50 paranormalių istorijų iš pirmų lūpų (2 dalis)

siaubo-istorijosPirmą dalį galite perskaityti čia: „30 paranormalių istorijų iš pirmų lūpų (1 dalis)„.
 
Vienas užsienio portalas savo skaitytojams pasiūlė pasislėpus po slapyvardžiais papasakoti viską, kas neįprasto, įdomaus, paranormalaus jiems yra nutikę.
 
Žemiau pateikiame antrą dešimtuką paranormalių istorijų iš pirmų lūpų.
 
11. Kai buvau vaikas, mano kaimynystėje gyveno draugiškų, malonių, geraširdžių senukų porelė. Jie man taip patiko, kad laikiau juos savo senelių pakaitalu.
 
Vieną eilinę naktį naršiau internete. Staiga užuodžiau kažką keisto. Mano kambarys kvepėjo kakavos sviestu. Nesupratau – iš kur toks kvapas? Pažadinau mamą, ji irgi užuodė.
 
Na, ką padarysi… Nekreipiau dėmesio ir toliau žaidžiau kompu. Po kokių keturių valandų kvapas išsisklaidė.
Tą naktį mirė malonioji kaimynė… Ar jau minėjau, kad ji labai mėgo kakavos sviesto kvapo kremą? Manau, jau suvedėte galus…
 
Ką gi, niekas nebaigta! Kitą naktį kvapas grįžo.
 
Dabar jau žinojau, kas yra, todėl ėmiau garsiai kalbėtis su ja: padėkojau, kad buvo tokia gera, atsisveikinau.
Bet kai po poros valandų nuėjau į lovą, kvapas tebebuvo, ir man pasidarė labai baisu. Neištvėriau ir ėmiau šaukti, kad ji išeitų, nes gąsdina mane. Kvapas dingo beveik akimirksniu. Tada pravirkau, nes pasidarė taip gaila ir gėda, kad ji net po mirties aplankė mane, o aš ėmiau šaukti ant jos…
 
Manot, čia jau pabaiga? Ne. Po kelių metų mano dėdė (kuris pasirodė esąs mano tikras tėvas, nenorėjęs manęs savo gyvenime) merdėjo ligoninėje nuo vėžio. Keletą dienų po to, kai buvo išvežtas, aš pajutau kakavos sviesto kvapą… Tik porą minučių, bet žinojau, kad tai ne atsitiktinumas… Kai ryte paskambino iš ligoninės, jau žinojau, ką sakys.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Savaitę po jo mirties, naktį prieš laidotuves, kvapas grįžo. Garsiai pasakiau, kad ryt „susitiksim“, ir kvapas dingo. Nežinau, ar tai susiję, bet netrukus mano močiutę išvežė į ligoninę dėl tariamo infarkto (laimė, tai nepasitvirtino).

 

Dar po metų mirė senukas, tas gerasis kaimynas. Užuodžiau kakavą ir ėmiau spėlioti, kas čia toks ar tokia… O ryte sulaukiau skambučio.

 

Liūdna… Vargšą senuką palaužė žmonos mirtis. Iš pradžių jis dar laikėsi, bet paskui paūmėjo Alzhaimeris, ir…
Taigi, kakavos sviesto kvapas man yra mirties pranašas.

 

12. Užvakar pusę antros nakties išlindau iš dušo ir, pasišviesdamas telefonu, ėjau padėti nešvarių drabužių į krūvą prie skalbyklės. Staiga kažkas garsiai sušnabždėjo mano vardą į ausį.

 

Aplinkui – tamsa, visi miega…

 

Nešiau kudašių į kambarį ir ėmiau kalbėti sveikas marijas.

 

Nesakau, kad mano namas apsėstas, bet ir anksčiau yra tekę patirti velniai žino ką – matyti šešėlinius žmones, girdėti balsus.

 

Sykį su mama buvom virtuvėj, darėmės valgyti, ir išgirdom kažką panašaus į mano brolio niūniavimą duše (jis mėgsta taip daryti). Pajuokavau, kad va, prasideda koncertas. Po penkių minučių mano brolis įeina pro duris, grįžta iš jogos užsiėmimo.

 

13. Lygiai tas pats yra nutikę ir man – prieš 15 metų antrą ar trečią valandą nakties žaidžiau kompiuterinius žaidimus, visiškai vienas kambary, ir kažkas sušnypštė mano vardą tiesiai į ausį… Net pašokau.

 

14. Dieną – namai namučiai… Naktį – padėk Dieve! Nuolat atrodo, kad kažkas šalia. Tai jutau tiek aš, tiek tėvai, pusbroliai, visi, tik jie ignoravo tai. Nuolat pabusdavau nuo besitrankančių durų.
Kartą skaičiau knygą, kai dingo šviesa. Išgirdau keistą urzgimą tiesiai už savęs… Vos neverkdamas nubėgau į mamos kambarį, nes pasijutau labai nesaugiai. Mama šaukė ant manęs ir netikėjo.

 

Ką gi, grįžau į kambarį ir bandžiau miegot. Atsibudau trinktelėjęs galva į lovos kraštą. Kažkas tempė mane už kojos spintos pusėn. Nežinau, kas ten buvo, bet jutau tai, ir faktą, kad jis nori, jog pažiūrėčiau į tą pusę, bet nežiūrėjau.

 

Žviegdamas kaip skerdžiama kiaulė įskridau į mamos kambarį. Vėl buvau apšauktas, bet bent gavau leidimą miegoti viename kambaryje su ja. Šiaip ne taip užmigau, nors ir jaučiau, kad kažkas stovi šalia ir žiūri į mane.
Jėzau, net baisu prisiminti. Buvo ir dar visko, bet šitas baisiausias.

 

15. Mama atsigulė į ligoninę dėl krūties vėžio pablogėjimo. Po operacijos paniro į komą. Gydytojai sakė, jog greičiausiai nebepasveiks, kad, galima sakyti, vien aparatai palaiko jos gyvybę. Bet mes nesutikome su duota užuomina ir laukėme…

 

Po trijų dienų mamos būklė ėmė gerėti. Savaitės pabaigoje ji atsibudo.

 

Pirmiausia paklausė, kada mes atėjome. Atsakėme, kad buvome čia visą savaitę. Tuomet ji paklausė, kur močiutė. Nuriję seilę priminėme, kad močiutė mirusi prieš kelis metus.

 

Mama pasakė, kad pastarąjį laiką leido kalbėdamasi su ja apie šeimą. Močiutė buvo kažkaip keistai nusiteikusi, sakė, kad mama negalinti pasiduoti, nes turi vaikus, kuriais reikia pasirūpinti. Močiutei tai ištarus, mama pajuto, kad esame kambaryje, o pati močiutė dingo.

 

Iki pat dabar mama neatsimena buvusi komoje. Ji prisimena, kad kalbėjosi su močiute apie šeimą.

 

16. Man irgi buvo panašiai – susapanvau močiutę jos mirties metu. Sapne smagiai sau traukėme dūmą ir šnekučiavomės.

 

17. Kol man buvo plaunamas skrandis (nepavykęs bandymas nusižudyti), apturėjau tokį sapną/haliucinaciją. Mačiau savo brolį (mirusį prieš penkis mėnesius) ir pusbrolį (mirusį prieš dešimt metų). Jie sėdėjo šalia ir pasakojo savo atsiminimus apie mano vaikystę.

 

Buvo taip keista klausytis savo brolio kalbančio sklandžiai, mat realybėje jis buvo neįgalus. Šiaip ar taip, esmė tokia, kad jiedu kalbėjo apie tai, apie ką aš metų metus nebuvau galvojęs – apie mano tėtį, einantį imtynių su dėde, kai man buvo aštuoneri ar devyneri, apie tai, kaip pusbrolis, tik gavęs vairuotojo pažymėjimą, nusivežė mane į kiną, apie mudviejų su broliu klajones po vietines kavines, apie kelionę su visa šeima į Mičiganą…

 

Taigi, kol realybėje šalia manęs sėdėjo seselė, mintyse plepėjau su mirusiais giminaičiais. Paskui, paprašyti sapne į palatą įėjusio gydytojo rezidento, jie išėjo.

 

18. Kai mama gimdė mano seserį, kilo kažkokios komplikacijos ir ji prarado sąmonę.

 

Tuomet išvydo visus savo vaikus įvairaus amžiaus, pavyzdžiui, mano sesuo atrodė maždaug trisdešimties. Tada pamatė savo motiną, kuri mirė jai būnant mažai. Močiutė tarė mamai: „Ką čia veiki taip anksti? Dar turi pasirūpinti savo vaikais. Susitiksime kitą kartą“.

 

Tada mama atsibudo ir išvydo apstulbusių gydytojų veidus. Jie sakė, kad ji porą minučių buvo mirusi.

 

Nuo tada mama sako žinanti, kada mirs, ir esanti rami dėl to.

 

19. Sėdėjau kambary su savo senele, kažką žiūrinėjau iPade. Televizorius buvo išjungtas, radijas taip pat. Netikėtai kažkas garsiai kreipėsi į mane mano vardo santrumpa (na, tarkim, jei būčiau Maiklas, būtų sakę „Maikai“). Atsisukau į senelę, o ji spoksojo į mane… „Ar tu kvietei?“, – paklausiau. „Ne, bet irgi girdėjau, kaip kažkas pasakė“. Velniava…

 

20. Esu fotografas. Kartą fotografavau šeimą jų namuose, kuriuose neva vaidenasi. Aišku, netikėjau tuo… Žodžiu, dariau nuotraukas svetainėje, kai išgirdau trenksmą virtuvėje. Kartu su visa šeima nuėjome pažiūrėti, ir prie mano akių virtuvės stalčius išlėkė lauk ir iš jo išsimėtė visi daiktai. Apsižvalgiau ieškodamas kokių virvių ar ko – nieko nepamačiau.

 

Trečią straipsnio dalį skaitykite paspaudus čia.

 

O jums? Ar kada nors teko patirti ką nors paranormalaus? Laukiame Jūsų istorijų komentaruose.

 

Parengė: E.

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Abuga buga

Buvę buvę… Vaikystėj, buvau maždaug dešimties, sėdėjom su drauge prie namų po medžiais ir šnekėjomės, žaidėm. Tada staigiai viskas sulėtėjo, nutilo visi garsai ir girdėjosi tik medžių ūžimas, mačiau, kaip jie tolumoj lengvai siūbuoja ir kažkas tyliai man į ausį sušnabždėjo mano vardą. Atsimenu, draugė dar paklausė, kas atsitiko, aišku, papasakojau, bet ji taip ir liko nesupratus, o aš jau 10 metų bandau išsiaiškint, kas ten buvo.

Skaitytoja

Gal pasivaideno?

Abuga buga

Nemanau, kai tiesiog vaidenasi, būna kiek kitokie pojūčiai – viskas staigiai, o čia buvo labai lėtai.

Myliu gyvunus po to ivykio
Na viena vakara kai man buvo 9 metai stovejau pries langa kai isgirdau leteneliu papsejima. Atsisukusi pamaciau savo katineli Džeri. Jis uzsilipo ant kedes ir ziurejo i mane. As pradejau ji kalbinti o jis tik ziurejo. Praejus kelioms min.supratau: jis ziuri ne i mane. Apsisukau atgal i langa o ten kilo uzuolaidos ir vos manes neuzgule. Tada mano katinas pradejo miaukti lyg skerdziamas ir snypsti. Matesi kad jis labai piktas. Tuomet uzuolaidos nusileido ir viskas baigesi. P.S. pirma diena kai jis pateko pas mus as jo bijojau nes man buvo vos 4. Bet mes po savaites tapom geriausiais draugais. Jis… Skaityti daugiau »
...

Netikiu tokiais dalykais. Nors yra ir man šioks toks įvykis buvęs. Bet tai tik haliucinacija nuo nemigos, nieko daugiau. Beje vienoje iš šių istorijų: „savaitę po mirties, naktį prieš laidotuves“. Kas laiko lavoną visą savaitę, ypač, kai mirties priežastis aiški. Net neabejoju, kad pusė šių istorijų tiesiog išsigalvojimas, o kitos lengvai paaiškinamos. Vaikystėje visiems sekdavo pasakas apie vaiduoklius ir kitokias nesąmones. Todėl, kai akys didelės kaip vandenynas, prisigalvoji visokiausių kvailysčių.

Let'sNotMeet

Daugiau tokiu postu pls!