mama dar nevisiškai išnyko ir užsuko aplankyti.

4. Kai man buvo 12, mama išvyko į miestą kelioms dienoms, o mane paliko vieną. Atėjus dienai, kada ji turėjo grįžti, išgirdau beldimą į duris ir jos balsą, šaukiantį mano vardą. Nespėjus man išsiristi iš lovos, šuo jau nulėkė laiptais žemyn pasisveikinti…

Tačiau netikėtai užlėkė laiptais atgal cypdamas ir pabrukęs uodegą. Pajutusi kažką negera, likau kur buvusi… Suskambo telefonas ir beldimas liovėsi. Pakėliau ragelį.

– Sveika, mieloji, čia mama. Užtrukau su reikalais… Grįšiu poryt, pabūsi dar viena?

Komentatorius nr. 1: Gyvūnai paprastai iškart pajaučia, jei kažkas negerai. Mane neramina faktas, jog jūsų šuo buvo bent sekundei apmulkintas… Tai verčia manyti, jog būtybė buvo labai stipri.
Autorė: Niekada nepagalvojau apie tai… Negaliu pasakyt, kad nuraminot!
Komentatorius nr. 2: O ką sakė mama, kai sužinojo?
Autorė: O, ji lengvabūdė. „A, taip, kažkas yra miręs šio namo kieme, tai gal jis ten ir buvo“.

5. Aš, mama, brolis ir šunys buvome virtuvėje. Netikėtai abu šuneliai pakilo ir nuėjo prie durų vizgindami uodegas, kaip darydavo tik laukdami savų, svetimiems prisiartinus visada lodavo. Tačiau niekas neatėjo… Mama su broliu sakė lyg ir girdėję atsidarant ir užsidarant duris, bet nei žingsnių, nei žmogaus. Keista.

6. Vaikystėje esame gyvenę (aš ir mama) net mamos ir vaiko globos namuose, nes mano tėvas persekiojo mus (bjaurios skyrybos, Alabama atidavė jam mano globą, todėl mama išsivežė į Vašingtoną).

Vieną kartą pasižiūrėjau į veidrodį ir pamačiau gauruotą demoną, žiūrintį į mane. Verkdama nubėgau pas mamą, kuri nuramino mane. Vėliau greta mano lovos išdygo maloniai atrodantis vyras, kurį galiu įvardinti tik kaip vaiduoklį. Jis išstovėjo šalia mano lovos nejudėdamas ir nekalbėdamas 4 mėnesius, kasryt išnykdamas.

Tačiau vieną naktį jis pažadino mane ir pasakė: „Jis ateina. Bėkit!“. Prikėliau mamą, papasakojau jai viską, ir, susipakavusios daiktus, išvykome, pernakvojome viešbutyje. Kai rytojaus dieną grįžome pažiūrėti, radome įsilaužimo žymes – kažkieno eita iš kambario į kambarį kažko ieškant.

7. Lisa… Mano antros eilės pusseserė. Kartu augome, vėliau mūsų ryšys išaugo į šį tą daugiau. Prieš koledžą pasukome skirtingais keliais.

Naktį nuėjau į tualetą. Kai plaudamasis rankas pakėliau akis į veidrodį, išvydau ją… Lisa aidinčiu balsu pasakė, kad tebemyli mane ir visad mylės. Ir išnyko iš akiračio.

Medinėm kojom grįžau į lovą. Pagalvė kvepėjo ja… Grimzdamas į miegą jaučiau jos mielą esybę greta savęs…
Kitą rytą nebebuvo jokių pėdsakų, kad Lisa būtų buvusi čia.

Mamos skambutis. Lisa mirė prieš kelias dienas – nuo girto savo draugo rankos. Lisa, brangioji! Praėjo 20 metų ir tu tebesi vienintelė moteris, kurią kada nors mylėjau…

8. Kai viena mano dvynukių išmoko šnekėti, papasakojo, jog praeitame gyvenime gyveno su seneliu ant uolos, Airijoje, ir vieną dieną tornadas juos abu pražudė. Paklausiau, kur tuo metu buvau aš ir sesutė. „Dar nebuvote gimusios“, – atsakė dukra.

9. Nuomojausi dalį namo, kuriame vaidenasi. Vienas kambarių visada buvo užrakintas, tad sau teturėjau mažytį kambariuką su virtuvėle ir vonios kambarį. Kartą draugė nakvojo pas mane, ir naktį pamatė šešėlį, stovintį vonioje, pro atviras duris spoksantį į ją. Vonios kambarys buvo prieš pat užrakintąjį… Kitą kartą išvirtau iš lovos pažadintas kaukiančios priešgaisrinės sistemos, bet apžiūrėjęs visas patalpas neradau nieko, kas būtų galėjęs sukelti tai.

Esu girdėjęs beldimus, stuksenimus… Tai galėjo būti kaimynai, bet kam jiems vidury nakties kalti vinį į sieną? Taip pat girdėdavosi kažkoks inkštimas, dejavimas… Gal tai tebuvo kaimynų šuo, bet garsas sklisdavo ne iš tos pusės. Tarp kitko, butas prieš manąjį, ko gero, buvo dar labiau apsėstas, nes ten nuomininkai keisdavosi bent triskart į metus.

Tvarkiausi su tuo gana originaliu būdu – pavadinau vaiduoklį Pitu ir apsimečiau, jog jis tėra ne itin malonus kambariokas. Mano draugei nepatiko visa ši situacija, tad netrukus likau vienas su savuoju Pitu. Juokinga, bet atmosfera gal net kiek pagerėjo. Palikau popieriuką su užrašu „Pito užrašai“ ir pasakiau, kad, jei ką, tegu užrašo, jei kas negerai. Juk reikia kažkaip susigyventi…

Nežinau, ar tai tikrai paranormalu, bet, panašu, kad ėmiau tikėti tuo, „ko mokslas nepaaiškina“.

Smagaus Helovino, per kurį šydas tarp pasaulių būna itin plonas. Kviečiame dalintis patirtais paranormaliais nuotykiais komentaruose!

Parengė: E.

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.