Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (15 dalis)

Ankstesnes projekto „Aldebaran“ dalis galite rasti paspaudus čia.
 
Uždraustos žinios
 
Praeitos dalies pabaigoje aš klausiau, kodėl jei elitas turi Mesendžeri, nenaudoja mokslinio ir technologinio jo archyvų turinio savo pačių naudai per paskutiniuosius šešis tūkstantmečius? Aš galvoju, kad yra 2 galimi tam paaiškinimai:
 
– Mesendžeris buvo “išjungtas” kai buvo išaiškinti piktybiniai kunigų-karalių tikslai.
– Mesendžeris buvo “pagrobtas”.
 
Komentuojant pirmą paaiškinimą būtų bandymas “įrodyti priešingybę”. Kad Mesendžeris buvo “išjungtas” yra paprasta paaiškinti priežastį, kodėl archyvų medžiaga nebuvo panaudota, tačiau tai labai sunku įrodyti. Antras paaiškinimas – Mesendžeris buvo pavogtas – ko gero labiausiai tikėtinas.
 
Prieš gilinantis į detales norėčiau pabandyti spėti, kas tam Archyve buvo ir kaip to archyvo turinys galėjo būti pristatytas tiems, kas rado kapsulę.
 
Ko gero labiausiai tikėtinas kapsulės vaidmuo buvo užmegzti kontaktą su žmonėmis ir pasiūlyti geros valios dovaną – mokslų archyvą, technologijas ir teisingo valdymo praktikos pavyzdžius, kartu su Aldebarano sistemos gyventojų istorija ir kultūra. Archyvas turėjo būti užpildytas bendrų mokslo ir žinių, sukauptų gyventojų rasės, panašiai kaip internetas, tačiau be reklaminio absurdo. Nors ir sunku įsivaizduoti, tačiau archyvo talpa turėtų būti trilijoną kartų didesnė nei dabartinis internetas. Aišku pastarasis archyvo apibūdinimas tai spėjimas, tačiau toks būdas turėtų būti labiausiai artimas protingoms būtybėms.
 
Kaip ir su visomis duomenų bazėmis, archyvo priėjimas ir pristatymas taip pat svarbus kaip ir turinys. Kai Mesendžeris atvyko – apie 4600BC, Ubaid žmonės iš Eridu negalėjo nei skaityti nei rašyti, taigi būtų neišmanu pristatyti informaciją rašytine forma. Kažin ar būtų išmanu pristatyti informaciją kalbant, kadangi ubadieciai nesuprastu Aldebarano sistemos būtybių kalbos. Todėl archyvas greičiausiai būtų pristatytas naudojant piktogramas – paprastus piešinius elementarius paveikslėlius, kuriuos žmonės iš karto atpažintų. Mesendžerio informacijos “dekodavimas” būtų Eridu kunigų pareiga, nes jie buvo En, administracinio lyderio patarėjai.
 
Kunigai turėjo būti išsilavinę ir labai tikėtina, kad jie turėjo suprasti, kas pasakojama archyve. Galime įsivaizduoti, kad kažkas panašaus į ekraną atsiversdavo kapsulės paviršiuje, kuriame buvo besikeičiančios piktogramos (tarkim, kad Mesendžeris buvo tiek “protingas”, kad atidarytų savo sienelę tik besidomintiems žmonėms, ne gyvūnams). Labiausiai tikėtina, kad pirmosios pristatytos piktogramos, tai Aldebarano sistemos gyventojų atvaizdai. Jie, ko gero, buvo labai panašūs į Žemės gyventojus, kurie stovi salia Mesendžerio pakėlę rankas rodydami atikos simbolį. Žinoma, lygiai tokį patį paveiksliuką mes išsiuntėme į žvaigždes kartu su Vojadžeriu ir Pionieriumi – Žemės kosminiais laivais.

Pasitikėdami Aldebaraniečių panašumu, kunigai kartodavo ką matydavo, kaip sakykim, rankos ištiesimas viename lygyje su kito ranka – panašiai, kaip šiandien rankos paspaudimas, susitinkant. Įdomu pastebėti, kad vienuose iš seniausių uolų piešinių, rastų Santanderyje, Ispanijoje piešiamos rankos kaip, sakytum, kviečiančios pridėti savo ranką. Atliekant šitą veiksmą, ant Mesendžerio, ko gero, atsirasdavo ekranas, kuriame, greičiausiai buvo daugiau piktogramų. Jos galėjo būti pristatytos kaip vis sudėtingesni galvosūkiai.

Laikui bėgant, sprendžiant tuos galvosūkius, paprasčiausiai kopijuojant nuo ekrano, prasidėjo savarankiškas jų rašymas. Savo knygoje Jared Diamond teigia, kad raštas yra vienas svarbiausių išradimų žmonijos istorijoje, ir jis nėra vienintelis, kuris pastebi, kad rašto žmonės išmoko iš ateivių. Išmokę kalbą kunigai galėjo atskleisti kitus Archyvų lygius. Kitas žingsnis būtų fotografija lydima paprastų garsų.

Aišku, paprasta fotografija, kurioje grupė padarų ir juos apibūdinantis analogiškas žodis – žmonės. Jei prisiminsime Vojadžerio archyve taip pat įrašytas žmogaus balsas ir Žemės garsai. Ko gero Mesendžerio žinutėse buvo pristatantis asmuo, kuris turėjo vardą Ea, kas ir buvo Enki originalus vardas. Kunigai sužinoję tiek informacijos turėjo būti pramokę Aldebarano būtybių kalbą. Ir aš ne pirmas sakau, kad tai gali būti Šumerų kalba. Tai paaiškintų, kodėl ta kalba nėra niekaip gimininga kitoms pasaulio kalboms.

Paskui nuotraukas sektų video. Archyvas būtų pristatytas tokiu būdu, kurį mes dabar vystome – holografiniais 3 dimensijų vaizdais. Ubados gyventojams ir mums taip pat, šie paveiksliukai atrodytų realūs ir nerealūs tuo pačiu metu. Tai kaip stovint tiesiog prieš kažką, kas neturi jokio turinio. Žiūrėjimas 3D filmo kino teatre sudaro tik dalinį įspūdį to, kaip iš tikrųjų galėtų atrodyti. Kunigai klaustų klausimų ir gautų atsakymus, jie galėjo vesti pokalbius ir išmokti Aldebarano būtybių perduodamų “stebuklų“. Galėjo būti 3D realybes simuliacijos, kuriose kunigai galėjo būti “paimti“ į jų namų planetą arba galėjo parodyti Žemės vietoves. Ne veltui yra sakoma, kad Annunaki pažinojo Žemės planetą.

Iš mūsų pusės, mes matom Ubadiečių ir Annunaki santykius kaip religiją. Tai yra dėl to, kad mes sužinojome apie Annunaki per Šumerų, karta po kartos, po Enki atvykimo, pasakojimus. Tiems pasakojimams duotas savotiškas “vietinis” atspalvis apie Eridu įvykius. Tada Mesopotamija buvo valdymo režime. Valdymo, kuris be kitų būdų naudojo religiją žmonių kontrolei. Kaip palyginimą galime paimti tai, kad daugelis žmonių šiandien tiki, kad Jėzus buvo kovotojas už politinę laisvę, kuris ankstesnių kartų (jų pačių tikslui) buvo piešiamas religiniu lyderiu. Taip pat, kaip mes manome, kad žmonės garbino Enki.

Tai, ko gero, ne buvo visiška tiesa. Greičiausiai žmonės buvo “konsultuojami” Enki. Gali būti, kad Ubadiečių maldininkai, kurie prieš tai garbino nelotinius “Motinos Žemės” dievus ir mėgo gyvates kaip blogį vaizduojančius amuletus, dabar pasidarė “išmintingi” (kaip šių laikų mokslininkai) ir skelbė informaciją kurią gavo iš Mesendžerio. Be jokios abejonės Oannes – vėliau apibūdinti kaip Enki aukščiausi kunigai – buvo Enki Išminčių (Sages) lyderiai, taip vadinami “žuvies pavidalo” žmonės. Pagal Babilono rašytoją Berossus, – Oannes mokino žmones: “Raidės, mokslai ir menas – neša blogį”. Dėl to atrodo tikėtina, kad Oannes buvo titulas daugiau nei vardas (panašiai, kaip daktaras), kuris buvo duodamas Sages lyderiams.

Aš spėju, kad po kiek laiko Ubadiečiai pradėjo taikyti žinias iš Mesendžerio. Tuo pačiu laiku maža maldininkų/Sages grupė slaptai naudojo archyvo dalis savo tikslams ir sugebėjo pavergti Eridu lyderius. Šie “kunigai-karaliai” pasisavino Mesendžerį, uždarė informacijos kanalą ir pavergė žmones. Aš taip pat spėju, kad kunigai-karaliai galvojo panaudoti Mesendžerio išmintį pasidaryti sau geresnį gyvenimą skleisdami propagandą, kad Annunaki padarė žmones vergais.

Bet jei Mesendžeris buvo pagrobtas, tada kunigai-karaliai būtų ėję iš proto dėl tų, kas pasisavino archyvą. Jei mano spėjimas teisingas, tada staiga pasidaro aišku, kodėl propaganda (senoji legenda minėta ankstesnėje dalyje) kurioje Enki Me buvo pagrobtas Innanos gudrybėmis ir išgabentas iš Iridu į Uruk.

Ir jei mano spėjimas yra teisingas, galima paaiškinti kodėl kunigai- karaliai teigė, kad išmintis moters rankose korumpavo Uruk gyventojus. Kitaip tariant kunigai- karaliai bijojo, kad Enki Me bus panaudota prieš juos pačius. Todėl žmonėms buvo kalbama nekęsti išminties ir persekioti tuos, kurie tą išmintį turi. Jei šiame scenarijuje yra bent dalis tiesos, tai mes atsakėme į klausimą, kuris buvo keliamas šios dalies pradžioje: Mesendžeris buvo pagrobtas Enki Sages, kurie buvo vadovaujami moters, ir paimtas į Uruk saugojimui.

Išdėstytas scenarijus gali taip pat paaiškinti kitą didžiąją paslaptį asocijuojamą su Annunaki – Stebėtojais. Kas buvo Stebėtojai – amžių paslaptis. Stebėtojai pirmą kartą buvo paminėti Danieliaus knygoje (“the Book Of Daniel”), kurioje Stebėtojai aprašomi kaip kritę angelai, Babilono karaliaus Nebuchadnezzar sapne. Jie pavaizduoti Enoch’o knygose (“The books of Enoch”) toje Achripto dalyje, kuri buvo įdėta į Bibliją.

Projektas „Aldebaran“: pasaulio elito paslaptys (16 dalis)

Vertė: Šaulys