Marse – net 20 km skersmens skysto vandens ežeras?


Mokslininkai aptiko įrodymų, kad Marse egzistuoja skystas vanduo. Jie mano, kad po Raudonosios planetos pietų poliaus ledynų kepure tyvuliuoja 20 km skersmens skysto vandens ežeras.

Ankstesnis tyrimas buvo aptikęs tikėtinus ženklus, kad skystas tekantis vanduo Marso paviršiuje pasirodo protarpiais, bet dabar mokslininkai tiki turintys įrodymų, kad nuolatinio skysto vandens Marse yra būtent dabar, šiuo laiku.

Marsaeigio „Curiosity“ tyrinėti išdžiūvusių ežerų dugnai rodo, kad praeityje planetos paviršiuje buvo daug vandens, bet dėl plonos Marso atmosferos klimatas atvėso, tad dauguma planetos paviršiaus vandens tiesiog užšalo.

Atradimas padarytas radariniu įrenginiu „Marsis“, įmontuotu į orbitinį zondą „Mars Express Orbiter“.

Ko gero tai nėra labai didelis ežeras“, – teigia tyrimo vadovas iš Italijos Nacionalinio astrofizikos instituto, profesorius Roberto Orosei. Deja, „Marsis“ negalėjo išmatuoti ežero gylio, bet tyrėjų komanda mano, kad jis – ne mažiau metro.

„Bet tai tikrai galime laikyti vandens telkiniu. Ežeras, susidaręs iš ištirpusio ledo, užpildęs erdvę tarp uolų ir ledo – panašiai, kaip kad tam tikruose Žemės ledynuose“, – komentuoja prof. R.Orosei.

Kaip tai buvo aptikta?
Tokie įrenginiai kaip „Marsis“ siunčia į planetos paviršių signalą ir gaudo jo aidą. Tęstinė balta linija radaro vaizde žymi Pietų ašigalio sluoksniuotą klodą (angl. South Polar Layered Deposit) – darinį, kažkuo panašų į tešlą, sudarytą iš ledėjančio vandens ir dulkių. Po šiuo dariniu mokslininkai ir aptiko kai ką neįprasta.

„Šviesiai mėlyna spalva reiškia, kad signalo atspindžiai nuo apačios yra stipresni, nei nuo paviršiaus. Tai ir yra ženklas, išduodantis vandens buvimą“, – aiškina prof. R.Orosei.

Ką tai reiškia gyvybei?

Nieko apibrėžto. Kol kas.

Dr. Manishas Patelis iš Atvirojo universiteto teigia: „Mes jau seniai žinome, kad Marso paviršius nėra tinkamas mums žinomos gyvybės formoms, tad dabar marsietiškos gyvybės paieškos vyksta po planetos paviršiumi“. Pasak jo, tai yra vieta, kurioje yra tinkama apsauga nuo žalingos radiacijos, o slėgis ir temperatūra yra ne tokie drastiški. Svarbiausia, tai sukuria sąlygas skystam vandeniui, kuris yra būtinas gyvybei.

Šis principas – sekimas paskui vandenį – yra viena iš pagrindinių krypčių astrobiologijos moksle – moksle, kuris tyrinėja gyvybės galimybės už Žemės ribų.

Bet nors mokslininkai kalba apie vandenį, jie neskuba tvirtinti ko nors daugiau.

„Iš tiesų nesame arčiau tikro marsietiškos gyvybės atradimo, – BBC sako dr. M.Patelis. – bet ką šis vanduo rodo, tai kur reikėtų ieškoti toliau. Čia panašiai kaip lobio žemėlapis – išskyrus tai, kad turėsime daug vietų, pažymėtų X“.

Vandens temperatūra ir cheminė sudėtis taip pat gali būti problema potencialiems Marso organizmams. Tam, kad vanduo išliktų skystas tokiomis sąlygomis (mokslininkai skaičiuoja, kad toje vietoje, kur vanduo susiliečia su ledu, turėtų būti nuo -30 iki -10 Celsijaus laipsnių), jame turėtų būti daug ištirpusių druskų.

„Labai tikėtina, kad tas vanduo yra ypatingai šaltas, o taip pat ekstremaliai sūrus, kas gyvybei mestų nemenką iššūkį“, – sako Šv.Andriaus universiteto (Didžioji Britanija) astrobiologijos daktarė Claire Cousins.

O kas toliau?


Nors atradimas vis palaiko gundančią viltį, kad Marse galėjo ar dar ir dabar gali egzistuoti gyvybė, pirmiau reikia toliau aiškintis ežero bruožus.

„Ką dabar reikėtų daryti, tai pakartoti šiuo matavimus kitose vietose ir ieškoti panašių signalų“, – mano Atvirojo universiteto daktaras Mattas Balme. Pasak jo, galbūt tai įžiebtų naują ir ambicingą Marso misiją, kuri imtųsi šios apledėjusios vandens kišenės gręžimo – panašiai, kaip buvo padaryta su keliais poledyniniais ežerais Antarktidoje.

Mokslininkai yra pranešę, kad Antarktidoje esančio Vostok ežero gilumoje yra aptikę bakterijų – bet daryti tokius gręžinius Marse būtų tikrai ambicinga.

„Nusigauti ten ir surinkti galutinius įrodymus, kad tai tikrai yra ežeras bus nelengva užduotis, – sako profesorius R.Orosei. – Tam reikėtų nuskraidinti robotą, kuris sugebėtų prasigręžti per pusantro kilometro storio ledą. Tam tikrai reikės technologijų, kurių kol kas dabar neturime“.

Šaltinis: Technologijos.lt ir Lrytas.lt

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!


2500
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Alien

Dau faktu ir yrodymu yra slepema.numeta visuomenei.tik slamsta.daugelis zmoniu manau.nori tiesos.valdzia bijo,dauka publikuot.kaip reguosim???
.bet tas luzys zmonijoi.vistiek.tures ivykt.

cirkelis

Patinka man tokios antrastes su klaustuku. Cia jus musu klausiat? Kaip mums patikrint? Jei nezinot tai kam isvis kazka rasyt apie tai