Žmogaus plaukai ir kiti patys bjauriausi papildai maiste

Mus visus sutampė nuo šleikštulio, kai sužinojome, apie taip vadinamą rožinę masę (kitaip – rožinės gleivės), kurios esama hamburgerių sudėtyje. Paskui mums papasakojo, kokia bjaurastimi apdorojami obuoliai ir kai kurie iš mūsų nustojo pirkti vaisius supermarketuose. Paskui atėjo eilė kenksmingiems maisto dažikliams, dedamiems į pusfabrikačius – ir vėl atsirado nemažai žmonių, kurie pakoregavo savo racioną.

Dėl viso to, laikui bėgant, pirkti saugų ir sveiką maistą darosi vis sunkiau. Labai gaila, bet maisto pramonė nepasako mums visos tiesos apie savo produkciją. Specialistai, dirbantys maisto pramonei, susirūpinę tuo, kad galutinis produktas būtų kiek galima pigesnis. Pasižiūrėkime tiesai į akis: daug kas iš to, ką mes laikome maistu, iš tikrųjų yra visiškai ne maistas.

Sekantį kartą, kai susiruošite į supermarketą pirkti produktų šeimai, atkreipkite dėmesį į šiuos ingridientus ant įpakavimo.

L-cisteinas

Minkštinantis priedas, dažnai naudojamas duonos gamyboje, jame nėra nieko kenksmingo, bet gaunamas jis dažniausiai iš plaukų. Taip taip! Iš žmogaus plaukų. Antras L-cisteino šaltinis – ančių plunksnos. Taip kad, jeigu nenorite valgyti plaukų, žiūrėkite, kad ant etiketės nebūtų nurodytas L-cisteinas.

“Popular Science” pateikia štai tokią informaciją:

“Atvirai kalbant, didelė tikimybė, kad pusryčiaudami šiandien jūs valgėte žmogaus plaukus. Gamintojai naudoja L-cisteiną – sieros turinčią amino rūgštį, suteikiančią duonos gaminiams purumo ir sustiprinančią skonį. Kai kurie gauna tą medžiagą sintetiniu būdu ar iš ančių plunksnų, kai tuo tarpu kiti naudoja šiam tikslui žmonių plaukus. Galbūt skaitytojus nuramins tas faktas, kad po apdorojimo L-cisteiną galima laikyti pakankamai švariu ingridientu”.

Celiuliozė

Ar teko skaityti ant etiketės, kad produkto sudėtyje esama celiuliozės pluošto? Jeigu taip, tai jums bus įdomu sužinoti, kad šis komponentas yra iš esmės ne kas kita, kaip medžio skiedros. Gamintojai mano, kad kadangi mediena yra “organinės kilmės”, tai pati tinkamiausia jai vieta – organiškame maiste. Celiuliozės pluošte galima rasti, pavyzdžiui, tokiuose produktuose kaip vafliai.

Klijai mėsai

Steikas, kurį vakar pagaminote vakarienei, greičiausiai buvo ne toks paprastas, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Negalima atmesti, kad tai mėsos nuopjovos, suklijuotos specialiais klijais. Į šių klijų sudėtį įeina transglutaminozė – fermentas, kurio esama kraujyje ir kuris turi savybę suklijuoti baltymus. Dar gerai, kad su šia medžiaga nesusijusios jokios grėsmės sveikatai. Tačiau, deja, išvengti kontakto su ja praktiškai neįmanoma, kadangi medžiaga naudojama šimtuose įvairiausių produktų, nenurodant jos buvimo ant etikečių.

“Prekybos konsultantų ir maisto pramonės specialistų vertinimais, nuo 11 iki 35 procentų mėsos, vištienos, žuvų ir kitų panašių produktų, kurie parduodami jau įpakuoti, sudėtyje galima aptikti transglutaminozės” – rašo Seattle Times.

Gamtiniai aromatizatoriai

Daug kas sutiks, kad sintetiniai saldikliai yra kenksmingi, bet ar žinote, kad natūralūs aromatizatoriai gali pridaryti ne mažiau žalos nei dirbtiniai? Į natūralių aromatizatorių sudėtį neretai įeina eksaitotoksinai. Ir jeigu norite išlaikyti normalų svorį bei stiprią imuninę sistemą, neverta pirkti maisto, ant kurio etikečių nurodyti natūralūs dažikliai.

Būtent dėl eksaitotoksinų kaltės jūs negalite nustoti valgyti. Ar susimąstėte kada nors, kodėl neįmanoma suvalgyti tiktai vieno čipso arba tiktai vieno sausainio? Kodėl rankos pačios tiesiasi paimti antrą? Arba kodėl skonis išsisaugo atmintyje ir nduoda ramybės, reikalaudamas naujos porcijos? Viso to kaltininkas – eksaitotiksinas.

Bakteriofagai

2006 metais Amerikos Produktų kontrolės valdyba leido apdoroti mėsą virusu, kuris gali pasirinktinai naikinti bakterijų ląsteles ir kovoti su listerija (lazdelių pavidalo bakterijos, sukeliančios pavojingus susirgimus). Kalbant normaliai, buvo duotas leidimas užveisti mėsoje mikroskopinius vabzdžius. Ant pakuotės jūs, žinoma, nepamatysite įspėjimo, kad mėsa apdorota panašiu būdu.

Titano dioksidas

Titano dioksidas – mineralas, kuris priduoda produktui baltumą. Šią medžiagą galite aptikti kur tik norite – nuo dažų ir įdegio kremo iki nuriebinto pieno. Nors oficialiai medžiaga laikoma nekenksminga, daugelis tyrinėtojų įrodė, kad taip nėra. 2006 metais Amerikos onkologų draugija klasifikavo šį mineralą kaip “galimą kancerogeną”, kuris gali paskatinti vėžinius auglius. Taip kad geriau vengti produktų, kuriuose esama titano dioksido.

Nepasitikėkite aklai viskuo, ką jums aiškina maisto gamintojai. Jeigu paėmėte nuo lentynos pakuotę su produktu ir jo sudėtyje pastebėjote bent vieną iš čia išvardintų ingridientų, padėkite produktą atgal. Ir jeigu dar neturite nuosavos lysvės, tai dabar pats laikas ją susikasti.

Inf. šaltinis: versijos.com