Kaip tinkamai savimi pasirūpinti?

Nepainiokite rūpinimosi savimi su egoizmu. Kalbėsime ne apie tai, kad galvojame vien apie save ir savo poreikius, o apie tai, kad tik tada, kai pasirūpinsime savimi, būsime pajėgūs skirti dėmesio ir energijos artimiesiems.
Kas yra rūpinimasis savimi? Tai bet kokia veikla, kuria užsiimdami sąmoningai investuojame energiją, laiką, pinigus į savo psichinę, emocinę ir fizinę sveikatą. Teoriškai atrodo labai paprasta. O pradėję praktikuoti, neatsižvelgiame į daugybę dalykų. Teisingas rūpinimasis savimi yra nepaprastai svarbus, nes išsaugo gerą nuotaiką ir nuslopina nerimą bei baimes. Taip pat tai svarbus teisingiems santykiams išlaikyti – su savimi ir aplinkiniais.

Ko negalima laikyti rūpinimusi savimi? Labai svarbu suprasti, kas nėra rūpinimasis savimi. Jei tenka prisiversti kažką daryti ir nejaučiame iš tam jokio malonumo, tokios veiklos jau nebegalima laikyti rūpinimusi savimi. Rūpinimasis savimi – tai pasikrovimas energija, o ne jos eikvojimas.

Rūpinimasis savimi – raktas į subalansuotą gyvenimą

Nuo ko pradėti? Štai trys auksinės taisyklės:

Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų – miego, poilsio, mėgiamos veiklos, vizito pas gydytoją. Laikui bėgant, atrasite sau tinkamą ritmą ir suprasite, kokia rūpinimosi savimi forma jums tinkamiausia.
Rūpinimasis savimi – tai tik ta veikla, kurią planuojame specialiai, o ne ta, kuri vyksta savaime. Tai visada mūsų sąmoningas pasirinkimas. Jeigu planuojate kažką nuveikti savo labui, įtraukite tai į dienotvarkę, informuokite apie tai kitus, kad įtvirtintumėte ketinimus. Aktyviai ieškokite galimybės investuoti energiją į save.
Pokalbiuose su klientais visada pabrėžiu, koks svarbus sąmoningumas. Kitaip sakant, jeigu kažkokios veiklos jūs nelaikote rūpinimusi savimi, tai ir teigiamo efekto nesulauksite. Pagrįskite ir argumentuokite veiklą – ką darote, kodėl darote, kokiu tikslu, kaip jaučiatės, tai darydami ir kokį rezultatą galiausiai gaunate.
Tik pasirūpinę savimi, turėsime jėgų, energijos ir galimybių rūpintis kitais.

Ką galima padaryti savo labui?

Susirašykite viską, kas jums nepatinka, ko nesinori daryti. Pavyzdžiui: netikrinti elektroninio pašto vėlai vakare; nesilankyti renginiuose ir vakarėliuose, kurie nepatinka; nekelti telefono ragelio, kai pietaujate ar vakarieniaujate.
Pereikite prie sveikos ir subalansuotos mitybos.
Išsimiegokite. Suaugusiam žmogui reikia 7–8 valandų miego per parą.
Daug kas nežino, kad fizinis aktyvumas teikia naudą ne vien fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Pakyla serotonino lygis, o tai pakelia nuotaiką ir suteikia energijos. Rinkitės tas fizinio aktyvumo formas, kurios jums patinka.
Neatidėliokite profilaktinių tyrimų ir vizitų pas gydytoją.
Skirkite pakankamai laiko artimiesiems.
Kiekvieną dieną nuveikite ką nors atsipalaidavimui, ar tai būtų trumpas pasivaikščiojimas, ar pusvalandis poilsio tyloje.
Kiekvieną dieną nuveikite ką nors malonaus sau pačiam: nueikite į kiną, pasigaminkite mėgstamą patiekalą, susitikite su draugais.
Ieškokite progų pasijuokti.
Susidarykite tokių veiklų tvarkaraštį pusei mėnesio į priekį, o vėliau palyginkite savijautą iki tol ir po to. Ir atminkite: kaip ir visose kitose veiklose, sugebėjimas teisingai savimi pasirūpinti ateina su patirtimi.

Šaltinis seimairnamai.eu