Akademikas Brėdikis: žmogus yra save kurianti būtybė

Sugrįžkime prie to žmogaus, pripildyto teigiamų emocijų. Kaip Jums pavykdavo išlikti pozityvioje pusėje, kai kardiochirurgo darbas reiškė didžiausią įmanomą įtampą, juk „taisėte“ žmogaus širdį ir kiekviena klaida galėjo būti lemtinga?

Dabar galėčiau tai paaiškinti kitų autorių duomenimis. Tada pats supratau, kad visiškai būti be streso yra pavojinga. Staiga kažkas įvyksta ir tada reaguoji – sprogsti. Man tai nutikdavo kasdien, važiuoju į darbą ramiai, galvoju, ką darysiu, o, ten atvykus, jau visi laksto, reikia greitai į operacinę. Vien stresiniai faktoriai.
Susidariau tokią taisyklę, kad nuolat turiu būti, kaip pats pavadinau, substresinės būsenos. Turiu tam pasiruošti: kai trenkia stresas, aš jį amortizuoju, todėl jis manęs neužmuša.

Dabar buvau pas būsimus pedagogus, todėl manau, kad nuo pat vaikystės reikėtų mokyti vaikus ne vien tik sinuso ir kosinuso, o padėti jiems susikurti antistresines programas, kad jiems gyvenime būtų lengviau. Labiausiai kitoks žvilgsnis reikalingas tiems, kurie auklėja kitus, – pirmą viešą knygos „Kitokiu žvilgsniu“ pristatymą autorius J. Brėdikis surengė Lietuvos edukologijos universitete.

Jei „nearchyvuoji“ praeities, daugiau erdvės lieka dabarčiai ir ateičiai

Pradėdamas knygos pristatymą sakėte: „Man neįdomi mano praeitis, seniai kitokiu žvilgsniu žiūriu į ateitį.“ Kada įvyko tas posūkis, kai panorote kitaip pasižiūrėti į save, savo darbą, mediciną, Jus supančią aplinką?

Manau, visą gyvenimą manyje tarsi veikė kažkoks automatizmas, kuris padėdavo užmiršti, kas buvo bloga, neigiama. Nemėgstu žmonių, kurie laiko savyje paslėptus blogus prisiminimus ir juos panaudoja supykę. Kai „nearchyvuoji“ praeities, daugiau erdvės turi dabarčiai ir ateičiai. Posūkis išryškėjo sulaukus vyresnio amžiaus.

Turime mediciną, mokslą apie ligas, kokios jos yra ir kaip jas gydyti. Bet, kaip teigiate, nesukūrėme sveikatos teorijos. Dėl to kiekvienas kaip moka, taip ieško kelio į sveikatą, bet reikėtų sukurti tam tikrą pagrindą, bazę, kuri padėtų žmonėms suprasti, kaip elgtis, kad būtų sveiki? Jau radote atsakymus į šiuos klausimus – kaip būti sveikam ir laimingam?

Daugiau mažiau suvokiu, kaip būti sveikam ir laimingam. Indijoje sakoma, jei esi sveikas, bet nesijauti laimingas, vadinasi, nesi sveikas.

„Kur nukreipiame dėmesį, ten teka mūsų energija. Paprasta“, – kalbėjote per knygos pristatymą. Labai dažnai cituojame Rytų ar Vakarų išminčius, kurie sako, kad pirmiausia turi nugalėti save, tada galėsi nugalėti visas kliūtis. Tai nėra taip paprasta, užtenka pabandyti stebėti savo mintis, tada pamatai, kaip sudėtinga suvaldyti šį chaosą, kad jis judėtų kryptingai. Nuo ko tą „savęs ir pasaulio užkariavimo žygį“ turėtume pradėti – nuo minčių, o kai jas surikiuosime, tada galėsime pereiti prie ketinimų, jausmų, veiksmų?

Siekimus gali įgyvendinti tik kai mintys (tai energinė informacija) bus palaikomos tokios pat emocinės, dvasinės ir fizinės būsenos. Tuomet tai „įsirašys“ į mūsų smegenis ir kurs naujas neuronų jungtis, taip pat įsirašys į ląstelių DNR atmintį ir taps gyvenimo būdu.

Daug metų operacinėje Jums tekdavo delne laikyti dar pulsuojančią žmogaus širdį. „Gerumo, meilės kupina širdis“, „auksinė širdis“,„širdis kaip akmuo“, „nuo neapykantos pajuodusi širdis“, „iš skausmo plyšta širdis“… Jums tai tebuvo, tėra frazeologizmai, vaizdingi kalbos įrankiai? Ar jau supratote ir atradote, kur gimsta mūsų geri ir blogi jausmai, mūsų geri ar blogi ketinimai – smegenyse ar širdyje?

Neseniai atradau Jungtinių Valstijų Širdies matematikos instituto (The Institute of HeartMath) mokslo darbus, kuriais įrodyta, kad emocijos pirmiausia gimsta širdyje ir iš jos nervinio aparato signalai patenka į smegenis. Širdžiai priskiriami intuicijos gebėjimai. Optimaliausi sprendimai yra tie, kurie priimami protu ir širdimi.

Teko įsitikinti su Jumis bendraujant, o ir daugiau Jus pažįstantys žmonės minėjo, kad turite puikų humoro jausmą. Už gerus genus dėkojote tėvams, o kam reikėtų dėkoti už šią dovaną? Man atrodo, humoro jausmas padeda išlyginti pusiausvyrą, jei per daug įtampos – ją išsklaido, jei per daug rimta atmosfera – ją sušvelnina. Kaip vertinate humorą Jūs, kokią jo naudą sau ir kitiems matote?

Jūsų klausime yra ir mano atsakymas. Su humoristiniu požiūriu lengviau gyventi pačiam ir bendrauti su kitais. Nepriimdavau į darbą naujo darbuotojo, kuris nesupranta humoro, – atskleidė daugybę metų sergančias širdis gydęs J. Brėdikis. Dabar mokslininkas gilinasi į sveikatos priežastis, naujus savo ieškojimus ir atradimus jis sudėjo į neseniai pasirodžiusį leidinį „Kitokiu žvilgsniu“. Tai yra šeštoji J. Brėdikio knyga, kurią išleido „Santaros“ leidykla.

Jurgita Kotryna Ogulevičiūtė