Mokslininkai pateikė neįtikėtinas išvadas apie gerą nuotaiką

gera-nuotaikaKaip informuoja portalas mintis.info, Kalifornijos universiteto tyrinėtojai Los Andžele (JAV) išsiaiškino, kaip gera nuotaika padeda žmogui jaustis geriau: „Jei jums viskas gerai, jei jūs laimingi, tai stimuliuoja tam tikrų genų aktyvumą jūsų imuninėse ląstelėse.“

 

Vis dėlto tai pasižymi ir svarbia subtilybe, apie kurią Stivenas Koulas ir jo kolegos rašo žurnale PNAS: tik ta laimės rūšis naudinga, kuri susijusi su kryptingumu ir gyvenimo prasme – t. y. jei jūs giliai suvokiate savo užsiėmimų tikslus, jie sutampa su gyvenimo prasme, tai jūs ir patiriate malonumą. Jei jūsų laimė – vartotojiškai pasitenkinanti, tai tokia proto būsena, priešingai, stimuliuoja uždegimą ir tuo pačiu metu slopina genų, atsakingų už antikūnus ir antivirusinę organizmo apsaugą, veiklą.

 

Nesigilsime į šio tyrinėjimo detales, išsamų aprašymą galima rasti straipsnyje „BeingHappy Can Be Good for Your Genes“ portale ucla.edu. Išanalizuosime, kodėl šis tyrimas ir daugelis kitų, panašių į šį, atsirado būtent dabar, mūsų dienomis.

 

Dar viena Barbaros Fredrikson iš Šiaurės Kalifornijos universiteto (JAV) tyrimo išvada: „Mes galime būti laimingi dėl paprastų malonumų, bet tos „tuščios kalorijos“ nepadeda mums tapti išmintingesniems arba išvystyti mūsų gebėjimus ir nepagerina mūsų fizinės būklės. Ląstelių lygyje mūsų organizmas geriau reaguoja į laimę, pagrįstą bendrumo jausmu ir gyvenimo tikslu.“ Juk seniai žinoma, kad kai žmogus užsiima mėgstamu darbu, jis yra patenkintas ir laimingas, reiškia, ir sveikas. Nemėgstamas darbas sukelia tik neigiamas emocijas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Šių tyrimų autoriai svarsto laimės problemą paskutiniųjų pasiekimų lygyje: molekuliniame-genetiniame ir ląstelių gyvenimo organizacijos lygyje. Visi šie mokslininkai apskaičiuoja finansines investicijas, skiriamas kiekvienos temos plėtrai.

 

Trūksta apibendrinimų, nes kiekvienas mokslas mato tik savo artimiausią tikslą. Apibendrinkime bent jau du pateiktus tyrimus: naudinga ta laimės rūšis, kuri susijusi su kryptingumu ir gyvenimo prasme bei yra pagrįsta bendrumo jausmu ir gyvenimo tikslu.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Gyvenimo prasmės ir bendrumo jausmo tema aktuali šiandien, ją tyrinėja ne tik psichologai ir biologai, ja užsiima ekonomikos, ekologijos, socialinių mokslų, švietimo, medicinos sričių ekspertai ir analitikai, t. y. tai nagrinėjama visose srityse, kuriose jaučiama krizė. Gyvenimo prasmės praradimas priveda prie narkotikų ir savižudybės, o bendrumo trūkumas pasireiškia visiška žmonių izoliacija, turtingiausių žmonių saujelės ir skurdaus gyventojų sluoksnio socialiniu atotrūkiu.

 

Gydymo receptas yra nepaprastai lengvas. Kaip sakė A. Einšteinas, „neįmanoma išspręsti problemos jos lygyje – sprendimui reikia pakilti virš šios problemos“. Žmogaus problema ta, kad jis išaukštino save aukščiau gamtos, pervertino svarbą žmogiškųjų (dirbtinai sukurtų įstatymų) įstatymų, nuvertindamas harmonijos ir gamtos jėgų pusiausvyros įstatymus, valdančius Visatą milijardus metų (dar iki žmogaus atsiradimo).

 

Tik pakilus į integralių gamtos įstatymų lygį, aukščiau žmogiškų „paprastų malonumų“ ir „tuščių kalorijų“, galima įgyti laimę. Gamta viena, ir jos siekis susilieti į vientisą integralią būseną teigiamai veikia visas sistemas, fizines ir dvasines, žmogaus ir pasaulio. Dėdamas pastangas nustatyti žmonių bendruomenės vienybės kryptį visuomenėje ir apskritai su gamta, žmogus gauna gerą atsakomąjį poveikį. Tai veikia dvasinę ir fizinę sveikatą.

 

Parengė: Dora Bajorienė, šaltinis: mintis.info

Rekomenduojami video:


2500

Taip pat skaitykite