Mokslininkas pasakoja apie pomirtinį pasaulį
|Vienas iš vadovaujančių tyrimų centro „Impuls“ konstruktorių Vladimiras Jefremovas mirė staiga. Ėmė kosėti, susmuko ant sofos, artimieji iš pradžių net nesuprato, kas atsitiko, pamanė, kad prisėdo pailsėti. Sesuo Natalija pirmoji atsipeikėjo ir pajudino broliui petį:
– Volodia, kas tau?
Jefremovas bejėgiškai nuvirto ant šono. Natalija pabandė užčiuopti pulsą – nėra, širdis nebeplakė. Ji ėmė daryti dirbtinį kvėpavimą, bet brolis nebekvėpavo. Natalija, pati būdama medikė, žinojo, kad šansai išgelbėti mažėja sulig kiekviena minute. Bandė „užvesti“ širdį, masažuodama krūtinę. Baigėsi aštuntoji minutė, kai jos delnai pajuto silpną atsakomąjį plaktelėjimą. Širdis įsijungė. Jefremovas pradėjo kvėpuoti.
– Gyvas! – paskelbė sesuo. – O mes pamanėme, kad tu numirei. Kad jau viskas, galas!
– Galo nėra, – sušnabždėjo Jefremovas. – Ten irgi gyvenimas. Bet kitoks. Geresnis…
Jefremovas užrašė, ką išgyveno klinikinės mirties metu, su visomis smulkmenomis. Jo liudijimai neįkainuojami. Tai pirmasis Rusijoje pomirtinių pojūčių mokslinis tyrimas, atliktas mokslininko, kuris pats tai išgyveno. Savo stebėjimus jis paskelbė žurnale „Valstybinio Sankt Peterburgo technikos universiteto mokslo ir technikos naujienos“, o paskui papasakojo apie tai moksliniame kongrese.
Perėjimas
Jefremovo reputacija nepriekaištinga. Jis stambaus masto specialistas dirbtinio intelekto srityje, ilgą laiką dirbo konstruktorių biure „Impulsas“, dalyvavo Gagarino išsiuntime į kosmosą, turi svarų indėlį naujausių raketinių sistemų kūrimo srityje. Keturis kartus jo vadovaujama grupė gavo įvairias valstybines premijas.
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
– Iki savo klinikinės mirties laikiau save ateistu, – pasakoja Jefremovas. – Tikėjau tiktai faktais. Visas kalbas apie pomirtinį pasaulį laikiau religiniais kliedesiais. Atvirai kalbant, apie mirtį negalvodavau. Darbų ir reikalų buvo tiek, kad ir dešimčiai gyvenimų pakaktų. Gydytis irgi nebuvo kada – širdis negalavo, chroniškas bronchitas kankino, kitokie negalavimai ramybės nedavė.
Kovo 12 dieną sesers Natalijos namuose mane ištiko kosėjimo priepuolis. Pajutau, kad dūstu. Plaučiai nebeklausė manęs, bandžiau įkvėpti ir negalėjau. Kūnas pasidarė kaip vatinis, širdis sustojo. Iš plaučių su gargesiu ir putomis išėjo paskutinis oras. Galvoje šmėstelėjo mintis, kad tai paskutinė mano gyvenimo sekundė.
Tačiau sąmonė kažkodėl neatsijungė. Staiga atsirado neįprasto lengvumo pojūtis. Man jau nieko nebeskaudėjo – nei gerklės, nei širdies, nei skrandžio. Taip komfortiškai jausdavausi tik vaikystėje. Nejaučiau savo kūno, nemačiau jo. Bet man išliko visi mano jausmai ir prisiminimai. Aš kažkur skridau gigantišku vamzdžiu. Skrydžio pojūtis buvo pažįstamas – anksčiau jį pajusdavau sapnuodamas. Pabandžiau mintimis sulėtinti skrydį, pakeisti jo kryptį. Pavyko. Siaubo, baimės nebuvo, tik palaima, jeigu galima taip išsireikšti. Pamėginau išanalizuoti, kas vyksta ir išvados atėjo akimirksniu. Pasaulis, į kurį aš pakliuvau, egzistuoja. Aš mąstau, vadinasi, taip pat egzistuoju.
Vamzdis
– Viskas buvo nauja, ryšku ir įdomu, – tęsia savo pasakojimą mokslininkas. – Mano sąmonė veikė visiškai kitaip, negu anksčiau. Ji aprėpė viską iškart, jai neegzistavo nei laikas, nei atstumai. Aš grožėjausi aplinkiniu pasauliu, kuris buvo tarsi susuktas į vamzdį. Saulės nemačiau, visur lygi šviesa, nemetanti šėšėlių. Ant „vamzdžio“ sienų matėsi kažkokios nevienalytės struktūros, panašios į reljefą. Buvo neįmanoma nustatyti, kur yra viršus, o kur apačia. Pamėginau įsiminti vietovę, virš kurios skridau – tai priminė kažkokius kalnus. Landšaftas įsiminė be jokių pastangų, mano atminties apimtis buvo išties begalinė. Pamėginau grįžti į tą vietą, virš kurios jau praskridau, mintimis ją įsivaizduodamas. Viskas pavyko. Tai buvo tarsi kokia teleportacija.
Televizorius
– Kilo išdykusi mintis, – toliau pasakoja Jefremovas. – Iki kokio laipsnio galima daryti poveikį aplinkai? Ir ar negalima sugrįžti į savo praėjusį gyvenimą? Mintyse įsivaizdavau seną, sulūžusį televizorių savo bute. Ir pamačiau jį iškart iš visų pusių. Aš iš kažkur žinojau apie jį viską. Žinojau, kur buvo išgauta rūda, iš kurios lydė metalą, kurį panaudojo konstrukcijoje. Žinojau, koks lydytojas tai darė. Žinojau, kad jis vedęs, kad turi šeimyninių problemų. Globaliai mačiau viską, kas susiję su šiuo televizoriumi, įsisąmoninau kiekvieną smulkmeną. Ir tiksliai žinojau, kuri detalė sugedusi. Vėliau, kai mane reanimavo, pakeičiau tą T 350 tranzistorių ir televizorius vėl veikė…
Buvo toks minties visagališkumo pojūtis. Mūsų konstruktorių biuras du metus kamavosi, spręsdamas sudėtingą problemą, susijusią su sparnuotosiomis raketomis. Ir aš staiga, įsivaizdavęs tą konstrukciją, išvydau problemą visame jos daugiabriauniškume. Ir sprendimo algoritmas atsirado pats savaime. Vėliau aš jį užsirašiau ir įdiegiau.
Dievas
Suvokimas, kad jis randasi ne vienas tame pasaulyje, atėjo Jefremovui palaipsniui.
– Mano informacinė sąveika su aplinka palaipsniui prarado vienpusiškumą, – pasakoja mokslininkas. – Į suformuluotą mano sąmonėje klausimą, buvo duodamas atsakymas. Iš pradžių tokius atsakymus laikiau natūraliu mąstymo rezultatu, bet man suteikiama informacija greitai išėjo už tų žinių, kurias turėjau prieš mirtį, ribų. Žinios, gautos tame „vamzdyje“ daug kartų viršijo žemėje mano įgytą bagažą.
Aš suvokiau, kad mane veda Kažkas visuresantis, neturintis jokių ribų. Ir Jis turi neribotas galimybes, jis visagalis ir kupinas meilės. Tasai nematomas, bet visa mano esybe jaučiamas subjektas darė viską, kad manęs neišgąsdintų. Aš supratau, kad tai Jis parodė man reiškinius ir problemas su visais priežastingumo ryšiais. Aš Jo nemačiau, bet jaučiau labai aštriai. Ir žinojau, kad tai Dievas…
Staiga aš pastebėjau, kad man kažkas trukdo. Mane traukė į išorę tarsi morką iš lysvės. Nesinorėjo grįžti, viskas buvo taip gerai… paskui viskas sumirgėjo ir aš pamačiau savo seserį. Ji buvo išsigandusi, o aš švytėjau iš susižavėjimo.
Palyginimas
Jefremovas savo moksliniuose darbuose aprašė anapusinį pasaulį vartodamas matematikos ir fizikos terminus. Šiame straipsnyje sudėtingų sąvokų ir formulių nebus.
– Vladimirai Grigorjevičiau, su kuo galima palyginti pasaulį, į kurį jūs patekote po mirties?
– Bet koks palyginimas bus neteisingas. Procesai ten vyksta ne linijine tvarka, kaip pas mus, jie neištęsti laike. Jie vyksta tuo pačiu metu ir iš visų pusių. Objektai ten pateikiami kaip informacijos blokai, kurių turinys nulemia jų buvimo vietą ir savybes. Viskas susję priežasties-pasekmės ryšiais. Objektai ir savybės suvestos į vieningą globalinę informacinę struktūrą, kurioje viskas paklūsta vedančiąjam subjektui – Dievui, Dėsniui. Jis valdo bet kokių objektų, savybių, procesų, tame tarpe ir laiko tėkmės atsiradimui, pasikeitimui ar išnykimui.
– Kiek laisvas ten žmogus, jo sąmonė, siela, daryti vienokius ar kitokius poelgius?
– Žmogus, kaip informacijos šaltinis, irgi gali dryti poveikį objektams, jam pasiekiamoje srityje. Pgal mano valią keitėsi „vamzdžio“ reljefas, atsirasdavo įvairūs objektai.
– Panašu į filmus „Soliaris“ arba „Matrica“…
– Ir į gigantišką kompiuterinį žaidimą. Bet abu pasauliai, mūiškis ir anas, yra realūs. Jie nuolat sąveikauja vienas su kitu, nors ir gyvuoja atskirai. O abu jie, kartu su vadovaujančiu subjektu – Dievu – sudaro globalinę intelekto sistemą.
Mūsų pasaulis daug paprastesnis, jį galima apmąstyti, jis turi tvirtą karkasą konstantų, kurios užtikrina gamtos dėsnių nepažeidžiamumą. Įvykius susiejančiu pradu čia yra Laikas. O ten, anapus, konstantų arba apskritai nėra, arba jų žymiai mažiau ir jos ten gali keistis. Tokio pasaulio sandaros pagrindą sudaro informaciniai dariniai, kurie aprėpia visas žinomas ir dar nežinomas materialių objektų savybes, nors tų objektų ten ir nėra. Kažkas panašaus į kompiuterinį modeliavimą. Aš supratau, kad žmogus ten mato tai, ką nori matyti. Todėl anapusinio pasaulio aprašymai, daryti žmonių, kurie ten pabuvojo, skiriasi vienas nuo kito. Teisuolis ten mato rojų, „blogietis“ – pragarą…
Man mirtis buvo tiesiog neapsakoma laimė, kurios neįmanoma sulyginti su niekuo šiame pasaulyje. Net meilė moteriai, lyginant su tuo, ką pergyvenau, yra niekas…
Biblija
Šventraščius Jefremovas perskaitė jau po savo „prisikėlimo“. Ir rado ten patvirtinimus savo patirčiai ir savo mintims apie informacinę pasaulio esmę.
– Jono evangelijoje sakoma, kad „pradžioje buvo Žodis“. Tai buvo Dievo žodis ir žodis buvo Dievas. Ir viskas per Jį atsirado. Ar ne užuomina tai, kad Biblijoje išsireiškimas „Žodis“ reiškia mintį, jog egzistuoja kažkokia visuotinė informacinė esmė?
Savo patirtį Jefremovas taiko ir praktikoje. Daugelio sudėtingų problemų, kurias tenka mums spręsti šiame pasaulyje, raktą jis atsinešė iš ten.
– Visų žmonių mąstymą veikia priežastingumas, – sako mokslininkas. – Bet mažai kas tai suvokia. Kad nepadaryti žalos nei sau, nei kitiems, reikia laikytis religinių gyvenimo normų. Jas padiktavo pats Kūrėjas, tai šio pasaulio „vartojimo instrukcija“, pateikta mums, „vartotojams“, To, kuris visa tai sukūrė.
Galbūt tas vamzdis tėra tik perėjimas, gal po to atsidursi kažkokiam kitam pasauly, bet iš šito pasakojimo galima pasimokyti vieno – nebijoti mirties.
NEBLOGAS APRASYMAS CIA MAN JAU PANASIAU KAZKAS I TIKRA.NES PATS ZMOGUD IRGI NEDURNAS KURIA RAKETAS IR T.T.T.; GALAIMAS DAIKTAA KAD ISTIKRUJU MES IR PAPULSIM KAZKUR.JAU PRADEDU MANYTI KAD MES PAPULSIM KAZKUR I KITA PLANETAIR TEN GYVENSIM PASKAIU VEL MRSIM IR VEL KITUR.KOL PAGALAIU VEL GRYZIM IKI SAVOSIOS. NES KAI PERSKAICIAu apuie astralinius kunus ir kaip mes keliaujam ir kaip mes vel atgmstam po kazkiek tukstanciu metu.tai manau kazkas panausaus ir yra kad mes keliaujam po planetas.cia tik mano speluiones nes pats nebuvau:)
Jei jus isivaizduojat, kad esat tik mesos maisas, prasau tai jusu supratimas. O kitiem noreciau pasakyti, kad samone labai galingas dalykas, po mirties nera prasmes nieko teisti, nes zmogus viska suvokia kitu protu, issijungia zemiskieji EGO ir pan dalykai. Visas teismas ir yra tame vaizdo klipe kaip tu nugyvenai gyvenima, o teisi po to jau pats save. Musu protai pritaikyti viska suprasti kaip DUALITY, todel pasamone susikuria dangu pragara, blogi geri, kai suvoksime, kad viskas yra viena, tai suprasime, kad to vadinamo dievo dalis (globalios samones) esame ir mes. Mes turime potenciala tokiu paciu “rojumi” padaryti ir tankesniu sluoksniu (tai… Skaityti daugiau »
Na taip-per 6 minutes sugebėjo tiek patirti ir pamatyti?!
Sunku ir beveik neįmanoma išaiškinti ..,ką žmogus gali pamatyti anapus. Tik sugrįžęs žmogus žino – kas tai yra ir būtent todėl apie gyvenimą pradeda mąstyti kitaip.
Jonas is dalies teisus,gyvenimas po mirties nebutinai turi buti susijas su religija.Negalima atmesti galimybes,jog tai naturalus gamtinis procesas,tik kolkas neistirtas ir del to atrodantis paslaptingas.
Raselo Arbatinukas – tenai yra turima omenyje religija ir dievo egzistavimas, o gyvenimas, egzistavimas po fizinio kūno mirties nėra su tuom susiję. http://www.youtube.com/watch?v=yN7wLtJhUBo – šitame video yra kalbamasi su krikščioniu. Ir ten nieko neįrodo, yra tik pasišaipoma iš žmogaus. http://www.youtube.com/watch?v=XvxFXkv7L24 – čia vėlgi daug pašaipų, o įrodymų mažai, tik parodė, kaip tai (NDE) gali sukelti tas “pasiskraidymas” kameroje. Aš apie NDE nedaug tesidomėjau, todėl negaliu čia daug diskutuoti. TinSoldier, nori sužinoti, jog po fizinio kūno mirties egzistuoji ? Išmok keliauti į astralą realiu laiku. Tada pasiimk kortų kaladę, išmaišyk ir vieną ištrauk ir padėk kurnors, gali ant lango, kad matytum… Skaityti daugiau »
Raselo arbatinukas kurtas palyginimui su dievu, tačiau tinka bet kuriam neįrodomam reiškiniui. Esmė tame, kad įrodymo našta tenka teigiančiajai pusei, o ne tiems, kas neigia. Galima bet kokią nesąmonę sugalvoti, bet nuo to tai netampa tiesa. Teigiantieji turi pateikti kažkokių įrodymų. Kitaip tuo tikėti – absurdas. O teiginys: “nėra įrodymu, kad kažko nėra” yra loginė klaida. Video su “why don’t you kill yourself?” įmečiau tik ant bajerio :) O ta kita laida, nors ir agresyvi, sarkastiška ir tiesmukiška, tačiau įrodymų pateikė nemažai. Ir, svarbiausias tas, su eksperimentu centrifūgoje. Išsukus žmogų iki sąmonės praradimo net iki 80proc. žmonių patiria vadovėlinius NDE… Skaityti daugiau »
Tai kaip, Jonai? Susitarėm? Ar, kaip ir visi kiti, prireikus atsakyti už savo žodžius sprunki į krūmus? Kiekvienas durnelis gali pašnekėti ir paskleisti savo fantazijas. O gali ką nors padaryti?
Parašyk ar sutinki. Tuomet duosiu kontaktus, galėsim tiksliau paderint.
Dėja negaliu, nes aš pats dar neišmokau sąmoningai patekti į Astralą. :) Na nemanau, kad tai yra neįmanoma, nes yra daugybė žmonių kurie tai patiria, knygų daugybė išleista apie tai. Na vieną kartą lyg ir pavyko, bet visur buvo tik tamsa ir aš tik kulverstį padaryt ore, truputį pajudėti ir tesugebėjau. Na pripažįstu, kad čia kiek kvailai pasielgiau liepdamas atlikti eksperimentą, nors ir pats to nesugebu… :)
Šaunuolis. Pagarba už tai, kad prisipažįsti kaip normalus žmogus, o ne apgailėtinai išsisukinėji :)
Tai, kad daugybė žmonių kažką patiria, nereiškia, kad jie tai tinkamai suvokė ir įvertino. Grožinė literatūra ar kokių lunatikų parašytos knygos, siekiant asmeninės naudos, taip pat nieko nereiškia. Kažkodėl nei vienas iš viso pasaulio astralo keliautojų nesugebėjo to padaryti prie liudininkų su patikimais įrodymais.
Na tikrai nenoriu nieko apgaudinėti. Ačiū ir tau, kad esi plačiau mąstantis ir net pats bandei patekti į Astralą ir tie nepasisekimai galbūt “įnešė” į tavo protą didesnį skepticizmą tokiuose dalykuose. Na pats patekimas į Astralą irgi nieko neįrodo, nes dauguma tai gali pavadinti sapnu, sąmoningu sapnu ar šiaip kokia haliucinacija. Dėl to, jog egzistuoja Astralinė Projekcija (OBE) abejonių kaip ir nekyla, nes yra daugybė žmonių, kurie tai patyrė: “Surveys show that about 15% to 20% of the population have had an OBE at some time during their lives (Blackmore, 1982)”. Na aišku tai gali maišytis ir su Sąmoningais Sapnais,… Skaityti daugiau »
Na, apklausos tikrai neįrodo, kad egzistuoja OBE, tiesiog parodė, kad yra 15-20proc. žmonių, kurie patyrė kažką panašaus į OBE. O suklysti – labai lengva. Kaip pats sakei, tai gali būti sąmoningi sapnai ar pan. Pvz, James Randi, žmogus kuris virš 10 metų siūlo milijoną dolerių žmogui, kuris laboratorinėmis sąlygomis parodys bent menkiausia paranormalumo apraišką, pasakoja apie savo patirtį su OBE: http://www.youtube.com/watch?v=1NwKkbd2e-c Esmė tame, kad sumaišyti savo labai aiškius ir ryškius sapnus su OBE yra daugiau nei lengva. Visų pirma todėl, kad atsibudęs tu niekuomet neatsimeni pilno savo sapno. Tik nuotrupas. Ir šitos atminties spragas tavo smegenys užpildo įvykiais, kurių tu… Skaityti daugiau »
Daugelis skeptikų (galime juos pavadinti pseudoskeptikais) gindamiesi vis kiša tą James Randi ir jo siūlomus 1mln. dolerių (dar reikia pažiureti ar jis juos turi) kaip didžiausia įrodymą, jog “paranormalūs” reiškiniai neegzistuoja. Atrodytų, jog iliuzionistas nieko doro nenutuokiantis apie tuos reiškinius, užsidaręs savo mažame pasaulėlyje, žinotų geriau apie tai, nei atsidavę ir plačiau mąstantys tyrinėtojai. Šis tavo gerbiamas žmogus yra ne mokslininkas, o pseudoskeptikas ir cinikas (http://www.youtube.com/watch?v=YB3SAD-gHTc&feature=player_embedded). Štai traktato (Debunking the Arguments of PseudoSkeptics and Paranormal Debunkers) įvadas apie tai, kas yra pseudoskeptikai ir kas yra tikri skeptikai – (http://www.debunkingskeptics.com/Introduction.htm#Define). Informacija apie pačio Randžio ir jo draugijos melagystes ir kita –… Skaityti daugiau »
Dėl Tart’o eksperimento. Vienintelis būdas, kuriuo moteris, kuri dalyvavo šiame eksperimente galėjo matyti tuos skaičius, galėjo būti su veidrodėlio ir žibintuvėlio pagalba, kas atrodo gana absurdiška. Kiti sako, jog pats Tart’as yra apgavikas ir viską ten išgalvojo – šis argumentas dar labiau absurdiškesnis. Kokių dar reikėjo būtinų sąlygų ? Žinoma, kad tie nepriklausomi tyrėjai (dar jei ypač pačio Rand’žio nusamdyti) atrado, jog eksperimentas neatitiko reikiamų sąlygų, nes jei būtų pripažinę, tai būtų kilęs didžiulis skandalas. (na čia šiaip mano spekuliacija). Beje, psichologas Stanley Krippner, perskaitęs apie Tart’o eksperimentą pats padarė panašų bandymą savo miego laboratorijoje su medicinos studentu, kuris teigė… Skaityti daugiau »
nuo haliucinaciju? kokios haliusinacijos kai gauni atsakymus apie dalykus apie kuriuos anksciau nieko nezinojai ir negalejai zinot? juk uzvalges haliuciogeniniu grybuku neismoksti ar nesuzinai kazko naujo..
Sunku net isivaizduoti koki baisu sukretima patirtu uzkietejas materialistas savo mirties momentu,jeigu paaisketu,kad pomirtinis pasaulis visgi egzistuoja.
Būtų mažesnis sukrėtimas, nei žmogui, kuris paskutinėmis gyvenimo akimirkomis suvoktų, kad iššvaistė absoliučiai visą savo gyvenimą. Aš, jei ir pasirodytų, kad klydau, bent turėčiau šiokį tokį pasiteisinimą – rėmiausi sveiku protu, įrodymais ir t.t. Kaip ateistas B. Raselas atsakė į klausimą, ką pasakytų dievui, jei po mirties jį sutktų: “Per mažai įrodymų dieve.. per mažai įrodymų”. O religiniai fanatikai net tuo negalėtų pasigirti. Dabar skamba vienos dainos žodžiai galvoje: “I once knew a guy, obsessed with the afterlife Oh what a terrible day that was, he realized he’d wasted all his time Time was ticking by, and he’d been left… Skaityti daugiau »
“Tu negali įrodyti, kad aš meluoju”
bet tokia galimybė yra :) kaip ir tai, kad nemeluoji. Nei vienam, nei antram teiginiui įrodymų nėr, tik galimybė. Apie tai ir eina šneka
“Man ką tik dievas paskambino telekinetiniais ryšiais”
o, čia jau kvepia šizofrenija… negerai
http://lt.wikipedia.org/wiki/Raselo_arbatinukas