Giminės įstatymai: kada ateina nelaimė?

Meilės įstatymas

Meilės energija teka nuo protėvių į palikuonis ir niekada atvirkščiai. Tai reiškia, kad visą savo meilės energiją mes turime nukreipti į savo vaikus, o ne į tėvus, kaip dažnai daro moterys. Kai moteris tampa savo tėvų mama, jos vaikai lieka be motinos energijos, o tai sukuria dideles problemas santykiuose.

Mūsų užduotis yra išmokti garbinti savo tėvus, gerbti juos, bet ne auklėti juos, nesielgti su jais kaip su vaikais, nesistengti perdaryti jų pagal savo norą.

Pusiausvyros tarp ATIDUOTI ir IMTI įstatymas

Harmonija santykiuose yra tik tada, kai yra balansas tarp “atiduoti” ir “imti” energiją.

Visiems žinoma, kai žmogus tik atiduoda, yra visiems stebuklinga lazdelė, neatsisakantis vykdytojas visų norų ir prašymų, kažkurią akimirką jam baigiasi energija, jis jaučia išsekimą, ir pradeda reikalauti iš kitų – dėkingumo, kokių nors veiksmų savo adresu, ir nieko negaudamas iš kitų jaus skaudų nusivylimą, nesuprasdamas, kad pats savo elgesiu sukūrė tokį požiūrį į save.

Jam labai sunku imti, priimti dovanas, jis iškart jaučiasi skolininku ir vėl stengiasi patarnauti, kad atidirbtų už tai, kas jam duota. Jeigu žmogus tik atiduoda ir nieko neima, jis daro kitą savo skolininku. Ir jeigu pas kažką jau sukaupta labai daug skolų jums, tai jam kur kas lengviau išeiti, negu atiduoti skolas. Taip dažnai pasielgia vyrai žmonų, kurios stengiasi jiems visaip pataikauti – jų skola žmonai pasidarė tokia didelė, kad jiems ir gyvenimo nepakaktų jai grąžinti, tuo labiau, kad ji ir neleidžia jiems to daryti.

Yra kitas kraštutinumas, kai žmogus tik ima. Jis tiksliai žino, ko jam reikia ir kuria su visais santykius tokius, kad jam būtų naudinga, kad gautų kuo daugiau naudos. Šie santykiai taip pat pasmerkti žlugti – anksčiau ar vėliau kitam žmogui atsibos, kad jį išnaudoja savo tikslams, ir tada prasidės nuoskaudos, reikalavimai, barniai ir santykių nutraukimas.

Kaip išlaikyti pusiausvyrą? Tam yra dvi puikios taisyklės, kurios padeda auginti santykiuose viską, kas gera ir sumažinti viską, kas bloga.

Pirma taisyklė: jeigu mes iš kito žmogaus gauname kažką gera, tai atiduoti jam reikia truputį daugiau, negu jis davė mums. Pavyzdžiui, vyras žmonai nupirko naujus auskarus, o ji paruošė jam jo mėgstamą patiekalą ir gražiai serviravo stalą.

Svarbu atiduoti būtent TRUPUTĮ daugiau, kad mainai būtų lygiaverčiai, nes jeigu jūs už kiekvieną vyro gerą žodį pradėsite tvarkyti kambarius, skalbti ir ruošti valgį, tai jis toliau žodžių ir nenueis, nes pačios įvertinote save labai pigiai. Gavęs iš jūsų truputį daugiau, negu davė pats, jis ir toliau stengsis jus džiuginti. Ką gi daryti, jei kitas žmogus mus skaudina? Skaudinti jį dar labiau? Tada skausmas augs kaip sniego lavina. Tam yra:

Antra taisyklė: jeigu iš kito jūs gavote kažką bloga, tai reikia jam atiduoti truputį mažiau blogio, tada blogis santykiuose pradės mažėti. Pavyzdžiui, jeigu autobuse jums ant kojos užlipo vyriškis, nereikia šaukti ant viso autobuso. Užtenka pasakyti: “Jūs mane užgavote”, kitaip jam atsiras noras jus išmesti iš autobuso. Šią pusiausvyrą reikia išlaikyti visur – netik šeimoje, bet ir darbe, santykiuose su draugais ir kitais žmonėmis.

Jeigu pavaldinys leidžia viršininkui ant jo išlieti savo blogą nuotaiką, tai prie gero neprives. Svarbu pasakyti viršininkui, kad jis elgiasi neleistinai, bet pasakyti tai pagarbiai ir ne prie visų.

Jeigu žmogus daug dirba ir gauna mažą atlyginimą, nereikia laukti, kol jį įvertins pagal nuopelnus. Atvirkščiai, tokių žmonių niekas negerbia ir jie patys pirmi pakliūna, kai reikia mažinti etatus. Jeigu jūs pastoviai tarnaujate šarvuota liemene jų problemoms, o patys negalite jų prisišaukti, kai skausmas aplanko jus, reiškia, jūs tik atiduodate ir nemokate imti draugystėje.

Nepragyventų emocijų įstatymas

Bet kuri nepergyventa emocija (įniršis, baimė, džiaugsmas, gedulas) ieškos išėjimo iki to laiko, kol nesusidarys situacija, kai ši emocija galės pasireikšti.

Mes – gyvi žmonės, ir mes linkę patirti įvairias emocijas, ne visada mums malonias.Ir mums svarbu išmokti jas pergyventi ir išreikšti, o ne slėpti savyje, kitaip jos pavirs į ligas ir problemas ir mes nešim šią naštą, nesuprasdami, kad patys ją sukūrėme, kartą neišgyvenę gedulo dėl mirusios mamos, ar neišreiškę savo įniršio, kaip atsako į mylimo žmogaus išdavystę.

Jums tikriausiai žinoma situacija, kai moteris praranda vieną po kito savo artimuosius, o laikosi “kaip šaunuolė”. Tačiau artimųjų praradimo situacija kartojasi dėl tos priežasties, kad ši moteris neleidžia sau isterikuoti, išgyventi savo skausmą pagal pilną programą, duoti išėjimą savo emocijoms, kad nustotų lėtai mirti ir pradėtų gyventi.

Parengė: Būrėja Roma Vičienė, Mėnesiena: Būrimas kortomis